Prasiplėtė veiklos turinys
„Higienos institutas – pagrindinė visuomenės sveikatos žinių institucija. Šiais metais mūsų potencialas dar labiau sustiprėjo, kai prie esamų Sveikatos informacijos, Visuomenės sveikatos technologijų ir Profesinės sveikatos centrų buvo prijungti trys nauji centrai – Kompetencijų, Psichikos sveikatos ir Sveikatos stiprinimo. Tokiu būdu konsolidavus visuomenės sveikatos resursus, Higienos instituto veiklos turinys prasiplėtė. Tradicinės sveikatos informacijos, visuomenės sveikatos tyrimų, technologijų vertinimo ir profesinės sveikatos sritys pasipildė psichikos sveikatos, visuomenės sveikatos stiprinimo ir sveikatos specialistų kompetencijų ugdymo sritimis. Tad nuo žinių institucijos pereiname į žinių sklaidos ir visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas“, – į klausimą, kas pasikeitė po reorganizacijos, atsakė instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas.
Į ministerijos užmojus prie instituto jungti kitus jai pavaldžius centrus direktorius sako reagavęs pozityviai. Be to, per ilgus vadovavimo įstaigai metus jau įprato prie įvairių pertvarkų.
„Turbūt buvau vienas iš nedaugelio, kuris nesakė, kad Lietuva pražus, jeigu bus reorganizuotas vienas ar kitas centras, – šypsosi šešioliktus metus institutui vadovaujantis dr. R.Jankauskas. – Pagrindiniai mano argumentai, kad po reorganizacijos pirmiausiai bus sutelkti kitų sričių, į kurias nelabai gilindavomės, visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje nedaug visuomenės sveikatos specialistų. Jie išsibarstę po kelias įstaigas, kartais atlikdavo panašius darbus, kai kurių funkcijos netgi dubliuodavosi. Dar vienas privalumas – sutelktomis pastangomis turbūt geriau galėsime aplikuoti į išorinius (ne iš ministerijos biudžeto) finansuojamus projektus.“
Direktorius džiaugiasi, kad centrų darbuotojai puikiai įsiliejo į instituto kolektyvą. Nepaisant to, kad teko atsisakyti daugelio bendrųjų reikalų darbuotojų (tarp jų – 13 vadovų ir pavaduotojų, kuriuos turėjo kiekvienas iš prijungtų centrų), nekilo nė vienos konfliktinės situacijos.
Anksčiau Higienos institutas turėjo devyniasdešimt etatų, po reorganizacijos, prijungus tris centrus, skaičius išaugo iki 215. „Etatų skaičių sumažinome iki 185. Pamatėme, kad bendras pinigų krepšelis nedidėja, todėl reikėjo peržiūrėti, ko galime atsisakyti. Mūsų instituto darbuotojų atlyginimai buvo ženkliai mažesni negu prie mūsų prijungtuose centruose. Tad nuo liepos pirmosios išmokėjome išeitines ir pakėlėme atlyginimus darbuotojams – specialistams. Manau, kitais metais jų atlyginimai dar labiau augs“, – sako instituto direktorius.
Higienos instituto darbuotojams teko priimti dar vieną iššūkį – iš Didžiosios gatvės Vilniuje ministerija juos iškėlė į modernias patalpas Žvėryne, Studentų gatvėje.
„Ko gero, visi darbuotojai džiaugiasi, išskyrus mane vieną. Jauniems specialistams patinka dirbti šiuolaikiškose, moderniai įdrengtose patalpose. Jiems patogiau iš miegamųjų rajonų atvažiuoti į darbą dviračiu ir visuomeniniu transportu. O aš, būdamas senosios architektūros gerbėjas, Didžiojoje gatvėje dirbau nuo 1984 metų. Kitąmet mūsų institutas minės 215 metų sukaktį. Tad už mus vyresnis tik universitetas. Buvome pirmas profilaktinis medicinos institutas Europoje, prof. Jozefo Franko įsteigtas“, – istorijos svarbą akcentuoja gilias tradicijas turinčio instituto vadovas.
Kadangi dr. R.Jankauskas dabar vadovauja beveik dviem šimtams darbuotojų, pasidomėjau, kokie yra pagrindiniai jo vadovavimo principai.
„Vienas iš vienuolikos instituto veiklos principų – kiekvienas darbuotojas turi tik vieną vadovą. Man pavaldūs yra šeši. Kiekvienas centras turi po kelis skyrių vadovus. Centro vadovas negali duoti užduoties eiliniam specialistui, tuo labiau aš neduodu skyriaus vadovui.
Kiekvieną pirmadienį dešimtą valandą administracijos posėdžio metu apžvelgiame svarbiausius savaitės darbus. Į jį kviečiami centrų vadovai ir trijų skyrių – Finansų, Bendrųjų reikalų ir Komunikacijos – atstovai. Tuomet iškeliame svarbiausius uždavinius, kuriuos turime atlikti per savaitę, o per kitą posėdį pažiūrime, kaip juos sekėsi įgyvendinti“, – pasakoja direktorius, pripažindamas, kad suvaldyti tokį didelį kolektyvą nemenkas iššūkis.
Visuomenės sveikatos technologijų centras
„Po reorganizacijos atsirado galimybės artimiau bendradarbiauti su kolegomis, kurių veikla susijusi su mūsų centro veikla, bet jie anksčiau dirbo kitose ministerijai pavaldžiose įstaigose. Dabar esame viena komanda ir labiau jaučiasi, kad visi siekiame bendro tikslo“, – privalumus vardija Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintelienė.
Visuomenės sveikatos technologijų centro pagrindinis tikslas – prisidėti prie visuomenės sveikatos paslaugų optimizavimo ir įrodymais grįstų sprendimų diegimo praktikoje.
Vienas naujausių pavyzdžių – bendradarbiaujant su savivaldybėmis išbandoma ir diegiama įrodymais grįsta JAV sukurta pozityvios tėvystės programa „Neįtikėtini metai“, skirta tėvams, auginantiems elgesio sunkumų turinčius vaikus.
Šiuo metu projekte dalyvauja jau 18 savivaldybių. Jo pagrindinis tikslas – suteikti pagalbą tėvams ir leisti tėvams bei jų vaikams jaustis geriau. Susitikimuose, kuriuos veda apmokyti grupių vadovai, kalbama apie tai, kas padeda stiprinti ryšį su vaiku, jo elgesio sunkumų priežastis ir būdus, kaip efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai skatinti tinkamą atžalos elgesį.
Visose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse apmokyti grupių vadovai jau pradėjo vesti mokymus tėvų grupėms – dalis grupių vedamos kontaktiniu būdu, dalis – nuotoliniu.
„Kiti artimiausi siekiai susiję su inovatyvių intervencijų diegimu jau gerai žinomose centro veiklos srityse: hospitalinių infekcijų ir antimikrobinio atsparumo stebėsenos bei valdymo. Pradedami rengti projektai, kuriuos įgyvendinant ir pasinaudojant Europos Sąjungos parama numatoma sukurti Lietuvos sveikatos sistemai adaptuotų veiksmingų intervencijų modelius ir juos diegti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tikime, kad šio tikslo padės siekti ir tęsiamas tarptautinis bendradarbiavimas – pradėtas Europos Sąjungos projektas DRIVE-AMS, kurio metu patirtį perimsime iš Belgijos ir Nyderlandų ekspertų, bei kitais metais prasidėsiantys Europos bendrieji veiksmai antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, kuriuose ketina dalyvauti ir centro specialistai“, – pasakoja centro vadovė.
Profesinės sveikatos centras
„Dabar mūsų galimybės kur kas platesnės. Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas darbo psichosocialinei rizikai, tad mums į pagalbą ateina Psichinės sveikatos centras. Tai yra didžiulis privalumas. Anksčiau paskaitas, mokymus organizuodavome patys. O dabar mums padeda šalia esantis Kompetencijų centras, kurie sveikatos priežiūros specialistams praveda šimtus įvairiausių mokymų. Kur geriau surasi“, – džiaugiasi Profesinės sveikatos centro vadovas Erikas Mačiūnas.
Profesinės sveikatos centro strateginis tikslas – plėtoti darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros praktikoje.
„Didžiausias iššūkis – sukurti modelį, kad profesinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems dirbantiesiems, išskaitant ir tuos, kurie dirba pagal individualią veiklą. Teisės aktai reikalauja, kad kolektyvuose, kuriuose yra ne mažiau kaip du šimtai darbuotojų, turi būti profesinės sveikatos specialistas. Nors remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencija, kiekvienam darbuotojui reikėtų turėti galimybę gauti profesinės sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau atlikdami tyrimus matome, kad net didelėse įmonėse tokio specialisto nėra. Viena idėjų – kad į šią veiklą galėtų įsijungti Visuomenės sveikatos biurų specialistai“, – pasakoja centro vadovas.
Sveikatos informacijos centras
„Esame viena institucijų, atsakingų už sveikatos statistiką Lietuvoje. Mūsų užduotis – surinkti, apdoroti, skelbti, teikti informaciją tiek Lietuvos, tiek tarptautinėms institucijoms, tarp jų – Europos Sąjungos statistikos tarnybai, Pasaulio sveikatos organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Vykdydami šias funkcijas valdome ne vieną registrą ir informacinę sistemą. Siekiame, kad registruose kaupiama informacija atitiktų tarptautinius standartus, būtų tiksli ir pilna“, – pagrindinius uždavinius įvardija Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.
Centras užtikrina profesinių ligų, kraujo donorų, mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrų veiklas, tvarko vaikų sveikatos stebėsenos, traumų ir nelaimingų atsitikimų informacines sistemas, gimimų medicininių įrašų duomenų bazes.
Pasak šio centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovės Ritos Gaidelytės, daugiausiai Lietuvos gyventojų mirčių vis dar fiksuojama nuo širdies ir kraujagyslių ligų – ši tendencija ilgai išliks nepakitusi, tačiau daugėja mirčių ir nuo kitų ligų. Prasidėjus pandemijai, daug mirčių buvo fiksuojama nuo COVID-19 ligos (2021 m. – 7018).
„Keičiasi suvokimas, kokios ligos gali sukelti žmogaus mirtį. Kada mirtis yra nuo cukrinio diabeto, o kada nuo širdies ir kraujagyslių ligų – kartais sunku diferencijuoti, nes cukrinis diabetas sukelia širdies ir kraujagyslių pakitimus. Tad, kas yra pirminė priežastis ir kas yra pasekmė? Todėl matome, kad gerėjant diagnostikai, statistikoje daugėja mirčių nuo cukrinio diabeto, Alzheimerio ligos, kai anksčiau buvo tarsi nepripažįstama, kad nuo šių ligų galima numirti“, – besikeičiančias tendencijas pastebi skyriaus vadovė.
Sveikatos stiprinimo centras
„Mūsų tikslas – sveikesni žmonės, todėl padedame saugoti, stiprinti ir puoselėti pati brangiausią žmogaus turtą – sveikatą“, – pagrindinę misiją įvardijo Sveikatos stiprinimo centro vadovas Romualdas Sabaliauskas.
Po reorganizacijos mes tęsiame veiklą, susijusią su sveikos gyvensenos skatinimu, neinfekcinių ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei ugdymo, sveikos ir tvarios mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo ir kitose visuomenės sveikatos stiprinimo srityse.
„Mūsų pagalba pasireiškia per tinkamos mokslo įrodymais pagrįstos informacijos apie sveikatą ir sveiką gyvenseną sklaidą. Kartu mes informuojame visuomenę, dalyvaujame konferencijose, paskaitose, rengiame metodines medžiagas, rekomendacijas“, – pasakoja centro darbuotojai.
Centro specialistai pagal kompetenciją taip pat teikia metodinę bei konsultacinę pagalbą visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įvairių sričių specialistams, dalyvauja visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinime – dalinasi turima informacija ir patirtimi.
Centro specialistai atlieka įvairaus amžiaus grupių (vaikų, suaugusiųjų, senjorų) gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo būklės tyrimus. Nuolat yra pildoma centro parengta Lietuvos maisto produktų cheminės sudėties duomenų bazė, reikalinga tyrimams vykdyti bei valgiaraščių ir maisto produktų rinkinių vertinimui. Atliktų tyrimų rezultatai leidžia nustatyti Lietuvos gyventojų mitybos problemas bei padeda taikyti priemones mitybai gerinti bei fiziniam aktyvumui skatinti.
Psichikos sveikatos centras
„Ar žinojote, kad vienas iš dešimties gyventojų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones“, – klausia Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė.
Pagrindiniai centro tikslai – plėtoti psichikos sveikatos stiprinimo, psichosocialinės pagalbos ir savižudybių prevencijos intervencijas. Vienas reikšmingesnių centro projektų – jų administruojama, viešinama ir prižiūrima interneto svetainė www.tuesi.lt, skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Kaip pasakoja V.Šulskytė, informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Daug dėmesio skirdami psichikos sveikatos stigmos mažinimui šiemet centro darbuotojai pradėjo psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą.
„Iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius ar patiriančius psichikos sveikatos sunkumų, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais bendruomenėse ir dalytis patirtimi šioje srityje, esant apmokytų koordinatorių pagalbai. Dalindamiesi patirtais sunkumais jie padeda kitiems žmonėms atrasti save, kuria bendrystę, artumą, suteikia jėgų išgyventi nelengvus etapus, suvokti, kad tu esi ne vienas tokioje situacijoje. Geriau suprasti, kaip gali sau padėti, žinoti, kur kreiptis pagalbos. Parodo, kad su sunkumais susiduria įvairiausi žmonės – skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties“, – iniciatyvos svarbą akcentuoja V.Šulskytė.
Dar vienas ne mažiau svarbus centro projektas – koordinuoti psichologinių krizių valdymo paslaugų teikimą Lietuvoje (https://kriziukomanda.lt/). Pirmiausiai atvejai identifikuojami Skambučių centro, kurio nemokamas trumpasis numeris – 1815. Esant poreikiui, į atvejį vyksta mobiliosios komandos, pasiskirsčiusios pagal veiklos regionus (Vakarų, Vidurio ir Rytų). Paslaugos teikiamos įstaigų, šeimos, bendruomenės nariams, kurie buvo paveikti krizinio įvykio (pavyzdžiui, savižudybė, smurtinė mirtis, nelaimingas atsitikimas).
„Mobiliosios komandos specialistai padeda suplanuoti krizės valdymo veiksmus, konsultuoja, kaip ir kam teikti informaciją apie įvykį, identifikuoja, kas gali būti labiausiai paveikti krizinio įvykio ir kokia pagalba tinkamiausia. Esant poreikiui, jeigu krizė bendruomenėje arba organizacijoje, kur dirba daugiau paveiktų – yra galimybė organizuoti ir didesnę specialistų komandą“, – pasakoja V.Šulskytė.
Kompetencijų centras
„Mūsų pagrindinė veikla – sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos ir kitą sveikatinimo veiklą vykdančių specialistų mokymas, tobulinimas, neformalus švietimas. Kasmet centro mokymuose dalyvauja 8-12 tūkst. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Vykstant sveikatos priežiūros sistemos pokyčiams, sveikatos priežiūros specialistams keliami nauji iššūkiai bei reikalavimai. Iš jų tikimasi vis didesnės kompetencijos, iniciatyvos, gebėjimo keistis ir prisitaikyti“, – pasakoja Kompetencijų centro vadovė Rimantė Kasiulaitytė.
Kompetencijų centras organizuodamas ir vykdydamas mokymus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių regionuose taiko lanksčias ir šiuolaikiškas mokymo formas: kontaktinius mokymus darbo vietoje, nuotolinius mokymus naudojant vaizdo konferencijų programas ir nuotolinius mokymus virtualioje mokymosi aplinkoje.
Po reorganizacijos centras tęsia savo veiklą. Centras ne tik vykdo mokymus, bet ir organizuoja tobulinimo programų ir vienkartinių renginių derinimą, įgyvendina priemones plėtojant visuomenės psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą bei ankstyvojo savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos teikimo sistemą, COVID-19 pandemijos ir kitų grėsmių padariniams šalinti.
Pasak R.Kasiulaitytės, atsirado ir naujos veiklos sritys – visuomenės sveikatos specialistų mokymai, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistų mokymo programų derinimas.
„Gyvenant po vienu stogu atsirado didesnės galimybės bendradarbiauti su kitais Higienos instituto centrais, pasitelkti centrų visuomenės, psichikos sveikatos, profesinės sveikatos specialistus paskaitų skaitymui, metodinei pagalbai, įgyvendinti bendrus projektus. Džiaugiamės ir mes galėdami būti naudingi, prisidėti prie bendrų Higienos instituto tikslų“, – pasidžiaugė R.Kasiulaitytė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: