Regiono sveikatos sistemos šuolis
 
Respublikinė Panevėžio ligoninė pasiruošusi mūšiui su infekcijomis. Iki naujosios ligoninės darbo starto liko jau nedaug. Į pabaigą eina daugiau kaip 34 mln. eurų vertės infekcinio korpuso statybos darbai, rikiuojami baldai. Būsimo penkių aukštų stiklinio korpuso statybų įvertinti atskubėjo visi prie naujojo darinio plušėjusieji. „Tai bus kokybinis regiono sveikatos apsaugos sistemos šuolis“, – vienbalsiai sutaria jie.
 
„Kuriame ne tik naują pastatą – kuriame visiškai kitą kokybės lygį. Infekcinių ligų klinikos veikla reikalauja ypatingo saugumo, aiškių procesų ir modernios infrastruktūros. Bendradarbiavimas su rangovu yra sklandus, sprendimai priimami operatyviai, o darbų tempai leidžia tikėtis, kad jau greitai galėsime priimti pirmuosius pacientus“, – už lūkesčius pateisinusį rezultatą projekto vedliams dėkojo dr. Mindaugas Vaitkus.
 
Pasak jo, naujoji klinika taps vienu svarbiausių ligoninės padalinių, galinčių efektyviai reaguoti į infekcinių ligų grėsmes, o kartu ir įprastas kasdienes pacientų sveikatos problemas.
 
Prieš metus startą statyboms davusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė akcentavo specialiai pritaikytų infekcinių ligoninių regionuose svarbą. „Globaliame pasaulyje infekcinių ligų priežiūra, gydymas, savalaikė diagnostika, kaip parodė COVID-19 pandemija, yra nepaprastai svarbu. Išankstinis pasirengimas yra geras ženklas – mes ruošiamės ateities rizikoms ir grėsmėms. Pamokos išmoktos. Ši investicija yra gero planavimo simbolis, pasirengimo ir sveikatos sistemos atsparumo didinimo ženklas. Tokios specializuotos infekcinių ligų klinikos yra pasiruošusios dirbti kritinėmis aplinkybėmis ir įvairių grėsmių – tiek hibridinių, tiek civilinių – atvejais. Gydymo įstaigos ruošiasi, ir šios statybos tai patvirtina“, – kapsulės įkasimo ceremonijoje tuomet kalbėjo ministrė.
 
Prieš akis – ir rezultatas: naujoje klinikoje veiks Priėmimo-skubiosios pagalbos, Diagnostikos, Hemodializės, Tuberkuliozės, Izoliavimo padaliniai, operacinė, laboratorija, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai vaikams bei suaugusiesiems. Taip pat administraciniai, su atskiru patekimu izoliaciniai skyriai. Atskiras privažiavimas ir greitosios medicinos pagalbos automobiliams.
 
Infekcijų plitimas klinikoje bus ribojamas „balkonine“ sistema: pacientai į skyrius pateks iš lauko per specialius balkonus, kur juos pasitiks specialias apsaugos priemones dėvintis medicinos personalas. Palatose apsaugą stiprins įrengtos neigiamo slėgio sistemos, specialūs oro filtrai, langai su bakterijas naikinančia danga. Visa tai atitiks aukščiausius pacientų saugumo reikalavimus ir įstaigos viduje neleis plisti bakterijoms.
 
Įspūdingi ir korpuso pajėgumai. Naujosios Infekcinių ligų klinikos bendras plotas sieks daugiau nei 7,4 tūkst. kvadratinių metrų. Pastatą sudarys penki aukštai ir rūsys, o jo energetinio naudingumo klasė atitiks A++ standartą. Klinikoje vienu metu bus galima gydyti iki 70 pacientų.
 
Naujoji klinika, tuneliais sujungta su pagrindiniu ligoninės pastatu, ne tik užtikrins gydymo saugumą, bet ir darbų operatyvumą, patogumą. Ligoninė ligoninėje galės savarankiškai funkcionuoti, nepriklausomai nuo pagrindinio pastato. Mat šis su esamais ligoninės korpusais bus sujungtas tuneliais, o rūsyje sklandžiam klinikos darbui numatytos visos būtinos techninės patalpos.
 
Beje, nors šiandien pandeminės situacijos nėra – ligoninė be darbo nestovės. M.Vaitkus aiškina, jog naujame korpuse bus gydomi pacientai, sergantys infekcinėmis ligomis.
 
„Šiuo metu esanti infekcinė ligoninė yra gerokai nutolusi nuo pagrindinio pastato, tad nėra pakankamai saugi teikti šiandienos reikalavimus atitinkančias paslaugas“, – atkreipia dėmesį vadovas.


 
Rezultatą įvertino sumanytojai
 
Už kiekvieno žodžio slypi didelis darbas. Tuo neabejoja rezultatu pasidžiaugti atskubėję Sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Darius Kremensas: „Tikėkimės geriausio, ruoškimės blogiausiam. Lietuva ir pasaulis iki tol dar nesusidūrė su tokio masto pandemija, kurią teko išgyventi kovido metu, tad savo silpnų vietų nežinojome.“
 

„Europos Komisija, įvertinusi nueitą kelią, davė impulsą tolesniems veiksmams, kurių rezultatus matome šiandien – naująją modernią įstaigą, pritaikytą pandemijoms valdyti. Vis dėlto tai sukurti – ypač sudėtingas darbas. Neslėpsiu, turėjome abejonių, ar projektas bus realizuotas, ore tvyrojo įtampa“, – atviravo Sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Darius Kremensas, šiandien džiaugdamasis įgyvendintu rezultatu.

 
Tai pasiekti pavyko petys petin dirbusioms komandoms. Mat naujasis korpusas – vienas sudėtingiausių inžinerinių pastatų: rebusą spręsti teko, kaip garantuoti neigiamą, teigiamą oro slėgį, numatyti įvairiausius šliuzus, praėjimus, filtravimo sistemas ir daugelį kitų sudėtingų inžinerinių užduočių.
 
Ypatingas ir Finansų ministerijos vaidmuo. Įtikinti, kad prie projekto dirbanti komanda yra pajėgi tai įgyvendinti, buvo nelengva.
 

„Šis projektas – vienas naujos Lietuvos kartos plano tikslų. Infekcinių ligų klasteris – pažangus žingsnis. Šiandien jaučiuosi kaip šnipė – valdžia mane atsiuntė patikrinti, kaip Panevėžio ligoninei sekasi įgyvendinti projektą, ir ar užduotys atliekamos laiku. Mūsų užduotis – iš Europos Komisijos atsiimti investicijas. Tai padaryti galime tik pasiekę rodiklį – kai Lietuvoje bus užtikrintas klasterių projektas ir mūsų saugumas. Matome didelį proveržį“, – už sėkmingai įgyvendinamas užduotis dėkojo Finansų ministerijos Socialinių investicijų skyriaus patarėja Vilija Šemetienė.

 
Ji pažymėjo, jog vykstant sveikatos sistemos reformai, infekcinių ligų korpusas Panevėžyje tampa svarbus visai Lietuvai. Pacientai, sergantys infekcinėmis ligomis, gali migruoti šalies viduje: „Rezultatą matuosime išgelbėtomis gyvybėmis, saugiomis sąlygomis dirbančiu medicinos personalu.“
 
Įvertinti projekto atvyko ir CPO Sveikatos projektų skyriaus vadovė Daiva Rimaitienė. „Žinome kaip, turime įrangos, esame pasiruošę“, – atkirtį viešojoje erdvėje pasigirdus pirmosioms žinioms apie kruiziniame laive plintantį virusą davė ji.
 

CPO Sveikatos projektų skyriaus vadovė Daiva Rimaitienė teigė, kad sėkmingų projektų su Respublikine Panevėžio ligonine yra įgyvendinę ne vieną. Pastarasis – ypatingas. Mat prie jo dirbo kaip niekad didelė komanda, tad projekto baigtis viršys lūkesčius.

 
Projekto įgyvendinimo patirtimi ir darbų eiga pasidalinti stojęs statybos darbus vykdančios bendrovės „EIKA Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas pripažįsta, kad projektas išsiskiria sudėtingumu. „Vienas didžiausių iššūkių – darbų organizavimas veikiančios ligoninės teritorijoje, užtikrinant nenutrūkstamus įvažiavimus bei saugius pacientų ir personalo srautus. Ribota statybvietė reikalauja ypatingo planavimo, nuolatinio dialogo su ligonine ir griežtos triukšmo bei dulkių kontrolės“, – pasakojo A.Čebanauskas. Pasak jo, tokios paskirties pastato statyba reikalauja ypatingos technologinės precizikos, tačiau ankstesnė įmonės patirtis leidžia užtikrinti, kad projektas Panevėžyje bus įgyvendintas kokybiškai ir sklandžiai.
 
