Stringanti anglų kalba
Rojin Zarei iš Švedijos į Lietuvą atvyko studijuoti odontologijos po to, kai jai nepavyko įstoti į universitetą gimtojoje šalyje. Po nesėkmingo stojimo Rojin atsidūrė rezerviniame sąraše. Nors čia ji buvo įrašyta dešimtu numeriu, dveji metai bergždžio laukimo privertė merginą išsilavinimo galimybių ieškoti užsienyje. Kaune jau mokėsi jos sesuo, tad informacijos apie Lietuvą švedė turėjo. Visgi prieš priimdama sprendimą ji pasidomėjo universitetu Rygoje – mergina tikina nenorėjusi pernelyg nutolti nuo namų. Lemiamos reikšmės galutiniam pasirinkimui turėjo sesės patirtis. Rojin pastebi, kad ne visiems dėstytojams lengva skaityti paskaitas ar bendrauti užsienio kalba, bet problemos ji dėl to nemato, nes ir daugumai studentų anglų nėra gimtoji kalba.
 
Tai - klasikinė medicinos mokslų į Lietuvą atvykusio studijuoti jaunuolio istorija. Tačiau yra ir ne tik teigiamai atsiliepiančių mokslo emigrantų. Štai vienas iš Indijos atvykęs jaunuolis (vardas redakcijai žinomas) sakė esąs patenkintas medicinos studijų kokybe, tačiau skundėsi jaučiąs dalies dėstytojų rasistiškas pažiūras ir šališkumą.
Šį rudenį į šalį turėtų atvykti dar apie 400 išsilavinimo siekiančių klajoklių. Trys ketvirtadaliai jų mins LSMU slenkstį, likusieji žinių semsis Vilniaus universitete. LSMU mokosi daugiau kaip tūkstantis užsieniečių. Jie sudaro beveik 15 proc. visų studentų. Jokiame kitame šalies valstybiniame universitete svetimų valstybių piliečiai nesudaro tokio ženklaus procento. Tuo metu VU Medicinos fakultete užsienio studentų desantas rugsėjį turėtų siekti 470 jaunuolių. Sostinėje veikiančio universiteto atstovai nurodo, kad užsieniečių skaičius kasmet auga. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais mokslo metais, atmetus mainų programų dalyvius, Lietuvoje studijavo beveik 6 tūkst. užsieniečių. Akivaizdu, kad būsimi medicinos srities specialistai sudaro ženklią atvykėlių dalį bendrame šalies kontekste.
 

L.S. skaičius
65 
– tiek skirtingų užsienio valstybių piliečių kremta medicinos mokslus Kaune.

 
Gavę progą sprunka
Nors užsieniečiams siūlomų studijų kaina žagtelti priverstų daugumos Lietuvos abiturientų tėvus, atvykėliams ji atrodo gerokai prieinamesnė nei Vakarų Europos šalyse. Studijos anglų kalba Lietuvoje dvigubai brangesnės nei mokymas valstybine kalba. Atvykėliui šešerių metų medicinos studijų kursas Vilniaus universitete atsieis 66, o LSMU - 69 tūkst. eurų. Metais trumpesnės odontologijos studijos VU kainuos 64 800, o LSMU – 62 500. Pateikiamų paraiškų skaičius rodo, kad užsieniečių tokios kainos spjaudytis neverčia.
Pastaraisiais metais užsienio studentų priėmimas LSMU yra gana stabilus. Tačiau šiemet studijomis domėjosi itin platus užsieniečių ratas. Išnagrinėta daugiau kaip 1100 paraiškų studijuoti įvairiose studijų programose. VU konkurso kartelė taip pat panaši. Sostinėje šiais metais į vieną vietą pretendavo 3-4 užsienio piliečiai.
 
Neretas į Lietuvą atvykęs studentas vis dar žvalgosi per petį. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė nurodė, kad dažniausia užsieniečių nubyrėjimo priežastis ta, kad vėliau jie įstoja į universitetus gimtosiose šalyse. Žinoma, kaip ir lietuviams jiems iškyla asmeninių rūpesčių, akademinių ar prisitaikymo sunkumų.
Vilniuje anglų kalba siūlomos vientisos Medicinos ir Odontologijos bei Sistemų biologijos magistro studijų programas. Pirmosios dvi specialybės populiariausios ir Kaune, bet studentai iš užsienio čia gali studijuoti Veterinariją, Slaugą, Visuomenės sveikatą, Farmaciją ir kitas programas. Panašu, kad didžiausius tinklus VU yra užmetusi Vokietijoje, mat absoliuti dauguma „studentiško mailiaus“ ištraukiama čia. 60 proc. Medicinos fakulteto studentų yra atvykę iš Vokietijos. Antroje vietoje Izraelis, toliau rikiuojasi Skandinavijos šalys. Pastebima, kad šiuo metu didėja Suomijos jaunimo susidomėjimas.
 
Į bendrabučius nenori
Lietuvos universitetai dalyvauja tarptautinėse studijų parodose, užsienyje vykstančiose mugėse, bendradarbiauja su įvairiomis agentūromis, vykdo internetinę rinkodarą. Daugiausiai studentų atveda partneriai, kurie tiesiogiai bendrauja su kandidatais ir pristato jiems galimybes studijuoti užsienyje. Užsieniečiams ir jų tėvams pristatinėti tenka ne tik mokymo įstaigas, bet ir Lietuvos miestus, pačią valstybę. Visgi VU atstovai pripažįsta, kad geriausia reklama tampa alumnai, kurie atsiliepimais į Lietuvą pritraukia naujų studentų. Tačiau už jauko užkibę studentai nevažiuoja į nežinomybę. Motyvacinio pokalbio metu, kuris vykdomas priimant užsieniečius studijuoti į Medicinos fakultetą, VU atstovai tikina dažnai liekantys nustebinti, kiek daug ir giliai stojantysis užsienietis žino apie Lietuvą, Vilnių, universitetą ir fakultetą bei pasirinktą studijų programą.
 
Lietuviškų bendrabučių buitis suvilioja retą atvykėlį. Antai LSMU skelbiasi galinti apgyvendinti 80 proc. pirmakursių, tačiau norą pasinaudoti tokia paslauga išreiškė mažiau nei trečdalis būsimų studentų. Absoliuti dauguma leidžiasi į būsto medžioklę interneto platybėse.
Socialiniuose tinkluose buto ieškantys užsieniečiai dažnai skundžiasi, kad nuomininkai kreivai žiūri į juos, tačiau mūsų pašnekovai tikina su didesnėmis problemomis nesusidūrę. Rojin neteko sukti galvos dėl gyvenamosios vietos Kaune, mat tuo jau buvo pasirūpinusi jos sesuo. Anot jos, internete užsieniečiams nesunku susirasti būstą. Kitas kalbintas medicinos studentas iš užsienio teigė bendrabutyje praleidęs pirmuosius studijų metus, bet antraisiais išsikėlęs į privatų bendrabutį. Jo tikinimu, tai - žymiai geresnis pasirinkimas.

---

 
Tarp kitko
LSMU studijuojantys užsieniečiai yra susibūrę į atskirą studentų atstovybę (ICOSA). Organizacijos skelbiamas siekis: kiekvieno studento balsas privalo būti nepriklausomai nuo to, kokia kalba jis išsako nuomonę. ICOSA organizuoja bendrus susibūrimus, dirbtuves, sporto turnyrus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!