Siekiama stiprinti slaugytojų vaidmenį
 
Vis labiau atsigręžiama į vieną svarbiausių sveikatos puoselėjimo grandžių – slaugytojus ir jų vaidmenį visuomenėje. Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) dėmesį skyrė slaugytojo vaidmeniui stiprinti puoselėjant ir saugant moterų sveikatą. Dėl to surengė mokslinę-praktinę konferenciją. LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė įsitikinusi – tema ypač plati ir aktuali.
 

„Nuo mergaitės, vaiko, motinos, iki garbaus amžiaus damos, senjorės priežiūros. Kiek daug aspektų tenka aprėpti slaugytojams – nuo fizinės ir emocinės pacienčių sveikatos iki įvairių socialinių paslaugų. Mat moterys neretai susiduria su begale sunkumų“, – temų aktualumą pabrėžė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

 
Dar daugiau – žvelgdama į slaugytojų auditoriją, LSSO prezidentė akcentavo, kaip svarbu kalbėti ir apie pačių slaugytojų sveikatą. „Siekiame, kad konferencijos būtų ne tik edukacija, bet ir naujų idėjų bei slaugytojų bendradarbiavimo pradžia“, – sveikindama kolegas kalbėjo ji.
 
Apie slaugytojų vaidmens stiprinimo svarbą žinutę nešė konferencijos garbės svečias – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja sveikatos klausimais Agnė Andriulytė.
 

„Lietuvoje slaugytojų darbas nors yra nepapratai svarbus, nėra tinkamai įvertintas. Sveikatos sistemoje dirbdama du dešimtmečius, jau prieš dvylika metų Seime sakiau, kad privalome telkti valstybės pajėgas galvodami, kaip sustiprinti slaugytojų grandį. Taip kalbu turėdama slaugytojos darbo patirties. Baigusi slaugytojo padėjėjo kursus ir įgijusi atestatą, savanoriaudama supratau, koks tai atsakingas ir nelengvas darbas. Džiaugiuosi, kad dabar politikai partijų programose kalba apie slaugytojų svarbą visuomenėje. Pasitelkusi savo žinias ir kompetencijas stengsiuosi, kad pagaliau slaugytojų profesija taptų prestižine, kur būtų ir normalus darbo krūvis, ir orus atlygis“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja sveikatos klausimais Agnė Andriulytė.

 
Anot jos, neseniai Vilniaus rajono taryba patvirtino finansavimą dėl papildomų 25 slaugos specialistų pritraukimo programos, kuria siekiama padėti užaugti naujam 9 padėjėjų ir 16 slaugytojų būriui.
 
„Vieniems bus dengiama studijų kaina, o valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems būsimiems slaugytojams mokama stipendija. Rajone turime nemažai slaugos ligoninių: Nemenčinės, Juodšilių, Šumsko, Riešės. Daugelis specialistų jose – jau pensinio amžiaus. Tai įvertinę matome, kad specialistų greitai trūks. Svarbu atsigręžti ir investuoti į šią vidurinę gydymo grandį, nuo kurios daug kas priklauso. Be to, 2026-aisiais Riešėje planuojame statyti naują slaugos ligoninę. Šiuo metu esame suplanavę 162 vietas, joje bus ir dienos stacionaras“, – planus atskleidžia A.Andriulytė, vildamasi tapti pavyzdžiu ir kitoms savivaldybėms.
 
Nauja paslauga – šeimų lankymas
 
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, l.e. skyriaus vedėjas Artūras Šimkus pristatė ministerijos puoselėjamą naujieną – „Ambulatorinės slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugą šeimoms“. Ją įgyvendinti turės slaugytojai.
 
„Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose ar kitoje jam artimoje aplinkoje. Jomis siekiama įgalinti besilaukiančią ar vaiką iki dvejų metų auginančią moterį priimti atsakingus sprendimus, užtikrinančius jos pačios, šeimos ir vaiko gerovę. Taip pat laiku nustatyti nėštumo ir vaiko auginimo eigą bloginančias rizikas, atlikti aktyvius veiksmus joms šalinti“, – pasakoja SAM atstovas. Anot jo, šeimų lankymo specialistas kiekvieno apsilankymo metu pagal poreikį papildomai įvertina motinos ir vaiko sveiktos būklę, atlieka įvairias higienos ar slaugos procedūras. Paslaugos gavėjas – bet kurio amžiaus didesnius socialinius poreikius turinčios moterys, gyvenančios aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis ar kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, nesaugi socialinė aplinka, psichikos sutrikimai ir ligos, nepakankami tėvystės įgūdžiai ar smurtas artimoje aplinkoje, taip pat prastos gyvenimo sąlygos, žemas psichologinis atsparumas, vaiko nepriežiūra bei nepageidaujami nėštumai.
 
Pilotinis paslaugos teikimo modelis, kuriam sukurta ir kvalifikacijos tobulinimo programa, jau įgyvendinamas: apmokyta 20 šeimų lankymo specialistų, įgyvendinta 13 projektų 16-oje savivaldybių, o dabar nuolat lankoma daugiau nei 300 šeimų. A.Šimkus teigia, kad nuo kitų metų gegužės 1d. planuojamas visuotinas paslaugos prieinamumas, o šeimų lankymas taps kaip savarankiška paslauga, teikiama atskirai nuo pirminės ambulatorinės šeimos gydytojo paslaugos ir apmokama iš PSDF lėšų pagal atskirą įkainį.
 
Smurtas vis dar ypač jautri užduotis slaugytojams
 
Smurtas išlieka opiausia moterų sveikatos tema. 2017-ųjų metų tyrimų duomenimis, nors seksualinį smurtą patirti gali kiekvienas, dažniau aukomis tampa moterys. VU MF Slaugos katedros vedėja prof. Natalja Istomina įsitikinusi, kad smurto tema – slaugytojų darbo kasdienybė. Ji pažymėjo, kad seksualinė prievarta plačiai paplitusi teisinė ir sveikatos problema pasaulyje, nes daugybė mitų ir stereotipų pateisina seksualinį smurtą prieš moteris.
 
„Dažnai klaidingai manoma, kad seksualinė prievarta neįmanoma iš sutuoktinio arba sugyventinio. Taip pat populiaru manyti, jog mergina, kuri pernelyg atvirai rengiasi, ryškiai dažosi, vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, pati provokuoja išprievartavimą“, – kalbėjo prof. N.Istomina, konferencijai paruošusi jautrią temą apie slaugytojų bendravimą su seksualinį smurtą patyrusiomis moterimis. Anot jos, slaugytojas – pirmasis kontaktas sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuriuo susiduria skaudžią patirtį išgyvenusios pacientės, tad jam tenka svarbus vaidmuo pranešti apie įvykį, su pacientu užmegzti tinkamą ryšį, sukurti pasitikėjimą.
 

„Pasitikėjimo įgijimas padės slaugytojui apklausti ir surinkti svarbią informaciją, kuria bus vadovaujamasi atliekant medicininį-teisinį tyrimą ir dokumentavimą. Darbas su seksualinės prievartos aukomis yra traumuojantis ir sudėtingas, todėl dirbant su jomis privalu turėti tinkamų žinių ir mokymų, kad būtų galima suteikti visapusišką medicininės priežiūros valdymą šiems pažeidžiamiems pacientams“, – akcentavo VU MF Slaugos katedros vedėja prof. Natalja Istomina.

 
Ji pabrėžė, jog slaugytojai privalo laiku suteikti skubią psichologinę pagalbą ir užjaučiantį bei konfidencialų gydymą ir slaugą.
Prof. N.Istomina pateikė pagrindines aukos ir smurtautojo savybes. Tam tikra verbaline ir neverbaline kalba išsiskiria ir smurtą patyrusios aukos.
 
„Kai kurie smurtą patyrę pacientai gali verkti ir sėdėti apžiūros kambario kampe, rodyti pyktį, būti pavargę po įvykių aiškinimosi teisėsaugos institucijoms, policijai, gali būti budrūs arba apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų“, – dėstė lektorė, pabrėždama, kad slaugytojai visais atvejais privalo užtikrinti pacientų privatumą, juos apžiūrėti saugioje patalpoje su griežtais apribojimais, kad būtų išvengta visuomenės įsibrovimo ir trukdymo.
 
Pasinaudodama proga N.Istomina siuntė žinutę visuomenei – būtina kelti slaugytojų kompetenciją seksualinio smurto klausimais, nes padėti lytinės prievartos aukoms gali tik išmanantys ir motyvuoti darbuotojai, su kuriais jos bus pasirengusios pasidalinti skaudžia patirtimi.
 
Pacientų smurtas prieš slaugytojus
 
Konferencijoje paliesta ir dar viena aktuali tema apie smurtą. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja kineziterapeutė ir osteopatė doc. dr. Julija Andrejeva skaitė pranešimą apie smurtą ir nuovargį medikų profesinėje veikloje.
 
Anot jos, tyrimai rodo, kad medicinos darbuotojai dažnai patiria smurtą iš pacientų ar jų artimųjų, o tai gali sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį stresą. Psichologinis smurtas, įskaitant grasinimus ir žeminimą, yra ypač žalingas bei gali lemti profesinį išsekimą.
 
Ji smurtą sugretino su skausmu, apibrėždama, kad tai – sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis tiek fiziologinius, tiek psichologinius aspektus. Jis gali būti apibrėžiamas kaip nemalonus jausmas ir emocinis patyrimas, susijęs su faktiniu arba potencialiu audinių pažeidimu, arba aprašomas kaip toks, kuris yra subjektyvus ir individualus.
 

„Skausmas tarp medicinos darbuotojų, ypač susijęs su smurtu, turi reikšmingą įtaką jų darbo efektyvumui. Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas sukelia vidinę įtampą, nusivylimą ir nerimą, kas tiesiogiai mažina darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją“, – aiškino Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja kineziterapeutė ir osteopatė doc. dr. Julija Andrejeva.

 
Anot specialistės, psichologinis smurtas kaip sniego gniūžtė išauga ir į psichologinį lėtinį nuovargį: „Psichologinis nuovargis, susijęs su emociniu stresu, protiniu krūviu ar ilgalaikiu stresu, gali pasireikšti kaip dėmesio praradimas ar motyvacijos stoka. O lėtinis nuovargis gali būti susijęs su ligomis, tokiomis kaip lėtinio nuovargio sindromas, depresija ar kitos psichikos sveikatos problemos.“
 
Beje, medicinos darbuotojai, ypač slaugytojai, dažnai patiria nuovargį dėl ilgų darbo valandų, didelio emocinio krūvio ir fizinių užduočių. Tai gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai ir darbo kokybei.
 
J.Andrejeva skatina medicinos darbuotojus tinkamai organizuoti darbo grafiką, kuris sudarytų sąlygas reguliariam poilsiui ir pertraukoms, kas padėtų atgauti energiją, fizinį aktyvumą, nebijoti ieškoti psichologinės pagalbos. Darbdaviams pranešėja taip pat paruošė žinutę: jie gali skatinti slaugytojų dėmesingumo įsisavinimo praktiką organizuodami mokymus, užsiėmimus ar grupines sesijas, naudoti programėles, skirtas meditacijai ar atsipalaidavimui.
 
Atsigręžti į emocinę pusiausvyrą
 
Kaip pasirūpinti emocine gerove, sufleravo pranešimas apie pirmą kartą šalyje surengtą medikų gerovei skirtą festivalį „MedFest 2024“. Įspūdžiais dalinosi ir prisijungti kolegas kvietė VUL Santaros klinikų slaugytoja Lina Baltokaitė. Ji akcentavo sąmoningumo ir savirūpos kultūros kūrimą medikų bendruomenėje.
 
„Darbo vietoje praleidžiame didžiąją dalį gyvenimo, tačiau kaip ten jaučiamės?“ – kolegų klausė slaugytoja. Ji įsitikinusi – savimi pasirūpinęs, laimingas ir sąmoningas medikas lygu kur kas laimingesnis ir sveikesnis pacientas.
 
Tris dienas turėjusi galimybę bendrauti su profesionaliais lektoriais, kurie įvairių įkvepiančių ir prasmingų dirbtuvių metu padėjo geriau pažinti save, atradusi įrankių, pratimų, kaip geriau girdėti save, pasirūpinti savimi ir aiškiai brėžti ribas. L.Baltokaitė kvietė tai patirti ir kitus kolegas.
 

„Laimė – ne tikslas, o kelionė. Jos metu svarbu nepamiršti stabtelėti. „Medfest“ padeda sustoti, pajusti bendrystę ir prisiminti bei priminti kolegai, jog kelionės metu svarbu surasti laiko sau ir sąmoningam poilsiui“, – VUL Santaros klinikų slaugytoja Lina Baltokaitė.

 
Vidinių vertybių galia
 
LSMUL filialo, P.Mažylio gimdymo namų akušerė Evelina Adriušaitytė konferencijoje palietė dar vieną jautrią temą – „Akušerių veikla užtikrinant tėvams galimybes išsaugoti mirusio naujagimio atminimą“.
 

„Moterys į naujagimio netektį reaguoja įvairiai. Vienos panikuoja, kitos sėdi šaltu veidu, be jokių emocijų. Suvokimas, kas įvyko, ateina vėliau. Visi praradimai – ar tai būtų kūdikio mirtis, ar persileidimas vos kelintą nėštumo savaitę – šeimai yra skaudūs“, – įsitikinusi LSMUL filialo, P.Mažylio gimdymo namų akušerė Evelina Adriušaitytė. Anot jos, nors medicinoje yra sukurtas algoritmas, kaip su netektį patyrusiais asmenimis kalbėtis, dažnu atveju tai tėra teorija.

 
„Užuojautos žodžiai būna efektyvūs tada, kai matai, kaip žmogus elgiasi ir ką sako. Vieni nori, kad tiesiog pasėdėtum šalia, kiti – kad apkabintum, treti tiesiog nori užuojautos“, – dalinasi patirtimi akušerė.
 
Tiesa, yra taisyklė, galiojanti visiems: E.Adriušaitytė sako, jog visais atvejais žalojančiai veikia frazės: „Viskas bus gerai, susilauksi kito, taip ir turėjo būti, tai ženklas iš dangaus, taip nusprendė Dievas“.
 
Ramsčiu skaudžiais atvejais pirmiausiai tampantiems ir emocinį krūvį nešantiems slaugytojams E.Adriušaitytės žinutė – daugiau empatijos, ir atjautos: „Nepamirškime, kodėl pasirinkome šią profesiją. Dėl to, kad esame empatiškos aplinkiniams.“
 
Pranešimą papildė Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomenė Jolanta Leonavičiūtė Grigorjevienė kalbėdama apie slaugytojų vidinių vertybių galią: „Į moterį svarbu žiūrėti per savo vertybių skalę. Slaugyti jas taip, kaip norėtum, kad slaugytų tave. Niekada nežinai, kada gali atsidurti kitoje barikados pusėje. Yra dvi kategorijos žmonių – pacientai ir slaugytojai, kurie greitai gali apsikeisti pusėmis.“
 
„Jei slaugytojai gydys geromis emocijomis, geru žodžiu, atjauta, empatija, sulauksime gerų rezultatų. Moteris – kaip motina, transliuoja žinutę aplinkai, o gydydami vieną moterį galime gauti rezultatą bendruomenei, stiprinti pasitikėjimą net pačia sveikatos priežiūros sistema“, – kvietė moteris solidarizuotis dėl savo gerovės pranešėja.
 
Pagalbos onkologiniams pacientams organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė konferencijoje kalbėjo apie tai, kad pacientai, einantys onkologinės ligos keliu, tikisi aplinkinių pagalbos, tačiau dažnai patys jos nedrįsta prašyti.
 
„Neišsakytas pagalbos lūkestis dažnai grįžta nepakankamai geru specialistų vertinimu“, – teigia N.Čiakienė, atkreipdama dėmesį, kad didžiausią ir labiausiai apčiuopiamą pagalbą onkologiniams pacientams suteikia slaugytojai.
 
„Apklausos rezultatai rodo, jog labiausiai su pacientais kontaktuoja ir fiziškai prisiliečia slaugytojo rankos, o ne gydytojai. Be to, pacientai didžiausią pasitenkinimą jaučia fizinio kontakto metu, taigi slaugytojo vaidmuo ypač svarbus. Slaugytojas dažnai suteikia ir informacinę pagalbą, emocinę paramą žvilgsniu, nuotaika, padrąsinančiu žodžiu“, – kalbėjo POLA atstovė.
 
Aktualijas papildė konferencijos temos apie pažangią krūties vėžio diagnostiką, ABUS ir mamografijos svarbą, kurią pristatė VIKO SPF dėstytoja, radiologijos technologė Milda Vaišvilaitė-Vasilionokė. VšĮ Karoliniškių poliklinikos slaugytoja diabetologė Džilda Tautkuvienė aptarė šiuolaikines savikontrolės galimybes sergant cukriniu diabetu. Psichologė Julija Kvedorelytė skaitė paskaitą apie asmeninę erdvę, jos svarbą ir abipusiai nubrėžtas ribas. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės psichikos sveikatos slaugytoja Džuljeta Serapinienė aptarė alkoholio įtaką moters sveikatai ir pagalbos galimybes. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Neringa Skverneckaitė paruošė pranešimą, skirtą slaugos po insulto gairėms aptarti, o VU MF slaugos katedros prof. dr. Arūno Emeljanovo lūpomis kalbėjo moterų sporto svarba. Moters teisę į savo kūną – abortus ir istorinę to retrospektyvą pristatė VU Kauno skyriaus dėstytoja, istorikė prof. dr. Virginija Jurėnienė.

---

 
Komentaras
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Vilniaus skyriaus direktorė Žana Andrejeva:

- Konferencijos temų aktualumą pasufleravo tai, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirba daugiau moterų. Vis dėlto nesame tik medikės. Esame tą patį, ką ir mūsų pacientės patiriančios moterys. Konferencija buvo skirta slaugytojoms dirbančioms moterims plačiau pamatyti, kas esame užvėrusios darbo duris, grįžusios į namus.
 
Ruošdamiesi konferencijai norėjome pristatyti moterų sveikatą iš skirtingų pusių, priminti, kad medikai irgi turi teises. Turime rūpintis ir savimi, puoselėti savo sveikatą. Pranešėjai surinkti iš skirtingų sričių leidžiant jiems laisvai, kūrybiškai ir nenuobodžiai atskleisti temas. Tai – profesionalų patirtys.
 
Be to, siekėme parodyti, kad slaugytojai – ne tik kvalifikuoti specialistai, bet ir žmonės, besidomintys skirtingomis gyvenimo sritimis, noriai plečiantys akiratį skirtingais visuomenės aspektais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!