Sulaiko ne tik baimė
 
RPLC duomenimis, pernai moterys sudarė tik 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Tačiau, specialistų teigimu, šis skirtumas gali rodyti ne mažesnį problemos mastą, o tai, kad moterys rečiau ryžtasi kreiptis pagalbos.
 
Kodėl jos delsia ir kuo moterų priklausomybė skiriasi nuo vyrų, aiškina RPLC medicinos psichologė-psichoterapeutė K.Šulskė. Pasak jos, moterų priklausomybė turi savitų bruožų, į kuriuos gydymo modeliai, ilgą laiką grįsti daugiausia vyrų tyrimų duomenimis, ne visuomet atsižvelgdavo.
 

„Moterų priklausomybės atvejais kyla savitų biologinių, psichologinių bei socialinių ypatumų, moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, tad pasmerkimo baimė neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė.

 
Pasak RPLC specialistės, viena didžiausių kliūčių moterims kreiptis pagalbos yra gėda. Bijodamos būti pasmerktos, jos slepia problemą, delsia ir tikisi susitvarkyti pačios. Jei moterys augina vaikus, atsiverti neleidžia kaltė ir baimė.
 
„Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip „bloga mama“ gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo. Praktiniai barjerai taip pat labai reikšmingi. Moterys dažniau susiduria su vaikų priežiūros klausimais, finansine priklausomybe nuo partnerių, o tai gali apsunkinti galimybę kreiptis į gydymo įstaigą. Visa tai gali lemti, kad pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma“, – atkreipia dėmesį K.Šulskė.
 
Pradeda vėliau, pasiveja greičiau
 
Moterys alkoholį dažnai pradeda vartoti vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti greičiau. Šį iš pirmo žvilgsnio prieštaringą dėsningumą mokslininkai pastebėjo prieš kelis dešimtmečius ir pavadino teleskopo efektu.

„Yra net išskirtas vadinamasis teleskopo efektas, kuris reiškia, kad moterys į žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą įsitraukia vėliau nei vyrai, tačiau laikotarpis nuo pirmo vartojimo iki priklausomybės išsivystymo moterims yra trumpesnis“, – aiškina K.Šulskė.
 
Vėliau toks pats dėsningumas pastebėtas ne tik kalbant apie alkoholį, bet ir apie opioidus bei kanapes. Priklausomybės vystymąsi gali spartinti ir hormonai. Tyrimai rodo, kad estrogenas sustiprina svaiginamųjų medžiagų smegenyse sukeliamą malonumo pojūtį.
 
Ta pati taurė – didesnė žala
 
Išgėrus tokį pat kiekį alkoholio, moters kraujyje jo koncentracija paprastai būna didesnė nei tokio paties svorio vyro. JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas tai aiškina fiziologiniais skirtumais: alkoholis pasiskirsto organizmo vandenyje, o moters kūne jo paprastai yra mažiau. Todėl tas pats alkoholio kiekis moters organizmą veikia stipriau, o alkoholio žala gali pasireikšti greičiau ir vartojant mažesnius jo kiekius.
 
Mokslinės apžvalgos rodo, kad moterims alkoholinė kepenų liga gali išsivystyti suvartojus mažesnį alkoholio kiekį nei vyrams, o ligos eiga gali būti sunkesnė. Nors anksčiau ši liga dažniau buvo diagnozuojama vyrams, skirtumas tarp lyčių mažėja.
 
Geria, kad nejaustų
 
Skiriasi ir aplinkybės, kurios gali paskatinti atkrytį. Tyrimai rodo, kad moteris dažniau paveikia neigiamos emocijos ir konfliktai su aplinkiniais, o vyrus – malonios, su alkoholio vartojimu susijusios situacijos, pavyzdžiui, bendravimas ar šventės.
 
„Moterų vartojimas dažniau siejamas su emocijų reguliavimo sunkumais – tarp moterų, kurioms diagnozuota priklausomybė, matomi didesni nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir potrauminio streso sindromo rodikliai. Alkoholis pasirenkamas kaip priemonė, padedanti bent laikinai užmiršti ar sumažinti emocinį skausmą, nerimą, vienišumą. Taip pat moterys dažniau patiria fizinį ar seksualinį smurtą, jų vartojimas dažniau susijęs su santykiais, partnerio įtaka“, – komentuoja K.Šulskė.
 
