Už pasaulio taršą gyvybėmis moka afrikiečiai

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-09-27
79-ojoje Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pirmą kartą pagrindine Klimato savaitės tema tapo sveikata. Malavio sveikatos apsaugos ministrė pasaulį ragina veikti nedelsiant: kol turtingos, išsivysčiusios šalys teršia planetą ir spartina klimato krizę, žūsta labiausiai pažeidžiamos bendruomenės.
Už pasaulio taršą gyvybėmis moka afrikiečiai
Milijonai žmonių Malavyje susiduria su precedento neturinčiais klimato kaitos keliamais iššūkiais. Per pastaruosius trejus metus šios nedidelės Afrikos šalies gyventojai patyrė baisiausius dešimtmečio potvynius ir sausras. Dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai turėjo didžiulį neigiamą poveikį bendruomenėms.

Pražūtingas klimato kaitos poveikis
 
„Nuo potvynių iki sausros – ekstremalūs oro reiškiniai siaubia mūsų bendruomenes. Atėjo laikas didžiausiems pasaulio teršėjams padėti mažinti ekstremalaus klimato pasekmes labiausiai paveiktoms šalims“, – įsitikinusi Malavio sveikatos ministrė Khumbize Kandodo Chiponda.
 

Milijonai žmonių Malavyje susiduria su precedento neturinčiais klimato kaitos keliamais iššūkiais. Per pastaruosius trejus metus šios nedidelės Afrikos šalies gyventojai patyrė baisiausius dešimtmečio potvynius ir sausras. Dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai turėjo didžiulį neigiamą poveikį bendruomenėms.
 
Pernai Malavį pasiekęs ciklonas Freddy nusinešė daugiau nei 600 žmonių gyvybių.
Praėjus šiek tiek daugiau nei metams, Malavis patyrė siaubingą sausrą, kurią prezidentas Lazarus McCarthy Chakwera paskelbė „nacionaline nelaime“. Šiandien milijonai žmonių susiduria su ūmiu maisto nepritekliumi, sparčiai daugėja su mityba ir sveikata susijusių problemų, ypač tiems, kurie ilgą laiką yra gydomi nuo tuberkuliozės ir ŽIV.
 
K.Kandodo Chiponda sako, kad dėl klimato kaitos Malavio gyventojai perkeliami arba migruoja į urbanizuotas šalies teritorijas, todėl didėja našta sveikatos sistemai.
 
„Dėl ekstremalių oro reiškinių mūsų sveikatos sistema „dūsta“: nuolat auga sužalojimų ir ligų, tokių kaip cholera ir maliarija, skaičius. Netenkame svarbiausių medicinos priemonių, įrangos ir infrastruktūros, dėl to susiduriame su ilgalaikėmis problemomis tiek prevencijoje, tiek gydyme. Todėl mirčių skaičius dar didėja“, – aiškina K.Kandodo Chiponda.
 

Ministrė primena, kad po ciklono Freddy Malavis patyrė ilgiau nei metus trukusį choleros protrūkį, kuris nusinešė per 1,7 tūkst. žmonių gyvybių. Šiais metais kovoja su maliarija, kuri dabar sudaro beveik 25 proc. ligonių hospitalizacijų.
 
Reikalinga pagalba
 

Ministrės teigimu, Vyriausybės pareigūnai susiduria su dilema, kaip veikti ir kaip apsaugoti šalies gyventojų gyvybes. „Stengiamės kurti klimatui atsparią sveikatos sistemą ir ieškome priemonių įveikti klimato poveikiui jautriausias ligas. Samdome daugiau sveikatos srities darbuotojų, aprūpiname juos reikalingomis priemonėmis, statome daugiau sveikatos centrų. Naudojame mobiliąsias klinikas, kurias dislokuojame po avarinių situacijų“, – pasakoja Malavio politikė.
 
Vis dėlto oro sąlygoms nuolat kintant ir aštrėjant, baiminamasi dėl šalies ateities. „Negalime planuoti ir veiksmingai reaguoti, jei tiksliai nežinome, su kokiais iššūkiais susiduriame. Kai ciklono Freddy potvyniai nusiaubė kaimus pietinėje šalies dalyje, buvo sunaikintos visos knygos ir sveikatos pasai su piliečių sveikatos duomenimis“, – pasakoja K.Kandodo Chiponda ir pabrėžia, kad šaliai nedelsiant reikalinga skaitmenizacija.
 
Ministrė teigia, kad labiausiai ekstremalių klimato reiškinių paveikti žmonės Malavyje ir kitose Afrikos valstybėse yra mažiausiai atsakingi už klimato krizę. „Daugiausiai nukenčia bendruomenės, kurios turi mažiausiai galimybių prisitaikyti ir pasipriešinti klimato poveikiui, taip pat labiausiai ligų kamuojamos šalys. Šios šalys ir bendruomenės, kurios beveik neprisidėjo prie visuotinio planetos atšilimo, moka didžiausią kainą. Jos moka savo gyvybėmis. Nemanau, kad žmonės supranta, kaip tai yra rimta“, – piktinasi K.Kandodo Chiponda.
 
Jos teigimu, didžiausi pasaulio teršėjai turėti daugiau investuoti į sprendimus, mažinančius poveikį klimatui. „Jie taip pat turėtų finansiškai palaikyti šalis, kenčiančias nuo rimtų besikeičiančio klimato padarinių. Vieni mes negalime susidoroti su padidėjusia klimato krizės rizika ir sumažinti poveikio pažeidžiamoms populiacijoms. Veikdami kartu ir dabar dar turime galimybę išvengti blogiausių pasekmių, paremti pažeidžiamiausius ir sukurti teisingą pasaulį visiems“, – sako K.Kandodo Chiponda.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris