„Visų akys nukreiptos į gynybą ir konkurencingumą. Visa kita – detalės. Klimato kaita, sveikatos organizacijos – šiandien mažesnis prioritetas“, – kokiomis aktualijomis gyvena Europos Parlamentas, pasakoja europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.
„Aišku viena, JAV pasitraukimas iš PSO turės neigiamą įtaką organizacijos darbui ir sveikatos programoms, ypač toms, kurios orientuotos į problemines šalis – Pietryčių Aziją, Afriką“, - sako europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.
- Vilija Blinkevičiūtė į Europos Parlamentą išlėkė atsisakiusi premjerės posto, kaip paaiškino, dėl silpnos sveikatos. Ar tikrai ramu tame Briuselyje? Kaip kartais pajuokaujama neva ten pensininkų sanatorija?
- Premjero postas nepalyginamas su jokiu kitu. Turi mąstyti valstybės mastu, permatyti ministerijas. Vis dėlto, ar esi Seimo, ar Europos Parlamento narys, politikoje viskas priklauso, kiek pats esi pasiryžęs veikti, kiek prisiimi pareigų ir atsakomybių. Man veiklos netrūksta – be kuruojamų failų, frakcijoje esu vicepirmininkas, atsakingas už sesijas. Sudėlioti pozicijas ir jas suderinti komiteto viduje trunka nemažai laiko.
- Nesigailite atsisakęs Seimo nario mandato?
- Svarstymų yra įvairių. Sprendimas, nors nelengvas, bet logiškas. Į Europos Parlamentą buvau sąrašo vedlys – ten pasitikėjimą manimi išreiškė daug didesnis žmonių skaičius. O Seime ėjau paskutiniu numeriu. Atsižvelgę į bendrą kontekstą, priėmėme partinį sprendimą. Jei ne aš, į Briuselį būtų vykęs Saulius Skvernelis. Tikiu, mano amžius dar leis dalyvauti rinkimuose ir skolą grąžinti.
- Europos Parlamente šiemet įkurti du komitetai – Gynybos ir Sveikatos. Kur dedami akcentai pastarajame?
- Taip pat sukurti dar du, tačiau laikini komitetai: spręsti būsto įperkamumo klausimus ir Demokratijos skydas (nagrinėti socialinių tinklų įtaką ir išorės veiksnių įsitraukimą į demokratinius procesus).
O diskusija, kad reikalinga įkurti atskirą, nelaikinąjį Sveikatos komitetą, prasidėjo per pandemiją, kai atsirado daugiau bendrumo, įgyvendinamos politikos tikslų, suderinamumo. Jei sveikatos politika Europai buvo tolima ir labiau rekomendacinio pobūdžio, per pandemiją suprasta jos svarba. Anksčiau sveikatos klausimai buvo nagrinėjami Aplinkos komiteto pakomitete. Fokusuotasi daugiausiai į maisto saugą, taršą. Tad žiūrėti į sveikatos apsaugos klausimus gerokai plačiau – Europos Parlamento nariams didelis žingsnis į priekį.
- Ypač po to, kai iš Pasaulio sveikatos organizacijos pasitraukė JAV, nešusi jai didžiąją dalį lėšų.
- Pagrindinė PSO sveikatos programų finansuotoja yra Europa. D.Trumpo išsakyta kritika dėl mažo Kinijos prisidėjimo yra teisinga. Kinija prisidengia besivystančios šalies statusu. Ar privers šis JAV žingsnis Kiniją daugiau mokėti ir pakeisti poziciją, matysime.
Aišku viena, JAV pasitraukimas iš PSO turės neigiamą įtaką organizacijos darbui ir sveikatos programoms, ypač toms, kurios orientuotos į problemines šalis – Pietryčių Aziją, Afriką.
- Kokios nuotaikos vyrauja Europos Parlamente dėl naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos?
- JAV sprendimus priima Kongresas. Jis daug mažiau orientuotas į kolektyvinį saugumą, kolektyvinę gynybą nei anksčiau. Jų prioritetas – vidaus politika, ekonomika. Tai skatina agresyvesnius veiksmus į išorę, kurie veikia ir Europos Sąjungą. JAV strateginė konkurentė – Kinija, o Europa – strateginis partneris. Viešuose pasisakymuose to pritrūksta.
Lygiai tas pats kalbant apie saugumą. Atsiremiame tik į procentus, kiek tam išleidžiame. Apie kolektyvinį saugumą kalbame per mažai. Keista, kad Europa, būdama toks didelis ir galingas žemynas, nuolat žvalgosi į JAV. Mūsų tikslas turėtų būti strateginė autonomija tiek gynyboje, tiek energetikoje ir kitose srityse.
- Kaip Europą paveiks JAV pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos?
- JAV niekada nebuvo didelė aktyvistė klimato klausimais. Šioje vietoje daug ką diktuoja rinka, pokytis energetikoje. Per pirmąją D.Trumpo kadenciją, nors JAV taip irgi tada buvo išstojusi iš šio susitarimo, pasisakė prieš atsinaujinančią energetiką, emisijas sugebėjo sumažinti. Ir smarkiai.
Priimtas Infliacijos mažinimo aktas atvėrė kelius švariųjų technologijų įmonėms, kurioms ant stalo buvo padėti milijardai, kad tik atvyktų gaminti, inovuoti. Pavyzdžiui, Europos gigančių „Siemens“ ir „Gamesa“ investicija Niujorke gaminti vėjo turbinas, siekiant jas vėliau pardavinėti JAV rinkoje, siekė 500 milijonų. Jie smarkiai rėmėsi kofinansavimu iš Infliacijos mažinimo akto, kas virto šnipštu. Priskaičiuojama per 240 pradėtų projektų, turėjusių sukurti per 400 tūkstančių darbo vietų. Visi šie projektai liko pakibę, nes daug kas rėmėsi, kad gaus didelę subsidiją. Investuotojams toks nestabilumas nepatinka. Taigi didžiausias minusas dėl išstojimo yra pačiai JAV. O Europai tai tampa galimybe tuos investuotojus, kurie buvo pristabdę veiklą čia, Europoje, susigrąžinti.
- Pabaigai asmeninis klausimas: karas Ukrainoje jus veikia ir asmeniškai – jūsų žmona ukrainietė. Turbūt tai politiniame lauke skatina veikti aktyviai?
- Lietuvos susitelkimas rodo, kad karas mums nėra tolimas. Nors pasaulyje tai – ne pirmasis konfliktas, jis labiausiai mus paveikė, priartino karo grėsmę. Man baisu, kad visuomenė tai, kas vyksta Ukrainoje, ima normalizuoti, prie karo imame priprasti.
Su kiekvienu konfliktu buvo ir dezertyrai, ir išdavystės, tačiau dėl to nurašyti Ukrainos didvyriškumo negalima. Jei Ukraina nebūtų buferine zona, o lengvai nuryta, neaišku, kaip būtų buvę su mumis. Europai Ukraina dovanoja saugumą, kad karas neateis į Europą.
Dosjė
Baigė Tarptautinių santykių bakalauro studijas Aberistvito universitete (Velsas, Jungtinė Karalystė) bei Europos politikos magistro studijas Mastrichto universitete (Olandija).
Dirbo Europos politikos analizės centre (Vašingtone). Grįžęs į Lietuvą dirbo „Lietuvos pašto“ Tarptautinių ryšių grupės projektų vadovu, Lietuvos oro uostų koncesijos projektų koordinatoriumi, „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu.
2016 metais Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tapo Ekonomikos komiteto pirmininku.
2017 metais paskirtas Ekonomikos ir inovacijų (tuometiniu – ūkio) ministru, o nuo 2019 metų gruodžio Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.
Nuo 2024 – Europos Parlamento narys, Transporto komiteto vicepirmininkas, Ekonomikos bei pinigų politikos komiteto narys.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: