- Šve­di­jos ka­ra­lie­nės Sil­vi­jos slau­gos kon­kur­sas Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mas ket­vir­tus me­tus. Per­nai lai­mė­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau ne­nu­ka­bi­no­te no­sies ir su­grį­žo­te. At­kak­lu­mas, kaip mąs­tau, pa­ro­do, kad jums tik­rai svar­bu ne tik kas­dien dirb­ti slau­gy­to­ja, bet ir ak­ty­viai to­bu­lin­ti dar­bo sri­tį?

- Pro­fe­si­nė­je veik­lo­je vi­sa­da ma­tau, kaip ga­li­ma ką nors pa­to­bu­lin­ti ir nau­jo su­kur­ti. Sten­giuo­si pa­ge­rin­ti slau­gos pro­ce­są bei pa­cien­tų prie­žiū­rą. Slau­gy­to­ja dir­bu jau dvi­de­šimt ket­ve­rius me­tus. Man tai ne tik pro­fe­si­ja, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das. Šis kon­kur­sas su­tei­kė ga­li­my­bę įgar­sin­ti sa­vo idė­jas. Vi­sos fi­na­lo da­ly­vės jau­tė­si, kad joms pa­vy­ko pri­sta­ty­ti su­ma­ny­mus, bū­ti įver­tin­toms ir iš­girs­toms. Per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­tei­kiau sep­ty­nias idė­jas. Džiau­giuo­si, kad vie­na jų ta­po nu­ga­lė­to­ja. 

- Per­ga­lin­ga idė­ja – hi­gie­nos sta­le­lis: mo­bi­lus prie lo­vos pri­stu­mia­mas ir kom­pak­tiš­kas leng­vai pri­tai­ko­mas hi­gie­nos sta­le­lis su rei­kia­mo­mis prie­mo­nė­mis vie­no­je vie­to­je, ku­ris yra skir­tas tu­rin­tiems de­men­ci­jos sin­dro­mą. Ko­dėl pa­cien­tams jo rei­kia?  

- Pa­ste­biu, kad hi­gie­nos už­tik­ri­ni­mas nė­ra ne to­kia pa­pras­ta pro­ce­dū­ra. Kar­tais prie­mo­nės bū­na la­bai to­li, kar­tais slau­gy­to­jai ne­ži­no, kaip pri­si­tai­ky­ti prie pa­cien­to, nes žmo­gus gu­li lo­vo­je, to­dėl nė­ra ką pri­stum­ti ša­lia jo. Su­ma­niau su­jung­ti įvai­rias prie­mo­nes į vie­ną vie­tą. Hi­gie­nos sta­le­lis pa­da­ro slau­gos pro­ce­są kur kas kom­pak­tiš­kes­nį ir pa­de­da pa­cien­tui pa­čiam at­lik­ti da­lį hi­gie­nos veiks­mų.

Profesinėje veikloje ieškau ne tai, kas blogai, o ką galima pakeisti. Dėmesį skiriu realistiniam pozityvumui. Juk galimybių slaugos procese būti įgalintu slaugytoju tikrai daug.

Kiek­vie­nas ry­tas pra­si­de­da nuo as­mens hi­gie­nos. Mes, slau­gy­to­jai, pa­sa­ko­me pa­cien­tui „la­bas ry­tas“ ir pra­de­da­me rū­pin­tis jo hi­gie­na. Ir kai pa­cien­tą prau­sia slau­gy­to­jas ar slau­gy­to­ja, žmo­gus pra­ran­da sa­va­ran­kiš­ku­mą. Svar­bu su­da­ry­ti są­ly­gas pa­cien­tui pa­čiam at­lik­ti hi­gie­nos veiks­mus. Hi­gie­nos sta­le­lio pa­gal­ba žmo­gus ga­li pats iš­si­va­ly­ti dan­tis, nu­si­praus­ti, pa­si­gra­žin­ti.

- Kaip as­mens sa­va­ran­kiš­ku­mo pa­jau­ta kei­čia de­men­ci­jos pa­cien­tus?

- Žmo­gus yra įga­li­na­mas. Jis jau­čia­si vi­sai ki­taip, jei­gu ry­te ga­li pats nu­si­praus­ti ar­ba su­si­šu­kuo­ti plau­kus. Pa­cien­tai nu­švin­ta tiek iš­oriš­kai, tiek vi­du­je. Hi­gie­nos sta­le­lis ga­li tap­ti pa­gal­bi­niu įran­kiu slau­gy­to­jui, o pa­cien­tui kas­die­nių hi­gie­nos veiks­mų pa­gal­bos prie­mo­ne. Žmo­gus jau­čia­si ma­žiau pri­klau­so­mas nuo ki­tų, nes tu­ri ga­li­my­bę rū­pin­tis sa­vi­mi.
Hi­gie­nos sta­le­lio in­struk­ci­ja pri­mins, ko­kius veiks­mus pa­cien­tui rei­kia at­lik­ti. In­struk­ci­ja tu­ri bū­ti pa­ra­šy­ta leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. Ne­sun­kiai su­vo­kia­ma ir in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms. Jo­je bū­tų pa­veiks­lė­liai, trum­pi žo­džiai. Gal­vo­ju ir apie elek­tro­ni­nę ver­si­ją plan­še­tė­je, ku­rio­je bū­tų pa­tei­kia­ma vaiz­di­nė ar­ba žo­di­nė in­struk­ci­ja. Ki­ta svar­bi hi­gie­nos sta­le­lio de­ta­lė – veid­ro­dis. Pas­ta­ra­sis tu­ri bū­ti ša­lia. Tik­rai ma­tau, kaip nu­švin­ta žmo­nių akys, kai jie iš­vys­ta sa­ve. Net sun­kio­se si­tu­a­ci­jo­se žmo­nės no­ri pa­si­gra­žin­ti, su­si­šu­kuo­ti, mo­te­rys kar­tais no­ri pa­si­da­žy­ti lū­pas, blaks­tie­nas. Tai yra gy­ve­ni­mo da­lis. 
  
- Gal­būt po per­ga­lės at­ra­do­te pro­gą įkvėp­ti stu­den­tus? Ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad slau­gy­to­jai ne tik at­lik­tų dar­bą kas­die­ni­nį, ta­čiau at­ras­tų lai­ko ir jė­gų ak­ty­viai to­bu­lin­ti pro­fe­si­nę sri­tį? 

- Šis kon­kur­sas Lie­tu­vo­je pra­dė­tas reng­ti prieš ket­ve­rius me­tus. Ir jau ta­da ska­ti­nau stu­den­tus ieš­ko­ti bei su­ras­ti ino­va­ty­vių prie­žiū­ros as­pek­tų. Ži­no­ma, kad to­liau ska­ti­nu ir ska­tin­siu juos. Slau­ga nė­ra leng­va veik­la, to­dėl tu­ri­me ieš­ko­ti ino­va­ty­vių bū­dų, kaip ga­lė­tu­me at­lik­ti dar­bą ge­riau. Ma­nau, kad svar­bu ska­tin­ti slau­gy­to­jų kū­ry­biš­ku­mą. Me­di­ci­no­je ir slau­go­je yra daug al­go­rit­mų bei tai­syk­lių, ku­rios grei­tai ne­si­kei­čia. Ta­čiau kū­ry­biš­ku­mas slau­go­je pa­si­reiš­kia per tam tik­rus prie­žiū­ros ele­men­tus. Kū­ry­biš­ku­mo la­vi­ni­mą sten­giuo­si in­teg­ruo­ti ir į pa­skai­tas bei pra­ty­bas. Sten­giuo­si, kad stu­den­tai ne tik iš­mok­tų at­kar­to­ti už­duo­tis, bet į si­tu­a­ci­jas pa­si­žiū­rė­tų in­di­vi­du­a­liai.
Ma­no pa­grin­di­nė už­duo­tis yra pa­lai­ky­ti pir­mi­nį stu­den­tų įkvė­pi­mą: ko­dėl jie pra­dė­jo stu­di­juo­ti? Stu­di­jas ne­se­niai bai­gę slau­gy­to­jai dirb­ti at­ei­na įkvėp­ti ir ku­pi­ni nau­jų idė­jų. Ta­čiau gal­būt jau­nie­ji slau­gy­to­jai yra dar ne­drą­sūs. To­dėl vy­res­niems ko­le­goms svar­bu juos pa­drą­sin­ti ir puo­se­lė­ti ben­druo­me­niš­ku­mą. Kar­tais mums stin­ga ben­dra­dar­bia­vi­mo ir vie­nas ki­to pa­lai­ky­mo, to­dėl slau­gy­to­jai tar­pu­sa­vy­je nesu­si­šne­ka. Tik­rai gal­būt tu­ri­me ko­man­di­nio dar­bo trū­ku­mų. Rei­ka­lin­gas ge­res­nis ko­man­di­nio dar­bo įgū­džių la­vi­ni­mas.   
  
- Ar stu­den­tai se­ka jū­sų pė­do­mis?

- Ne­tu­riu duo­me­nų, ar stu­den­tai pa­tei­kia idė­jas kon­kur­sams, bet jie ma­nęs su smal­su­mu klau­si­nė­ja. Ma­tau, kad juos ža­vi ši sri­tis. Stu­den­tai jau­čia­si: ir aš taip no­rė­čiau. Man tik­rai sma­gu ma­ty­ti jų su­si­do­mė­ji­mą.    
 
- Slau­gy­to­jai, kaip ži­nia, vis dar kar­tais lie­ka ne­įver­tin­ti ir net nu­ver­tin­ti...

- Vis dar eg­zis­tuo­ja „se­se­lės fe­no­me­nas“, ta­čiau prieš tris­de­šimt me­tų pro­fe­si­nis se­se­lės vaid­muo bu­vo vi­sai ki­toks. Slau­go­je vyks­ta di­de­li po­ky­čiai. Šian­dien slau­gy­to­jų dar­bi­nė veik­la ple­čia­si ir kei­čia­si. Pro­fe­si­nė­je veik­lo­je ieš­kau ne tai, kas blo­gai, o ką ga­li­ma pa­keis­ti. Dė­me­sį ski­riu re­a­lis­ti­niam po­zi­ty­vu­mui. Juk ga­li­my­bių slau­gos pro­ce­se bū­ti įga­lin­tu slau­gy­to­ju tik­rai daug. Šiuo me­tu tu­ri­me daug spe­cia­li­za­ci­jų, ku­rio­se slau­gy­to­jas ga­li tap­ti svar­biu pa­cien­tų prie­žiū­ros vei­kė­ju. Svar­bu, kad slau­gy­to­jai bū­tų iš­girs­ti. 

---

Dosjė:

• Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla, Bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.
• Vilniaus pedagoginis universitetas, Sporto ir sveikatos fakultete Sveikos gyvensenos pedagogikos specialybė, edukologijos bakalauro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija.
• Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Slaugos magistro kvalifikacinis laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.
• Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (dabar Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), bendrosios praktikos slaugytoja.
• AB „Lietuvos geležinkeliai“, vaikų vasaros stovykla, bendrosios praktikos slaugytoja. 
• Vilniaus universitetas, Slaugos ir vidaus ligų katedra, dėstytoja.
• Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras, mokytoja.
• Dabartinė darbovietė – Vilniaus kolegija Sveikatos priežiūros fakultetas Slaugos katedra, lektorė, vedėja.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!