Nepakeliamos lėšos
Kaip rašoma SAM pranešime, šių pokyčių reikėjo jau seniai, nes radiologijos paslaugos pacientams buvo prieinamos ne visada. Nuo šiol tokių problemų žmonėms esą neturėtų kilti, nes „jos bus teikiamos vienodai viso lygio gydymo įstaigoje bet kuriame šalies regione“. Ką tai reiškia?
 
Pavyzdžiui, poliklinikose, rajonų ligoninių konsultacinėse poliklinikose radiologijos technologas turės dirbti visą įstaigos darbo laiką, o gydytojas radiologas – ne trumpiau kaip pusę. Rajonų ligoninėse radiologijos technologas dirbs visą parą, gydytojas radiologas – ne trumpiau kaip septynias valandas. O universitetinėse, respublikinėse ligoninėse radiologijos technologas ir gydytojas radiologas turės dirbti visą parą.
 

„Rajono ligoninėms realiai tai įgyvendinti yra neįmanoma. Jau buvo priimtas normalesnis sprendimas ir planuojama, kad būtų leidžiama rajono ligoninėms tik dienos metu teikti tokias paslaugas, nes mūsų apimtis suvienodinti su universitetinėmis gydymo įstaigomis būtų katastrofa. Tai yra nepakeliamos lėšos. Su įranga dar pragyventume, bet kaip išsilaikysime su specialistams mokamu darbo užmokesčiu“, - sako laikinasis Širvintų ligoninės vadovas Vidmantas Eigėlis.

 
Išsigelbėjimas – teleradiologija
Anot Molėtų ligoninės direktoriaus Vaidoto Grigo, naujus reikalavimus atitikti gan sudėtinga: „Mes turime radiologą, kuris dirba kiekvieną dieną, o švenčių dienomis, savaitgaliais ir popietinėmis valandomis naudojamės teleradiologijos paslaugomis. Išties, esame patenkinti, nes išlaikyti radiologą visą parą ypač mažosiose ligoninėse, kur nėra didelių apimčių, kur nėra chirurginių, traumatologinių skyrių, o tik priėmimo skubios pagalbos skyrius, teleradiologijos dėka sutaupomi didžiuliai kaštai. Ar radiologas dirba vietoje ar per atstumą – jis vis tiek vertina vaizdus. Be abejo, technologas - tas darbuotojas, kuris dirba tiesiogiai su pacientu ir atlieka rentgeno nuotraukas, budi visą parą“, - sako V.Grigas.
 
Apie visą parą dirbantį radiologą daugelis gydymo įstaigų nė nesvajoja. „Sunku išlaikyti specialistą su tokiais apverktinais atlyginimais, kai radiologui bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje moka ir penkis, ir šešis, ir dešimt kartų daugiau. Jeigu sunku išgyventi, žmonės ir išvažiuoja“, - skaudžią medikų emigracijos temą paliečia V.Grigas.
 

„Įvertinus tai, kiek Lietuvoje yra gydymo įstaigų, tiesiog visiems neužtektų radiologų. Išvis nėra tikslinga laikyti specialistą, kad jis aprašytų vieną dvi rentgenogramas per naktį. Visas pasaulis naudojasi teleradiologija, tik mes velkamės iš paskos“, - teigia Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

 
Nebus pakartotinų tyrimų
„Prieš trejus metus, kai sveikatos apsaugos ministras dar buvo Vytenis Povilas Andriukaitis, iškėliau klausimą, kad turėtų būti suvienodinta diagnostika visų rentgenologinių, rentgenodiagnostinių tyrimų. Tai yra, kad pervežus ligonį, tarkime, į Santaros klinikas arba onkologinę ligoninę nebereikėtų iš naujo kartoti tyrimų ir būtų šimtaprocentinis patikimumas. Ta prasme, vienodas standartas įrangai, pačiai procedūrai ir vaizdų aprašymui“, - nauja reglamentavimo tvarka džiaugiasi Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga.
 
Anot direktoriaus, jeigu viena įstaiga nepasitiki kitos atlikta diagnostika, tiesiog sugaišinamas pacientas.
„Prieš keletą metų buvo nusistovėjusi praktika, kad jeigu pacientas patenka į aukštesnio lygio ligoninę, visi tyrimai daromi iš naujo. Dabar laboratorinių tyrimų jau nebekartoja, man atrodo, didžioji dalis rentgenologinių – irgi. Įrangą šiam momentui turime, nors galėčiau pasakyti, kad ją reikia nuolat atnaujinti. Turbūt niekas taip greitai neina į priekį kaip vaizdinės diagnostikos sistemos. Be jokios abejonės, būtų gerai, kad kompiuterinis tomografas būtų šešiasdešimt keturių arba šimtas dvidešimt aštuonių pjūvių. Dabar turime šešiolikos“, - sako Utenos ligoninės direktorius.

---

 
SAM atsakymas
Iki šiol radiologijos paslaugų teikimas nebuvo taip aiškiai reglamentuotas, todėl skirtingos gydymo įstaigos suteikdavo nevienodos kokybės paslaugas. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM atlikusi planinius tikrinimus nustatė, kad 51 gydymo įstaigoje, teikiančioje stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl asmens sveikatos priežiūros - radiologijos paslaugos. Nuo šiol norėdamos gauti licencijas šioms paslaugoms teikti gydymo įstaigos turės užtikrinti, kad radiologijos paslaugos būtų teikiamos taip, kaip nurodyta.
Radiologijos paslaugų teikimo reikalavimai nustato bendruosius reikalavimus radiologijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų patalpoms, specialistams, medicinos priemonėms (prietaisams) ir radiologijos paslaugų teikimo reikalavimus.
 
Peržiūrėtame ir patvirtintame teisės akte nurodyta, kad stacionarines tretinio lygio asmens gydymo paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose radiologijos technologas ir gydytojas radiologas turi dirbti visą parą, tačiau teikiant stacionarines antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas radiologijos technologas turi dirbti visą parą, o gydytojas radiologas – ne trumpiau kaip 7 valandas per parą. Radiologo nedarbo laiku radiologijos paslaugų teikimą ir gydytojo radiologo konsultaciją bus galima užtikrinti pasitelkus teleradiologijos priemones. Be to, numatyta, kad vieno profilio specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, jose net ir teikiant tretinio lygio vieno profilio specializuotas paslaugas, gydytojas radiologas turės dirbti taip, kaip numatyta stacionarines antrinio lygio paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms. Tai yra radiologijos technologas turi dirbti visą parą, gydytojas radiologas – ne trumpiau kaip 7 valandas per parą. Nustatytas laikas - 2 val., per kurį turi būti stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje atliktas ir aprašytas radiologijos tyrimas.
 
Papildyti reikalavimai dėl privalomų medicinos priemonių (prietaisų) ir numatyta, kad stacionarines antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir vieno profilio specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos privalo turėti: stacionarią rentgenodiagnostikos įrangą bei diagnostinę ultragarsinę medicinos priemonę (prietaisą) su doplerio režimu. Stacionarines tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos privalo turėti stacionarią rentgenodiagnostikos įrangą, diagnostinę ultragarsinę medicinos priemonę (prietaisą) su doplerio režimu bei kompiuterinį tomografą.
 
Taip pat reglamentuota, kad radiologijos aprašas netaikomas teikiant ambulatorines odontologinės priežiūros paslaugas, kai radiologinius tyrimus pagal kompetenciją atlieka gydytojas odontologas ar gydytojas odontologas specialistas bei kai ultragarsinius tyrimus atlieka tos profesinės kvalifikacijos gydytojai, kuriems tokia kompetencija nustatyta atitinkamose Lietuvos medicinos normose.
Taigi, aiškiai reglamentuota nuotolinės paslaugos sudėtis ir procesas – dalyvaujantys specialistai, kiekvieno jų funkcijos, atvejai, kada galima kreiptis pagalbos į kitą gydymo įstaigą – kai atvyksta neįprastai daug pacientų (pvz., priklausomai nuo metereologijos sąlygų, pašalus ar įvykus kokiam netikėtam atvejui), nustatyta, kad paslauga pacientui turi būti teikiama pilna apimti – tai yra kokybiškai, atsižvelgiant į medicininės apšvitos ribojimą, ją individuliai pagrindžiant, tinkamai pateikiant išvadą. Radiologiniai tyrimai ir jų išvados turės būti talpinamos į MEDVAIS, kad prireikus juos galėtų peržiūrėti kiti sveikatos specialistai ir netreikėtų paciento pakartotinai švitinti.