Kad finansavimas sveikatos apsaugai per mažas, skundžiasi ir gydymo įstaigų vadovai, ir medikai. Lietuvoje šiai sričiai nuo BVP skiriama kur kas mažiau nei ES vidurkis. Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad tai nesikeis ir 2025-aisiais metais – privalomojo sveikatos draudimo pajamų lygis liks ties 5,7 proc. nuo BVP. Tokia pat proporcija prognozuojama ir 2026 m. bei 2027 m.
 
Prieš rinkimus daugelio partijų atstovai primena, kad už valstybės draudžiamus asmenis į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sukrenta per mažos lėšos, lyginant su dirbančiais asmenimis. Galvodama, iš kur paimti papildomų finansų TS-LKD partija siūlo papildomus mokesčius gyventojams, pavyzdžiui, priemokas viešosiose gydymo įstaigose.
 
Tačiau PSO skelbia, jog sveikatos apsaugai lietuviai iš savo kišenės ir taip pakloja daugiau nei kiti išsivysčiusių šalių gyventojai – apie 30 proc. Atrodo, nėra, kaip pajudėti iš vietos.
 
Pasilyginkime...

Prakalbus apie lėšas, skiriamas nuo bendrojo vidaus produkto, įdomu, kaip jos paskirstomos kitose šalyse.
 
Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.), daugiausiai sveikatos apsaugai išleidžianti šalis buvo Austrija – šiai sričiai ji skiria 9,3 proc. nuo bendro vidaus produkto. Kartu su Čekija, skiriančia 9,1 proc. ir tiek pat išleidžiančia Prancūzija, jos patenka į daugiausiai sveikatos apsaugai skiriančių šalių trejetą Europos Sąjungoje. Vokietijoje nuo bendro šalies vidaus produkto sveikatos apsaugai skiriama 8,5 proc.
 
Be abejo, tai šalys pirmūnės, gerokai išsiveržusios į priekį nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia 7,7 proc. Deja, Lietuva nuo pat įstojimo į ES nesugeba jo pasivyti ir „Eurostat“ lentelėse iš trisdešimt šalių yra šešta nuo galo pagal mažiausią finansavimą (to meto duomenimis, sveikatos apsaugai skirdama tik 5,2 proc. nuo BVP).
 
Beje, BVP dalis sveikatos apsaugai Lietuvoje turi mažėjančią tendenciją. Nors politikai kalba apie nuoseklų finansavimo didinimą, žiūrint iš to, kiek auga šalies ekonomika, jis menksta. Pavyzdžiui, 2017 m. sveikatos išlaidos sudarė 6,5 proc. nuo BVP, 2019 m. – 6,8 proc.
 
Atsiliekame ne visur
 
Jei šiek tiek atsitrauktume nuo sveikatos apsaugos ir palygintume, kiek Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, skiria kitoms sritims nuo BVP, matytume, kad autsaideriai esame ne visur.
 
Nors akivaizdžiai kažkas negerai mūsų karalystėje, kur jau antri metai sutrikęs vadovėlių tiekimas, valstybinėse įstaigose trūksta pedagogų, tačiau švietimui skiriama BVP dalis Lietuvoje – netgi lenkia ES šalių vidurkį. Jis tesiekia 4,7 proc., o Lietuva švietimui skiria 4,9 proc. nuo BVP. Matyti, kad jis ne ką ir atsilieka nuo sveikatos apsaugos, kuris tose pat lentelėse buvo 5,2 proc. Švietime mes netgi lenkiame Vokietiją, kur skiriama 4,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Didžiausia dalis – 6,3 proc. – nuo BVP švietimui skiriama Švedijoje.
 
Nors kalbame apie mūsų šalyje įsišaknijusią nemeilę kultūrai, šioje srityje finansavimo proporcija atitinka ir kitų šalių: jei ES vidurkis yra 1,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva skiria 1,2 proc. lenkdama tokias šalis kaip Vokietija, Italija.
 
Kitos sritys našlaitės Lietuvoje – viešųjų paslaugų sektorius (ES vidurkis 6 proc. nuo BVP, Lietuvoje – 2,8 proc.), socialinė apsauga: ES vidurkis 19,5 proc., Lietuva 13,5 proc.
 
Jei apskirtai ES šalių išlaidos nuo BVP siekia vidutiniškai 50 proc., Lietuvoje – 36 proc.
 
M.Jastramskis: trūksta intereso
 
Politologas, VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis antrina, kad BVP perskirstymas ir panaudojimas ne tik sveikatos, bet ir apskritai viešajam valdymui, viešajam sektoriui yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. „BVP perskirstymas valstybėse nevienodas, bet ten, kur jis didesnis, pavyzdžiui, Skandinavijoje, ir socialiniai rodikliai yra geresni“, – atkreipia dėmesį docentas.
 
„Priežasčių dėl per mažo BVP paskirstymo socialiai jautrioms sritims reikia ieškoti sisteminių. Sudėtinga šioje vietoje didinti finansavimą, nes tai reikštų, kad turi būti ieškoma lėšų iš kitų šaltinių. Šiais laikais skolinimasis ir biudžeto yra nelabai priimtina politika. Mokesčių didinimas taip pat nepopuliaru. Jei tik pradedama svarstyti apie mokesčių didinimą daugiau uždirbantiems asmenims ar verslui, susiduriama su tam tikrų grupių įtaka politikai, kurios šiam dalykui priešinasi“, – kalbėjo M.Jastramskis.
 
Jis teigia, kad dar viena priežastis, dėl ko situacija nesikeičia – visuomenės intereso trūkumas. „Pas mus nėra tokio visuomenės spaudimo nei iš kairės, nei iš dešinės – plačių visuomenės grupių ar organizacijų, kurios aiškiai turėtų interesą dėl mokesčių sistemos progresyvumo didinimo, kad turėtų didėti turto mokesčiai, jog būtų daugiau finansuojamas valstybės sektorius“, – pažymėjo politologas.
 
„Paradoksas, kad džiaugiamės didėjančiu bendru vidaus produktu, perkamąja galia, bet mūsų valstybės finansavimas atsilieka nuo to, kaip auga mūsų ekonomika“, – konstatuoja M.Jastramskis.
 
Finansai sveikatai. Ką siūlo partijos?
 
Demokratai: didinti valstybės finansavimą
 
Demokratai programoje teigia, kad pribrendo laikas didinti valstybės įmoką už valstybės draudžiamus asmenis. Jie tikina: jei būtų išrinkti į valdžią, valstybės išlaidos asmeniui pasiektų ES vidurkį.
 
Partijos atstovė, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė tikina, kad kito kelio tvariai tvarkytis, nei didinti PSDF bei dalį, skiriamą sveikatos apsaugai nuo BVP – nėra: „Trūksta sveikatos politikos lyderystės. Gynybai randame suglaudę pečius, bet sveikatai ne. Nieko kitaip nebus, jei nebus tos lyderystės. Reikia įtikinti parnerius politikus, jog šį klausimą reikia spręsti nedelsiant, nes nebus nei Tėvynės gynėjų, nei kuriančiųjų pridėtinę vertę.“
 
Konservatoriai: turi atsirasti priemokos
 
TS-LKD programoje žadama peržiūrėti apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas principus (pirminė medicina), kelti rezidentų atlyginimą. Finansavimo temose šios partijos narė Jurgita Sejonienė ne kartą pasisakė už priemokų pacientams įvedimą viešosiose gydymo įstaigose. Taip pat siūlytų didinti privalomąjį sveikatos draudimą. „Tik abejoju, ar daug palaikymo susilaukčiau kitose partijose“, – pastebi parlamentarė.
 
Taip pat ji pasisako už papildomą draudimą ir pridūrė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pavyzdžiu, kuri jį nupirko darbuotojams, turėtų pasekti ir kitos įstaigos.
 
Socialdemokratai ir „valstiečiai“: jokių priemokų
 
„Plėsime valstybės finansavimą pirminės priežiūros grandims ir odontologinei pagalbai. Dėsime visas pastangas, kad pacientai nemokėtų jokių priemokų už sveikatos draudimo garantuotas ir iš valstybės biudžeto apmokamas paslaugas“, – rašoma socialdemokratų rinkiminėje programoje.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija skelbia, kad jų ideologijai priešingas dešiniųjų politinių jėgų siekis didinti pačių žmonių priemokas už paslaugas, vaistus ir kt. „Toks priemokų skatinimas ne tik kuria skirtingą sveikatos paslaugų prieinamumą ir netolygumus, bet ir gali reikšmingai apriboti dalies socialiai pažeidžiamų grupių galimybes“, – oponentus kritikuoja „valstiečiai“. Vis dėlto apie finansinius šaltinius jie nekalba, tik užsimena apie „galimybių paiešką“ didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, užtikrinant, kad jie atitiktų realią gydymo kainą.
 