Pastebima, kad keičiasi ir alkoholio vartojimo santykis tarp lyčių. Didelė 42 tyrimų apžvalga parodė, kad prieš šimtą metų vyrai alkoholį vartojo dukart, o problemiškai – tris kartus dažniau nei moterys. Šiandien tarp jaunų žmonių šio skirtumo beveik nebeliko.
 
Rūkymas veikia skirtingai
 
Nors vyrų ir moterų vartojimo įpročiai vis labiau panašėja, priklausomybė nuo nikotino juos gali veikti skirtingai. Mesti rūkyti moterys siekia ne rečiau nei vyrai, tačiau joms tai pavyksta 31 proc. rečiau, rodo JAV narkotikų tyrimų instituto duomenys. Vieną galimų priežasčių atskleidė Jeilio universiteto mokslininkai: rūkant vyrų smegenyse padaugėja nikotino receptorių, o moterų smegenyse reikšmingų pokyčių beveik nepastebima. Dėl to nikotino pleistrai ar kramtomoji guma moterims gali būti mažiau veiksmingi.
 
Skiriasi ir rūkymo motyvai – vyrai cigaretės dažniau griebiasi pajutę nikotino poreikį, o moterys – norėdamos nusiraminti ar sumažinti įtampą.
 
Saugiau kalbėti tarp moterų
 
Praėjusiais metais RPLC surengė šešių savaičių užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims. Tokios grupės prireikė neatsitiktinai: ilgą laiką priklausomybių tyrimuose daugiausia dalyvaudavo vyrai, todėl ir gydymo metodai pirmiausia buvo kuriami atsižvelgiant į jų patirtis bei poreikius.
 
„Vyko šešių savaičių užsiėmimų ciklas moterims, po kurio visos dalyvavusios moterys teigė, kad tik joms skirtose grupėse jautėsi saugiau, galėjo atviriau kalbėti, lengviau dalintis jautriomis temomis, tokiomis kaip smurtas ar seksualinė prievarta, o tokios grupės yra reikalinga priklausomybių gydymo dalis“, – pasakoja K.Šulskė.
 
Pasak specialistės, moterims svarbus ne tik gydymo procesas, bet ir saugi aplinka, kurioje jos gali atvirai kalbėti apie savo patirtis, nebijodamos būti pasmerktos.
„Lyčiai jautrus priklausomybės gydymas atsižvelgia į biologinius, psichologinius ir socialinius lyčių skirtumus
bei specifinius poreikius. Svarbiausi tokio gydymo principai yra saugi ir nevertinanti terapinė aplinka, trauminių patirčių atpažinimas, integruotas kitų psichikos sveikatos sunkumų gydymas bei lankstesnių paslaugų užtikrinimas, pvz., sudarant sąlygas derinti gydymą su vaikų priežiūra“, – vardija specialistė.
 
„Priklausomybė yra išgydoma liga ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala tiek fizinei, tiek emocinei moters sveikatai, jos santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais“, – pažymi K.Šulskė.

---

 
Tarp kitko
 
Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. skelbtais duomenimis, benzodiazepinų Lietuvoje suvartojama du ar tris kartus daugiau nei Šiaurės regiono šalyse, o vartojami jie vidutiniškai 86 mėnesius – ilgiau nei septynerius metus, nors rekomenduojami vos kelioms savaitėms. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime tokių vaistų buvo pavartojusios 27 proc. moterų ir dvigubai mažiau vyrų – 13 proc.
 
Medikai įspėja, kad ilgai vartojami benzodiazepinai gali sukelti priklausomybę, o bandant jų atsisakyti neretai stiprėja nerimas, grįžta nemiga ar pasireiškia kiti abstinencijos simptomai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas dar didina atminties sutrikimų, griuvimų ir kaulų lūžių riziką.

Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų




Partneriai: