Už pasaulio taršą gyvybėmis moka afrikiečiai
Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-09-27
79-ojoje Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pirmą kartą pagrindine Klimato savaitės tema tapo sveikata. Malavio sveikatos apsaugos ministrė pasaulį ragina veikti nedelsiant: kol turtingos, išsivysčiusios šalys teršia planetą ir spartina klimato krizę, žūsta labiausiai pažeidžiamos bendruomenės.
Milijonai žmonių Malavyje susiduria su precedento neturinčiais klimato kaitos keliamais iššūkiais. Per pastaruosius trejus metus šios nedidelės Afrikos šalies gyventojai patyrė baisiausius dešimtmečio potvynius ir sausras. Dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai turėjo didžiulį neigiamą poveikį bendruomenėms.
Pražūtingas klimato kaitos poveikis
„Nuo potvynių iki sausros – ekstremalūs oro reiškiniai siaubia mūsų bendruomenes. Atėjo laikas didžiausiems pasaulio teršėjams padėti mažinti ekstremalaus klimato pasekmes labiausiai paveiktoms šalims“, – įsitikinusi Malavio sveikatos ministrė Khumbize Kandodo Chiponda.
Milijonai žmonių Malavyje susiduria su precedento neturinčiais klimato kaitos keliamais iššūkiais. Per pastaruosius trejus metus šios nedidelės Afrikos šalies gyventojai patyrė baisiausius dešimtmečio potvynius ir sausras. Dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai turėjo didžiulį neigiamą poveikį bendruomenėms.
Pernai Malavį pasiekęs ciklonas Freddy nusinešė daugiau nei 600 žmonių gyvybių.
Praėjus šiek tiek daugiau nei metams, Malavis patyrė siaubingą sausrą, kurią prezidentas Lazarus McCarthy Chakwera paskelbė „nacionaline nelaime“. Šiandien milijonai žmonių susiduria su ūmiu maisto nepritekliumi, sparčiai daugėja su mityba ir sveikata susijusių problemų, ypač tiems, kurie ilgą laiką yra gydomi nuo tuberkuliozės ir ŽIV.
K.Kandodo Chiponda sako, kad dėl klimato kaitos Malavio gyventojai perkeliami arba migruoja į urbanizuotas šalies teritorijas, todėl didėja našta sveikatos sistemai.
„Dėl ekstremalių oro reiškinių mūsų sveikatos sistema „dūsta“: nuolat auga sužalojimų ir ligų, tokių kaip cholera ir maliarija, skaičius. Netenkame svarbiausių medicinos priemonių, įrangos ir infrastruktūros, dėl to susiduriame su ilgalaikėmis problemomis tiek prevencijoje, tiek gydyme. Todėl mirčių skaičius dar didėja“, – aiškina K.Kandodo Chiponda.
Ministrė primena, kad po ciklono Freddy Malavis patyrė ilgiau nei metus trukusį choleros protrūkį, kuris nusinešė per 1,7 tūkst. žmonių gyvybių. Šiais metais kovoja su maliarija, kuri dabar sudaro beveik 25 proc. ligonių hospitalizacijų.
Reikalinga pagalba
Ministrės teigimu, Vyriausybės pareigūnai susiduria su dilema, kaip veikti ir kaip apsaugoti šalies gyventojų gyvybes. „Stengiamės kurti klimatui atsparią sveikatos sistemą ir ieškome priemonių įveikti klimato poveikiui jautriausias ligas. Samdome daugiau sveikatos srities darbuotojų, aprūpiname juos reikalingomis priemonėmis, statome daugiau sveikatos centrų. Naudojame mobiliąsias klinikas, kurias dislokuojame po avarinių situacijų“, – pasakoja Malavio politikė.
Vis dėlto oro sąlygoms nuolat kintant ir aštrėjant, baiminamasi dėl šalies ateities. „Negalime planuoti ir veiksmingai reaguoti, jei tiksliai nežinome, su kokiais iššūkiais susiduriame. Kai ciklono Freddy potvyniai nusiaubė kaimus pietinėje šalies dalyje, buvo sunaikintos visos knygos ir sveikatos pasai su piliečių sveikatos duomenimis“, – pasakoja K.Kandodo Chiponda ir pabrėžia, kad šaliai nedelsiant reikalinga skaitmenizacija.
Ministrė teigia, kad labiausiai ekstremalių klimato reiškinių paveikti žmonės Malavyje ir kitose Afrikos valstybėse yra mažiausiai atsakingi už klimato krizę. „Daugiausiai nukenčia bendruomenės, kurios turi mažiausiai galimybių prisitaikyti ir pasipriešinti klimato poveikiui, taip pat labiausiai ligų kamuojamos šalys. Šios šalys ir bendruomenės, kurios beveik neprisidėjo prie visuotinio planetos atšilimo, moka didžiausią kainą. Jos moka savo gyvybėmis. Nemanau, kad žmonės supranta, kaip tai yra rimta“, – piktinasi K.Kandodo Chiponda.
Jos teigimu, didžiausi pasaulio teršėjai turėti daugiau investuoti į sprendimus, mažinančius poveikį klimatui. „Jie taip pat turėtų finansiškai palaikyti šalis, kenčiančias nuo rimtų besikeičiančio klimato padarinių. Vieni mes negalime susidoroti su padidėjusia klimato krizės rizika ir sumažinti poveikio pažeidžiamoms populiacijoms. Veikdami kartu ir dabar dar turime galimybę išvengti blogiausių pasekmių, paremti pažeidžiamiausius ir sukurti teisingą pasaulį visiems“, – sako K.Kandodo Chiponda.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: