Faktas 
Lietuvoje yra per 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. žmonėms su regos negalia. Šie duomenys paaiškėjo paskelbus 2018 m. tyrimų apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose vertinimo rezultatus.

---

 
Visiškai nepritaikyta informacinė aplinka 

„Gydymo įstaigų pritaikymas daug aktualesnis ne neregiams, o silpnaregiams. Neregiams reikia tik vieno dalyko – ateiti iki registratūros. Tai galima išspręsti paklojant vedimo paviršių (idealiu atveju jis turėtų prasidėti artimiausioje viešojo transporto stotelėje) arba užtikrinant asistento pagalbą. Kad neregys vienas judėtų poliklinikos ar ligoninės koridoriais, ypač jei nėra nuolatinis, pvz., ligoninės pacientas – labai retas, jei ne neįmanomas atvejis. Tad svarbu, kad neregys savarankiškai galėtų ateiti iki registratūros, kur gautų informaciją ir jam būtų priskirtas asistentas“, - sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.

 
Pasak jos, silpnaregiams visiškai nepritaikyta informacinė aplinka: skyrių iškabos, kabinetų numeriai maži, gydytojų pavardės irgi užrašytos smulkiu šriftu.
„Silpnaregiams, kurie bando būti savarankiški, labai sunku susiorientuoti, perskaityti informaciją. Silpnaregis atrodo kaip sveikas žmogus ir niekas jam padėti nepuola. O kai jis paprašo pagalbos, dažnai iš aplinkinių išgirsta: taigi, žiūrėk, parašyta. Patikslinti, kad neįžiūriu – reikia drąsos, kurios ne kiekvienas žmogus turi... Tokia pati situacija su elektroninėmis eilių valdymo sistemomis. Dažnas silpnaregis neįžiūri ekrane pasirodančio numerio – deja, jie nėra įgarsinami“, - sako R. Balčikonienė, pridurdama, kad kai kurios gydymo įstaigos bando atsižvelgti į silpnaregių poreikius – vis dažniau galima sutikti didesnius palatų ar kabinetų numerius, kontrastine juosta pažymimos laiptų pakopos.
 
Pasijuto it darbinis arklys
„Mačiau, kaip pasiligojusią senyvo amžiaus mamą dukra vilko pas šeimos gydytoją vis kartodama: mama, ženk laiptelį ir dar vieną... Akivaizdžiai žmogui sunku lipti, o lifto nėra. Kodėl ligoninėje aplinka nėra pritaikyta neįgaliesiems? Tuomet polikliniką reikėtų iškelti į tokią vietą, kur ji būtų prieinama tokiems žmonėms“, - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.
Pašnekovė akcentuoja, jog vargsta ne tik neįgalieji ar senjorai, bet ir mamos su mažais vaikais.
„Kai gimė mano mažoji, negalią turinčiai Aušrai buvo treji, ir aš jas abi turėjau tampyti. Jautiesi kaip darbinis arklys.
Arba atėjo kurčia mergaitė darytis plaučių nuotraukos, o personalas nemoka su ja elgtis: „Jei negirdi, kaip man pasakyti?“ Medikės visiškai nesuprato, kaip suteikti paslaugą žmogui su negalia“, - dar vieną problemą įvardijo H.Varnienė.
 
Ministrui išsiuntė raštą
„Kad situacija nėra gera, matome nuvykę į vieną ar kitą gydymo įstaigą. Galbūt pandusu galima patekti. Bet ką daryti, jei nepatogiai pritaikyta ar išvis nepritaikyta registratūra? Dažnai kalbama apie odontologines paslaugas teikiančius kabinetus. Jei pagal įstatymą yra reglamentuota, kad viešosios paskirties pastatus, jų prieigas ypač naujai tvarkant ar remontuojant būtina pritaikyti negalią turintiems žmonėms, ne išimtis ir gydymo įstaigos.
Noriu pabrėžti, niekas nekalba apie tai, kad turi būti prievolė, už kurią būtų atsakingas kabineto turėtojas, bet kad valstybė numatytų lėšas ar iš Europos Sąjungos fondų, jog įrenginėjant vienokią ar kitokią medicininę paslaugą teikiantį kabinetą ar įstaigą pritaikomumas būtų užtikrintas ir finansuojamas“, - sako parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Kaip nurodoma pranešime, dar 2001 m. aplinkos ministro įsakyme nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia. Jų teritorijose tokiems žmonėms turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įėjimai ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos (registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt.) turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas.
Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems.
 
Du parlamentarai – konservatoriai Justas Džiugelis ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė - dėl šio klausimo kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą bei Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM, bet atsakymo, kaip patikino, dar nesulaukė.
„Kartais sakoma, kad judėjimo ar regėjimo negalią turintiems žmonėms nereikia stovėti eilėje prie registratūros – pakanka paskambinti. Bet „su ratukais“ atvažiavus į vieną sostinės poliklinikų ir privažiavus prie registratūros žmogaus gali ir nepamatyti. Turbūt nesijaučia gerai tie žmonės, kurie naudojasi paslauga, dažnu atveju dirbantieji moka mokesčius ir turbūt tikisi infrastruktūros, kaip ir visiems kitiems“, - sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

---

 
Komentaras:
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas:

- Sveikatos apsaugos ministerija yra pristačiusi, kokia padėtis su neįgaliaisiais gydymo įstaigose. Jai taisyti iš esmės yra dvi priemonės. Viena - iš europinės paramos, kuri skirta rajono ligoninėms. Ja spėjo pasinaudoti, jei neklystu, dešimt rajoninių ligoninių ir dvi poliklinikos. Visais kitais atvejais, kadangi iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų aštuoniasdešimt procentų steigėjas - savivaldybės, kurios dažniausiai valdo pirminį lygį, joms yra išsiųsti raginimai pritaikyti neįgaliesiems patalpas. Bet dažniausias atsakymas toks: jei investuosime į infrastruktūrą, neturėsime galimybių suteikti geresnių paslaugų pacientams, neturėsime galimybės kelti gydytojams atlyginimų.
 
Kaip jie sako, mūsų prioritetas, kad šie dalykai būtų įgyventi ir jei bus toliau tęsiama programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, joje dalyvausime. Antra priemonė - pagal naują statybos techninį reglamentą vykdant rekonstrukciją jau turi pritaikyti patalpas neįgaliesiems.
Pirminiam lygiui Lietuvoje skiriami dvidešimt šeši milijonai, bet kai padalini kiekvienai įstaigai, o tokių šalyje yra daugiau nei penki šimtai, suma būna nedidelė. Be to, šio lygio įstaigos labiau orientuojasi į aparatūros atnaujinimą. Svarstėme: galbūt keisti finansavimo sąlygas ir daugiau dėmesio skirti būtent infrastruktūrai gerinti, bet tada sulaukėme kritikos, kad jau užtenka investuoti į plyteles, reikia darbuotojams gerinti sąlygas. Todėl pastarosios minties buvo atsisakyta.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!