Šilu­tės li­go­ni­nė itin ver­ti­na­ma jau­nų­jų me­di­kų

Ringailė Gvildė
2021-04-16
Kol re­gio­ni­nės li­go­ni­nės svars­to, ko­kius me­cha­niz­mus pri­tai­ky­ti, kad tap­tų pa­trauk­lios jau­niems spe­cia­lis­tams, Ši­lu­tės li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vik­to­ras Ši­lei­kis džiau­gia­si – jiems jau pa­vy­ko. Li­go­ni­nė vis daž­niau pri­trau­kia jau­nų spe­cia­lis­tų, o šie sa­ko pa­ma­tę, ko­kia mo­der­ni gy­dy­mo įstai­ga yra, sa­vęs ne­be­įsi­vaiz­duo­ja nie­kur ki­tur.
Šilu­tės li­go­ni­nė itin ver­ti­na­ma jau­nų­jų me­di­kų
Šilutės ligoninė jau teikia absoliučiai visas planines sveikatos priežiūros paslaugas: vidaus ligų, kardio-logijos, chirurgijos, traumatologijos, vaikų ligų skyriai, konsultuoja akių ligų gydytojai, dermatologai, psichologai, psichiatrai, reabilitologai.

Trys klausimai vadovui
Ši­lu­tės li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vik­to­ras Ši­lei­kis:
 
- Kaip ma­no­te, ar Lie­tu­vo­je taip pat kaip, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, COVID-19 rei­kė­tų trak­tuo­ti kaip se­zo­ni­nį gri­pą?
- Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je apie tai kal­bė­ti anks­ti. Kai jau pa­skie­py­si­me bent sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų po­pu­lia­ci­jos ir ma­ty­si­me, kad tai tik­rai truk­do plis­ti pan­de­mi­jai, už­ker­ta jai ke­lius, tuo­met ga­lė­si­me pa­vo­jin­gai in­fek­ci­jai švais­ty­tis nau­jais pa­va­di­ni­mais. Bri­tai prieš pa­skelb­da­mi to­kį spren­di­mą, spar­čiai pa­skie­pi­jo itin di­de­lę da­lį ša­lies po­pu­lia­ci­jos. Lie­tu­vo­je skie­pi­ji­mas vyks­ta itin lė­tai, ir tas pre­zi­den­to sie­kis iki vi­dur­va­sa­rio pa­siek­ti sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų yra gra­žus, bet var­gu ar įma­no­mas. Esu mė­gi­nęs skai­čiuo­ti, jog pa­gal mū­sų tem­pus sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų po­pu­lia­ci­jos pa­skie­py­ti už­truk­tų dau­giau nei dve­jus me­tus, o vi­są šim­tą pro­cen­tų – net tre­jus. Prak­tiš­kai tai sun­kiau įgy­ven­din­ti, nei te­oriš­kai už­si­brėž­ti sie­kius. Tai ko­mu­ni­ka­ci­ja strin­ga, tai kai ku­rio­mis vak­ci­no­mis gy­ven­to­jai ne­pa­si­ti­ki, tai vėl koks kliu­vi­nys...
 
- Kaip at­ro­dys li­go­ni­nės dar­bas tre­čio­sios ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos me­tu?
- Ma­to­me au­gan­čius už­si­krė­ti­mų skai­čius ir taip pat svars­to­me, ka­da gi ta tre­čio­ji ban­ga at­si­ris iki mū­sų. Bet tik­riau­siai per tuos pan­de­mi­nius me­tus už­si­au­gi­no­me sto­rą skū­rą. Pa­me­na­me vi­si, koks ažio­ta­žas bu­vo, kuo­met pir­mas COVID-19 pa­cien­tas bu­vo diag­no­zuo­tas Šiau­liuo­se. Da­bar kas­dien diag­no­zuo­ja­me šim­tais ir tūks­tan­čiais, bet tai ne­be­ke­lia to­kios su­maiš­ties ir pa­ni­kos. Jau dau­giau ma­žiau ži­no­me, kaip ta in­fek­ci­ja vei­kia, ko ti­kė­tis, kaip sau­go­tis, kaip su­re­gu­liuo­ti li­go­ni­nės dar­bą, at­skir­ti srau­tus ir pa­na­šiai. Man ra­mu bent dėl to, kad me­di­kų po­pu­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je yra pa­skie­py­ta ar­ba per­sir­gu­si, tu­rin­ti imu­ni­te­tą, va­di­na­si, sau­ges­nė. Jei­gu ant­ros ban­gos me­tu iš­kris­da­vo iš­ti­si sky­riai, da­bar, rei­kia ti­kė­tis, to ne­bus. Tai­gi ne­ma­ža da­lis me­di­kų ga­lės ir to­liau už­tik­rin­ti pla­ni­nių pa­slau­gų tei­ki­mą ar bent sku­bią pa­gal­bą. Pa­cien­tai taip pat bus te­stuo­ja­mi ir gal jau tre­čios ban­gos me­tu ne­be­kal­bė­si­me apie me­di­ci­nos sek­to­riaus ko­lap­so ti­ki­my­bes, ne­be­už­da­ri­nė­si­me ša­lies mas­tu pla­ni­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų.
 
- Val­džios vis ža­da ma­žin­ti po­pie­riz­mo naš­tą me­di­kams. Ar nors kiek ji su­ma­žė­ju­si?

Ma­ne iki šiol ste­bi­na, kiek vi­so­- kių len­te­lių nuo­lat rei­kia pil­dy­ti tiek Svei­ka­tos ap­sau­gos, tiek ir ki­toms mi­nis­te­ri­joms. Tos biu­ro­kratinės ar po­pie­riz­mo naš­tos su­ma­žė­ji­mo dėl val­džios veiks­mų tik­rai ne­jun­tu ir ne­ma­tau. Po­pie­riz­mo mums su­ma­- žė­jo tik įstai­gos dar­bo ri­bo­se, nes die­gia­me nau­ją elek­tro­ni­nės svei­- ka­tos pri­ei­gą, elek­tro­ni­nę val­dy­mo, do­ku­men­tų tvar­ky­mo sis­te­mą. Ge­riau­sia, kad ši sis­te­ma mū­sų gy­dy­to­jams su­ma­žins ra­šy­mo ant po­pie­riu­kų ir leis dau­giau dė­me­sio skir­ti pa­cien­tui, jo būk­lėms. Tad spren­di­mų ieš­ko­me pa­tys.  



 
Ša­lis sens­ta - ko­lek­ty­vas jau­nė­ja
„Ga­liu pa­si­gir­ti: prie mū­sų ko­lek­ty­vo jau­nie­ji me­di­kai spe­cia­lis­tai tik­rai ne­ven­gia pri­si­jung­ti, jų ne­bai­do tai, kad esa­me re­gio­ni­nė li­go­ni­nė, to­lė­liau nuo di­džių­jų mies­tų. Ir jie vos at­vy­kę pui­kiai įsi­lie­ja į ko­lek­ty­vą, at­ne­ša švie­žio krau­jo, ini­cia­ty­vų, yra darbš­tūs. Kai ku­rie at­vyks­ta vos po stu­di­jų, įgi­ję me­di­ci­nos gy­dy­to­jo spe­cia­ly­bę, ki­ti per­ei­na pa­dir­bė­ję di­džiuo­siuo­se me­di­ci­nos cen­truo­se. Ti­ki­mės ar­ti­mo­je at­ei­ty­je su­lauk­ti ir jau­nų vi­daus li­gų, slau­gos bei pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo spe­cia­lis­tų. Vi­liuo­si, il­gai lauk­ti ne­teks“, – sa­ko li­go­ni­nės va­do­vas.
 
Jau­nat­vi­nis mak­si­ma­liz­mas bū­din­gas jau­ni­mui. Bet tie, ku­rie at­vyks­ta dirb­ti į Ši­lu­tės li­go­ni­nę, pa­sak V.Ši­lei­kio, jau tu­ri kon­kre­ti­kos, ži­no, ko no­ri ir sie­kia gy­ve­ni­me. Jiems svar­bi ge­ro­vė, ne tik pro­fe­si­nio to­bu­lė­ji­mo ga­li­my­bės. Tad li­go­ni­nė jau­niems spe­cia­lis­tams ga­li pa­siū­ly­ti tai ir dar dau­giau. „Pas­ta­ruo­ju me­tu, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis li­go­ni­nė­mis, at­ly­gi­ni­mo po­žiū­riu esa­me ga­na kon­ku­ren­cin­gi. O ir pa­ma­rio kraš­tas yra įtrau­kian­tis – vie­ną kar­tą at­va­žiuo­ja, pa­bū­na ir ne­la­bai no­ri iš­va­žiuo­ti kur nors“, - sa­ko V.Ši­lei­kis
 
Li­go­ni­nės va­do­vas pa­ste­bi, jog jau­ni me­di­kai dar­bo vie­tą ren­ka­si pa­gal tai, ko­kios yra diag­nos­ti­nės, gy­dy­mo ga­li­my­bės to­je gy­dy­mo įstai­go­je su­kon­cen­truo­tos, ko­kios tech­no­lo­gi­jos, apa­ra­tū­ra, ope­ra­ci­niai spren­di­mai. „Klau­sia jau­nas chi­rur­gas, ko­kias pro­ce­dū­ras ga­lės at­lik­ti. Sa­kau, jog tu­ri­me ab­so­liu­čiai vis­ką, tad diag­nos­ti­kos ir ki­tos są­ly­gos pui­kios. To­bu­lė­ti pir­miau­sia pa­de­da­me da­ly­da­mie­si sa­vo pa­tir­ti­mi, ta­čiau spe­cia­lis­tui iš­sa­kius no­rą sta­žuo­tis už­sie­ny­je, gi­lin­ti ži­nias, pa­den­gia­me ir šias iš­lai­das. Ži­no­ma, ka­ran­ti­nas, pan­de­mi­ja daug ga­li­my­bių da­bar ap­ri­bo­jo, ta­čiau tai, ką įma­no­ma gau­ti nuo­to­li­niu bū­du, sten­gia­mės su­teik­ti“, – apie ga­li­my­bes pa­sa­ko­ja V.Ši­lei­kis.
 
Kad Ši­lu­tės li­go­ni­nė nie­kuo ne­nu­si­lei­džia di­die­siems me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ar svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­tiems cen­trams, o kar­tais ir juos len­kia, ant­ri­na ir li­go­ni­nė­je jau pri­ta­pu­si ab­do­mi­na­li­nė chi­rur­gė Mig­lė Kyb­ran­sie­nė. „Esu dir­bu­si ir mo­kiau­si di­de­lė­je gy­dy­mo įstai­go­je, te­ko stu­di­jų me­tais pa­dir­bė­ti ir ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se, tad tu­rė­jau pro­gų pa­ly­gin­ti dar­bo po­bū­dį, mik­ro­kli­ma­tą. Ma­nęs ne tik ra­jo­ni­nės li­go­ni­nės ne­at­bai­dė, bet re­gio­ni­nė Ši­lu­tės li­go­ni­nė net ir pa­vi­lio­jo. Ma­nau, kad čia dirb­ti – pui­kus ma­no pa­si­rin­ki­mas. Keis­ta, kad šiais lai­kais tarp jau­nų spe­cia­lis­tų įsi­vy­ra­vu­si nuo­mo­nė, jog re­gio­ni­nė­se, ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se nė­ra ga­li­my­bių sa­ve re­a­li­zuo­ti. Jie vis no­ri so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ir ma­no, kad jis yra tik did­mies­čiuo­se. O kai jau­nat­vi­nis mak­si­ma­liz­mas at­slūgs­ta, at­si­ran­da la­biau prak­ti­nis po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą ir į dar­bą. Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je yra pa­ti ta vie­ta jau­niems me­di­kams ir kvies­da­ma pri­si­jung­ti ko­le­gas, sa­kau, jog lai­duo­ju sa­vo kai­liu – čia dirb­ti ge­ra. Pri­si­jun­ki­te“, – ko­le­gas ra­gi­na Mig­lė.
 
Chi­rur­gė pra­si­ta­ria, jog dar­bas regioni­nė­se li­go­ni­nė­se tu­ri daug pri­va­lu­mų: nuo mo­bin­go ne­bu­vi­mo, iki nau­jau­sių diag­nos­ti­kos ga­li­my­bių. Kol di­džio­sio­se li­go­ni­nė­se jau­nas spe­cia­lis­tas tu­ri pra­si­muš­ti į die­nos švie­są, su­si­du­ria su griež­ta hie­rar­chi­ja, biu­ro­kratija, ra­jo­ni­nė­je, regioninėje li­go­ni­nė­je yra ska­ti­na­mos jo ini­cia­ty­vos, no­ras dirb­ti ir tap­ti vi­sa­ver­čiu ko­lek­ty­vo na­riu.
Kal­bant apie dar­bo ga­li­my­bes, pa­sak M.Kyb­ran­sie­nės, Ši­lu­tės li­go­ni­nė tu­ri vis­ką. Rei­kia echos­ko­po – yra nau­jas, rei­kia kom­piu­te­ri­nio to­mog­ra­fo – taip pat nau­jas, mo­der­nus, pa­tei­kian­tis daug pjū­vių, lei­džian­tis de­ta­liai tir­ti pa­cien­tą. Be to, ma­žes­nės li­go­ni­nės ne­re­tai tech­ni­nius spren­di­mus pri­tai­ko grei­čiau nei di­de­lės, nes ma­žiau biu­ro­kratijos, ma­žiau hie­rar­chi­jos, grei­čiau kei­čia­ma­si in­for­ma­ci­ja, pro­ble­mų spren­di­mų ieš­koma kar­tu.
 

„Ne­di­de­lės li­go­ni­nė pri­va­lu­mas – tu vi­suo­met pa­cien­tui pa­slau­gas ga­li su­teik­ti grei­tai. Tik­rai ei­lė­je tir­tis kom­piu­te­ri­niu to­mog­ra­fu ne­rei­kės lauk­ti ke­lis mė­ne­sius, o at­sa­ky­mo tris die­nas. Ši­lu­tė­je vis­kas vyks­ta ne­pa­ly­gi­na­mai grei­čiau – įma­no­ma prak­tiš­kai tą pa­čią die­ną. Ir kai jau­nie­ji ko­le­gos ma­no, kad ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se nė­ra ri­bi­nių ar pa­to­lo­gi­nių būk­lių, ga­liu pa­tvir­tin­ti – jų yra per akis. Ne­sė­dė­si­te dy­kai ir tik­rai bus kur pa­gi­lin­ti bei ge­ro­kai pra­plės­ti kva­li­fi­ka­ci­ją. Di­de­lia­me cen­tre ir lik­tum tik sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas, o regio­ne ten­ka iš­mok­ti į kiek­vie­ną pa­cien­tą, si­tu­a­ci­ją žvelg­ti pla­čiau, ži­no­ti dau­giau“, –  pri­va­lu­mus to­liau var­di­ja ab­do­mi­na­li­nė chi­rur­gė Mig­lė Kyb­ran­sie­nė.

 
Me­di­kai vis daž­niau pa­brė­žia – svar­bu ne tik al­ga, bet ir mik­ro­kli­ma­tas. Ne­iš­blės­tan­ti mo­bin­go pro­ble­ma spe­cia­lis­tus ska­ti­na ieš­ko­ti psi­cho­e­mo­ciš­kai sau­gių dar­bo­vie­čių, ku­rio­se net mo­bin­go są­vo­ka bū­tų sve­ti­ma. „Kai ma­žes­nis ko­lek­ty­vas, vi­si vie­ni ki­tus ge­riau pa­žįs­ta ir el­gia­si drau­giš­kiau, ko­le­giš­kiau. Ir ne­svar­bu, koks tai sky­rius, vi­si glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja. Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je mik­ro­kli­ma­tas yra ge­riau­sias, kiek man te­ko pa­tir­ti“, - sa­ko po stu­di­jų LSMU į Ši­lu­tę at­vy­kęs dirb­ti me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Jo­nas Gvaz­dai­tis.
 
