Nėra defibriliatorių
Panašu, kad šalyje apie sveikatos apsaugos spragas imama kalbėti tik negandoms ištikus – tai įrodo ir savaitės pradžioje gatvėje parpuolęs žinomas žurnalistas bei etiketo ekspertas 49-erių Giedrius Drukteinis, kurį, kaip spėjama, ištiko širdies smūgis.
 

„Pas mus, kitaip nei visose vakarų šalyse, nėra lengvai prieinamų defibriliatorių. Seniai mokslo patvirtinta, kad jie išgelbėja gyvybes. Pavyzdžiui, Čikagos oro uoste penkių šimtų metrų koridoriuje kabo penkiolika defibriliatorių. Mūsų šalyje tokių aparatų tektų su prožektoriais, šunimis ir spec. tarnybomis paieškoti“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies chirurgijos centro širdies chirurgas Aleksejus Zorinas.

 
Gydytojas užduoda retorinį klausimą – ar jauno mokesčių mokėtojo mirtis mūsų šalyje yra pigesnė nei aparato?
„Pas mus niekas neįvertina gyvenančio žmogaus naudos finansine prasme. Visi skaičiuoja, kiek reikia išleisti, o ne kiek žmogus atneša mokesčių ar kitokios naudos visuomenei“, - piktinasi medikas.
 
Sekti įspėjamuosius signalus
Kol šalyje aparatai, galintys padėti atkurti širdies veiklą, - retenybė, tenka įsiklausyti į kūno siunčiamus įspėjamuosius signalus, kurie, anot gydytojo, ne visa ir pasireiškia.
Apie gresiantį infarktą gali įspėti už krūtinkaulio ryškiau juntamas spaudžiantis skausmas.
„Žmonės, kuriems gresia infarktas, tokį simptomą gali justi jau seniai, o apie netrukus įvyksiantį širdies smūgį gali įspėti ir prieš kelias valandas prasidėję stipresni skausmai krūtinės srityje. Tačiau tokių įspėjamų signalų gali nebūti visai“, - sako A.Zorinas.
 
Serga visais laikais
„Žiniasklaidos dėmesys vis dažnesnis, todėl visuomenei susidaro vaizdas, kad širdies infarktas pakerta kur kas dažniau, tačiau jauni vyrai visais laikais miršta nuo infarkto, - sako specialistas ir priduria, kad moterims lygiai taip pat kaip ir vyrams gresia patirti infarktą, tik ženkliai vėliau. - Jos biologiškai panašėja į vyrus apie 50-60-uosius gyvenimo metus, tai yra po menopauzės. Kita vertus, vyrai turi daugiau žalingų įpročių nei moterys.“
A.Zorinas pabrėžia, kad žalingi įpročiai – ne tik rūkymas ar alkoholio vartojimas, bet ir stresas. Be to, širdies ligą lemia kitos gretutinės ligos. Jei pacientas diabetikas ar serga inkstų funkcijos nepakankamumu, jo išgyvenimo prognozė prastesnė nei keturiasdešimtmečio vyro be kitų gretutinių ligų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!