Faktas
Krūties vėžys – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Dažniausiai ja suserga 50 metų ir vyresnės moterys.

---

 
Ir priešas, ir draugas
Pasak M.Drobnienės, krūties vėžys išsivysto, kai dėl krūties audinio ląstelėje atsiradusių mutacijų ši pradeda nevaldomai daugintis, augti ir plisti, taip suformuodama naviką. Daugeliu, ypač agresyvių navikų, kurie turi išreikštus HER2 receptorius ar yra trejopai neigiamo imunofenotipo (nėra hormonų bei HER2 receptorių raiškos), atvejais chemoterapija yra veiksmingas gydymo būdas. Ji sumažina ligos atsinaujinimo riziką, tačiau kartu ir turi daug šalutinių poveikių.
„Vieni dažniausių chemoterapijos metu atsirandančių šalutinių poveikių yra plaukų slinkimas, nuovargis, pykinimas, viduriavimas, anemija. Praėjus šį gydymo procesą, sveikos ląstelės pamažu atsigauna, todėl šalutinis poveikis laikui bėgant išnykta. Visgi chemoterapija gali turėti ir ilgalaikių pasekmių: širdies, kraujodaros bei nervų sistemos sutrikimų“, – teigia gydytoja.
 
Tyrimas efektyvesniam gydymui 
Krūties vėžiui gydyti ir jo prevencijai yra skiriamas didelis dėmesys, todėl natūralu, kad tobulėjant medicinai atsiranda vis daugiau naujų būdų šiai klastingai ligai pažinti ir skirti individualizuotą, konkrečiai pacientei efektyviausią, gydymą. Viena tokių naujovių Lietuvoje – genetinis molekulinis arba dar vadinamas prognostinis krūties vėžio tyrimas „Prosigna“ atliekamas pacientėms, kurioms yra diagnozuotas  invazinis krūties vėžys su išreikštais hormonų receptoriais.

„Šį tyrimą atlikus po operacijos ir jam parodžius, kad naviko atsinaujinimo tikimybė yra maža, pacientei gali būti neskiriama chemoterapija, nes užtenka tik hormonų terapijos. Jei tyrimo duomenimis moteris nepatenka į vidutinės ir didelės rizikos grupę, įvertinus ir kitus histologinius, klinikinius žymenis, chemoterapija gali būti nereikalinga“, – įsitikinusi M.Drobnienė.
Tyrimo metu yra nustatoma 50-ies genų raiška, kurie reikšmingi krūties vėžio vystymuisi ir proliferaciniam aktyvumui, o tai gydytojams leidžia kur kas lengviau numatyti atsaką į tolesnį ligos gydymą.
„Kiekvienas vėžio atvejis yra skirtingas, todėl vienos gydymo formulės nėra. Atlikę genetinį molekulinį tyrimą „Prosigna“ pacientėms, kurioms jis indikuotinas, galime įvertinti naviko agresyvumą, ligos prognozę ir paskirti tinkamiausią gydymą“, – sako pašnekovė.
 
Liga - ne nuosprendis
Kad vėžio gydymas būtų lengvesnis, su šia liga būtina pradėti kovoti kuo anksčiau. Lietuvoje nemokamai kas dvejus metus 50–69 metų moterys gali atlikti rentgeninį krūties tyrimą, kuris leidžia pamatyti ankstyvus, neapčiuopiamo vėžio požymius. „Ankstyvoje vėžio stadijoje paprastai nejaučiama jokių simptomų, todėl, nepasitikrinus profilaktiškai, apie ligą net neįtariama. Kuo anksčiau krūties vėžys yra diagnozuojamas, tuo lengviau jį gydyti, tuo daugiau vilties, kad gydymas bus sėkmingas“, – tikina M.Drobnienė. Anksti diagnozavus vėžį, taikant kompleksinį gydymą, didžioji dalis pacienčių pasveiksta.

„Nors daugelis krūtyse aptinkamų gumbelių – nepiktybiniai, būtina patikrinti, ar jie tikrai tokie. Simptomų gali būti ir daugiau, pavyzdžiui: skausmas krūtyje, pasikeitusi jos forma, patinimas, odos bėrimas ar įtrūkimas, išskyros iš spenelio, gumbelis pažastyje. Galima sakyti, kad pamačius bet kokį pakitimą krūtyse kreiptis į specialistus reikia kuo greičiau. Net ir išgirdusios, jog jums krūties vėžys, nepulkite į paniką. Mąstykite racionaliai, nenuleisti rankų. Išsiaiškinus naviko tipą, stadiją, atlikus tyrimus, paskyrus optimalų gydymą, tikimybė pasveikti – didelė. Klausykite gydytojų nurodymų, nors ir nėra lengva, mąstykite pozityviai, nestokokite optimizmo ir nenustokite tikėti, kad ligą pavyks įveikti“, – pataria gydytoja.