Bendra projekto vertė siekia 34,4 mln. eurų, iš kurių iki 19,3 mln. eurų finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir Valstybės biudžeto lėšomis.
 
Lyderių gretose
 
Puikius finansinius rezultatus demonstruojanti Respublikinė Panevėžio ligoninė žino, kaip išlaviruoti net ir pačiais nedėkingiausiais finansiniais laikais. Kol kone pusė ligoninių laižosi skolų žaizdas, Panevėžio ligoninės VLK finansų suvestinėje pernai – plius 669 tūkstančiai eurų, o didžiųjų gydymo įstaigų reitingo lentelėje ji yra trečia.
 
„Gal kai kur „sužibame“, pademonstravę gerą finansinį rezultatą, tačiau tenka prisitaikyti – sąnaudos neturėtų ženkliai viršyti pajamų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbiausia, kad finansų užtektų ir darbo atlygiui, ir veiklai užtikrinti“, – atvirai kalba vadovas.
 
Pernai gydymo įstaiga atlyginimams skyrė 75 proc. pajamų. „Tenka prie finansavimo galimybių prisitaikyti“, – sako M.Vaitkus.


 
Užtikrins pacientų saugumą
 
Na, o prieš akis laukia dar vienas iššūkis – ligoninės personalui įvaldyti aukštąsias technologijas, kurių naujame korpuse bus apstu. Tiesa, nors Respublikinės Panevėžio ligoninės infrastruktūrą papildys milžiniškas penkių aukštų korpusas, įstaigos vadovas sako, kad papildomai darbuotojų įdarbinti neprireiks. Naujasis korpusas skirtas sename pastate dirbančiam personalui.
 
Kovido metu dirbusi komanda – pasikausčiusi, tad kaip susitvarkyti su infekcijų kontrole, raumenis užsiauginusi. Įgula pasiruošusi veikti aukščiausius standartus atitinkančiose erdvėse.
 
„Senasis pastatas, nors vadinamas infekcine ligonine, yra visiškai nepritaikytas gydyti infekcines ligas, yra statytas seniai. Taigi visas personalas – nuo valytojo iki gydytojo ar infekcinių ligų klinikos vadovo bus perkeltas dirbti čia. Dirbsime visi kartu vienoje vietoje. Tai didelis privalumas tiek įstaigos komandai, tiek pacientams. Pastariesiems tai užtikrina saugumą, kadangi šiandien veikianti infekcinė ligoninė yra gerokai nutolusi nuo pagrindinio korpuso, reanimacijos, tad visuomet jaučiame kirbantį nerimą – neduok Dieve, nutiks kokia nelaimė ir reikės pacientui reanimacijos, kadangi atsivežti jį per miestą yra pakankamai sudėtinga. Dabar pacientams reanimacija bus vietoje, o galimos pandemijos atveju tai užtikrins sklandų gydymą. Pacientai iki reanimacijos bus saugiai nugabenti korpusus jungiančiu tuneliu“, – pasakoja M.Vaitkus.
 
Vadovas džiaugiasi, kad naujasis korpusas jų lūkesčius išpildė maksimaliai. Mat, projektuojant pastatą, tiek įstaigos administracija, tiek personalas galėjo padiktuoti savo reikalavimus.
 
„Tai nebuvo iš viršaus nuleistas planas – tik taip ir ne kitaip. Pastatą projektavome pagal savo poreikius, kurie vėliau derinti su ministerija. Kadangi mūsų ligoninės dalininkė – Sveikatos apsaugos ministerija, ji stengėsi projektą derinti su Finansų ministerija, kad jis būtų sėkmingai įgyvendintas. Trisdešimties milijonų eurų taip lengvai nesuplanuosi. Sveikatos apsaugos ministerijos užduotis buvo Finansų ministerijai įrodyti, kad Panevėžio miestui iš tiesų yra reikalinga nauja infekcinių ligų ligoninė.
 
Įstaigos direktorius M.Vaitkus sako, kad šis projektas ligoninei yra ypač svarbus strategiškai. Pastatui vaidmuo numatytas ir galimo karo atveju. Pertvarkyti korpusą nukentėjusiems gydyti sudėtinga nebus. Scenarijai numatomi įvairūs.
 
O koks senojo pastato likimas, vadovas sako, jog kol kas galutinio sprendimo priimta nėra. Jame svarstoma plėsti kitas gydomąsias pasaugas arba įkurti slaugos ligoninę.