Laivės partija: papildomas draudimas ir privati medicina
 
Didesnio finansavimo svarba – ir Laisvės partijos programoje. Joje žadama padidinti valstybės įmokas už jos lėšomis draudžiamus asmenis. Taip pat ši partija siūlo PSDF įgalinti uždirbti: esą dalį lėšų būtų galima investuoti ir taip uždirbti palūkanas.
 
Tarp šios partijos tikslų – privačios medicinos stiprinimas, siekiant, kad jos nebūtų „diskriminuojamos“, o finansinis reguliavimas būtų palankus jų veiklai. Taip pat partija siūlo įvesti papildomą sveikatos draudimą. Prie finansinių priemonių užsimenama ir apie Valstybinės ligonių kasos žabojimą, kad ji taptų konsultuojančia, o ne baudžiančia institucija

---

 
Trumpas interviu
 
Problemų rinkimuose turi visi
 
Politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Lauras Bielinis:
 
- Kas jums pačiam įdomiausia artėjančiuose rinkimuose?
 
- Man įdomiausia ir labiausiai jaudina, kaip pagrindinės sisteminės partijos sprendžia problemas ir ar jos iš tikrųjų laimės. Norėtųsi, kad laimėtų tos, kurios suvokia politinių procesų esmę ir galės rimtai bei atsakingai vykdyti politiką. Nes visos tos, kurios atsirado vakar, o šiandien pareiškė, kad yra pačios geriausios, visų pirma yra viešųjų ryšių, o ne politinės veiklos ir atsakingo požiūrio rezultatas.
 
- Prieš praėjusius rinkimus staigiai šovė Laisvės partija. Kaip manote bus dabar?
 
- Nemanau, kad ši partija išnyks. Ji gal neturės tiek atstovų ir gal jos frakcija bus ne tokia didelė. Dar turime palaukti sekmadienio, bet manau, kad ji peržengs penkių procentų barjerą.
 
- Daug skirtingų nuomonių dėl konservatorių ir socialdemokratų – pranašaujama pergalė tai vieniems, tai kitiems. Ką jūs manote?
 
- Reitingai socialdemokratams rodo sėkmingesnę tendenciją. Jei pažiūrėjus atidžiau, konservatorių aktyvumas duos rinkiminę naudą ir, ko gero, jie laimės pakankamai daug balsų. Nesakyčiau, kad tiek, kiek dabar turi, bet turėtų būti ramūs dėl savęs – jei nebus valdančiojoje daugumoje, tikrai bus stipriausia opozicinė partija. 
Socialdemokratai atranda savo vietą politiniame lauke ir siekia dominuoti politinėje kairėje, bet jiems reikia susiderinti su šalia esančiomis politinėmis partijomis. Jų problema, kad po krizės, kai nuo jų atsiskyrė dalis socialdemokratų, partija prarado daug balsų. Todėl ji turėtų suvokti save naujoje situacijoje ir demonstruoti stipresnį aktyvumą, socialdemokratiškas vertybes. Dabar jie yra per pasyvūs, čia jų problema.
 
- Belieka tarti žodį apie likusius – „valstiečiai“, demokratai...
 
- „Valstiečiai“ sukūrė problemą paskelbdami apie jungtinį kandidatų sąrašą, nes jam reikia peržengti septynių procentų barjerą. Vadinasi, reikia stipriai veikti. Čia yra vienas niuansėlis. Šalia yra panašių politinių jėgų – Žemaitaitis, Skvernelis ir kitos. Ir tas panašių politinių jėgų buvimas kairiam sparne gali sukurti situaciją, kad balsai išsiskaidys ir bus sunku perlipti septynių procentų barjerą. Nesurinkę šio procento jie praras daug balsų ir vietų Seime.
 
- Taigi, problemėlių yra.
 
- Problemų turi visi, tad palinkėkime jiems visiems sėkmės!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!