Gy­dy­to­jas dir­ba Pri­ėmi­mo bei Slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­riuo­se. Pa­klaus­tas, ar vos po moks­lų pra­dė­ti nuo to­kio krū­vio nė­ra per sun­ku, Jo­nas pa­ti­ki­na: „Jau­nam gy­dy­to­jui ne­rei­kia ieš­ko­ti dar­bo ten, kur leng­viau. At­virkš­čiai, ver­čiau ei­ti ten, kur sun­ku. Tai už­grū­di­na, ska­ti­na to­bu­lė­ti pro­fe­si­ne pras­me ir ne­stag­nuo­ti. Tie­sa, rei­kia ieš­ko­ti to­kios dar­bo­vie­tės, kur mik­ro­kli­ma­tas yra psi­cho­e­mo­ciš­kai sau­gus, tuo­met net ir sun­kus dar­bas dėl ge­rų ko­le­gų yra leng­ves­nis. Ši­lu­tės li­go­ni­nė man, kaip spe­cia­lis­tui, yra pui­ki vie­ta aug­ti. Ma­lo­nu bū­ti to­je vie­to­je, kur esi rei­ka­lin­gas. Di­des­niuo­se cen­truo­se tam tik­ruo­se sky­riuo­se bū­na re­zi­den­tų per­tek­lius ir prie me­di­ci­nos prak­ti­kos jie pri­si­lie­čia per ma­žai, daž­niau tam­pa bu­hal­te­riais ir pa­siun­ti­nu­kais, dir­ban­čiais ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą. O ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se lei­džia­ma dirb­ti, to­bu­lė­ti ir tai net ska­ti­na­ma. Tik to­kiu bū­du ta pa­tir­tis ir įgy­ja­ma. Žmo­nės juk ser­ga ne tik did­mies­čiuo­se, tad re­gio­ne dar­bo tik­rai ne ma­žiau nei Vil­niu­je ar Kau­ne.“
 
Kei­čia­si ne tik me­di­kų, bet ir pa­cien­tų kar­tos, tad jau­ni me­di­kai vis la­biau yra lau­kia­mi ir ver­ti­na­mi. „Pa­ste­bė­jau, jog mū­sų li­go­ni­nė­je per­so­na­las su kiek­vie­nais me­tais vis jau­nė­ja. Vy­res­nių­jų da­lis trau­kia­si, gy­dy­to­jų, ku­riems per še­šias­de­šimt pen­ke­rius per­nai te­bu­vo vos vie­nuo­li­ka pro­cen­tų. O iš vi­so li­go­ni­nė­je dir­ba še­šias­de­šimt pen­ki gy­dy­to­jai. Ka­dan­gi vi­suo­me­nė sens­ta, sens­ta ir me­di­kai, dėl to mes su­in­te­re­suo­ti pri­trauk­ti kuo dau­giau jau­nų­jų spe­cia­lis­tų. Tu­ri­me su­da­ry­ti vi­sas įma­no­mas są­ly­gas jau­niems me­di­kams lik­ti Lie­tu­vo­je, dirb­ti ra­jo­nuo­se ir jaus­tis vi­sa­ver­čiais, ži­no­ti, kad tu­ri vi­sas no­ri­mas ga­li­my­bes“, – min­ti­mis da­li­ja­si li­go­ni­nės va­do­vas V.Ši­lei­kis.



 
Ko­ja ko­jon su tech­no­lo­gi­jo­mis
Pan­de­mi­ja ar ne, Ši­lu­tės li­go­ni­nė jau da­bar ima­si veiks­mų už­tik­rin­ti sklan­dų dar­bą su pa­cien­tais, tad ne­se­niai įdie­gė nau­ją svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je vyks­tan­tiems pro­ce­sams val­dy­ti bei in­for­ma­ci­jos mai­nams su ki­to­mis įstai­go­mis už­tik­rin­ti skir­tą sis­te­mą „Va­ris – ESIS“. Pra­ėju­si va­sa­ra pa­ro­dė, kad di­des­nė liū­tis ga­li už­lie­ti ir nu­plau­ti e.svei­ka­tos sis­te­mą, ir tuo­met spe­cia­lis­tams ten­ka grįž­ti prie po­pie­ri­nio dar­bo ma­žiau dė­me­sio ski­riant pa­cien­tui. „Sten­gia­mės su­dė­ti kuo dau­giau sau­gik­lių, kad at­ėjus va­sa­rai ne­bū­tu­me pa­ki­bę be ry­šio, jei­gu e.svei­ka­ta ir vėl ne­at­lai­kys liū­ties. Mes juo­kau­ja­me, ko­dėl ta e.svei­ka­ta taip lė­tai dir­ba: to­dėl, kad ją su­kū­rė es­tai, o strin­ga dėl to, kad ad­mi­nist­ruo­ja lie­tu­viai“, – šmaikš­tau­ja V.Ši­lei­kis.
 
Vos pra­dė­ju­si veik­ti nau­jo­ji sis­te­ma su­lau­kė ir li­go­ni­nės spe­cia­lis­tų įver­ti­ni­mo. Pa­sak M.Kyb­ran­sie­nės, įdieg­ta nau­ja elek­tro­ni­nė li­gos is­to­ri­jos sis­te­ma ge­ro­kai pa­to­ges­nė, funk­cio­na­les­nė, su ja dirb­ant lie­ka ge­ro­kai ma­žiau po­pie­riz­mo. „In­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma pa­to­giai, su vi­sais ty­ri­mais, eip­kri­zė­mis. Ją pa­to­giai iš kar­to ga­li­ma ati­duo­ti pa­cien­tui, kad jis taip pat ži­no­tų vis­ką, kas jam tir­ta, diag­no­zuo­ta, koks gy­dy­mas pa­skir­tas. Elek­tro­ni­niu bū­du pa­tei­kus in­for­ma­ci­ją į e.svei­ka­tą, ją ma­to ir šei­mos gy­dy­to­jai, ir ki­ti spe­cia­lis­tai. Sis­te­ma pa­ga­liau įga­li­no ne­tie­sio­gi­nę, bet efek­ty­vią ko­mu­ni­ka­ci­ją tarp pir­mi­nės ir ant­ri­nės gran­dies spe­cia­lis­tų. Kar­tais net pa­tiems me­di­kams to­je e.svei­ka­tos sis­te­mo­je bū­da­vo sun­ku su­si­gau­dy­ti, o pa­gal­vo­ki­te, kaip tu­ri jaus­tis pa­cien­tas. Ti­kiuo­si, ka­da nors, dar la­biau to­bu­lė­jant tech­no­lo­gi­joms bus įdieg­tos pa­žan­gios vie­nin­gos sis­te­mos, lei­džian­čios me­di­ci­nos cen­trams, li­go­ni­nėms ir PSPC nuo­lat keis­tis in­for­ma­ci­ja“, –  apie bū­ti­ną tech­no­lo­gi­nę pa­žan­gą kal­ba chi­rur­gė. 
 

Ši­lu­tės li­go­ni­nės IT spe­cia­lis­tas Man­tas Mi­kil­ke­vi­čius sa­ko, jog nau­jo­ji elek­tro­ni­nės sis­te­ma bus pa­to­gi ne tik gy­dy­to­jams spe­cia­lis­tams, bet ir pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mui, mat jie įstai­gą ma­tys ir pri­si­jun­gę per ser­gu.lt ar­ba e.svei­ka­tos pa­sky­ras: „Sis­te­ma „Va­ris – ESIS“ itin funk­cio­na­li. Gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai be var­go ma­tys vi­sus elek­tro­ni­nius šei­mos gy­dy­to­jų iš­ra­šy­tus siun­ti­mus, ga­lės jiems siųs­ti at­sa­ky­mą su pa­tiks­lin­ta, už­pil­dy­ta li­go­nio is­to­ri­ja. Li­go­ni­nės vi­du­je sis­te­ma taip pat nau­din­ga. Vos vie­nas gy­dy­to­jas už­sa­kys ty­ri­mą pas spe­cia­lis­tą ar la­bo­ra­to­ri­jo­je, ki­tas jau ma­tys, kas yra už­sa­ky­ta, ku­riuo lai­ku, dėl ko­kio ki­lu­sio įta­ri­mo.“

 
„Sis­te­mo­je gy­dy­to­jams ne­rei­kės kas­kart vi­sų duo­me­nų pil­dy­ti nuo A, ga­lės iš­si­kel­ti anks­tes­nius duo­me­nis ir juos pa­pil­dy­ti, su­si­kur­ti pa­to­gius šab­lo­nus. Net be pa­pil­do­mų jung­čių per „Sod­ros“ pus­la­pį vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mu ga­lės iš­ra­šy­ti ne­dar­bin­gu­mą. La­pu­kų ne­šio­ti pa­cien­tui iš vie­no gy­dy­to­jo ki­tam ne­be­rei­kės. O ir pri­si­jun­gęs prie sis­te­mos jis ma­tys iš­sa­mius gy­dy­to­jų iš­ra­šus, in­for­ma­ci­ją apie at­lik­tus ty­ri­mus ar dar lau­kian­čius at­ei­ty­je. Me­di­ci­ni­nės kny­gu­tės var­ty­mas mū­sų pa­cien­tams taps tik­ra at­gy­ve­na“, – pri­va­lu­mus var­di­ja IT spe­cia­lis­tas ir pri­du­ria, jog, gau­sė­jant pro­gra­mi­šių ata­kų, svei­ka­tos sis­te­mo­je nau­jai įdieg­ta elek­tro­ni­nė plat­for­ma tu­ri ir aukš­tus sau­gu­mo stan­dar­tus, rei­ka­lin­gus tiek duo­me­nų ap­sau­gai, tiek pa­pil­do­mai ap­sau­gai nuo pro­gra­mi­šių.


 
Sau­gu me­di­kams, sau­gu ir pa­cien­tams
Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų, ku­rias su­kė­lė pan­de­mi­ja, – pa­cien­tų bai­mė vyk­ti į li­go­ni­nes, gy­dy­tis, kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais. Ant­ro­sios ban­gos įkarš­ty­je Ši­lu­tės li­go­ni­nė bu­vo ko­ne iš­skir­ti­nai ati­duo­da gy­dy­ti COVID-19 už­si­krė­tu­sius pa­cien­tus, ta­čiau da­bar už­si­krė­tu­siems ko­ro­na­vi­ru­su te­skir­tas vie­nas sky­rius. V.Ši­lei­kis ska­ti­na regio­no pa­cien­tus ne­bi­jo­ti at­vyk­ti ir gy­dy­tis, ant­raip ko­vo­si­me ne tik su pan­de­mi­ja, bet ir su smar­kiai už­dels­to­mis svei­ka­tos būk­lė­mis.
„Keis­čiau­sia, kai vi­suo­me­nė ne­bi­jo ei­ti į pre­ky­bos cen­trus, kur tik­rai ne kiek­vie­nas ir kau­kę tin­ka­mai dė­vi, ir lie­čia vi­si tuos pa­čius pro­duk­tus, pa­vir­šius, o į li­go­ni­nę, kur nuo­lat vei­kia in­fek­ci­jų kon­tro­lė, – bi­jo. Da­bar vi­si me­di­kai yra imu­ni­zuo­ti, ar­ba pa­skie­py­ti, ar­ba per­sir­gę, tad nuo dar­buo­to­jų pa­cien­tai tik­rai jau neuž­si­krės“, – drą­si­na at­vyk­ti gy­dy­tis li­go­ni­nės va­do­vas.
 
Pa­sak lai­ki­nai ei­nan­čio vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jo me­di­ci­nai pa­rei­gas psi­chiat­ro Da­riaus Ere­mi­no, Ši­lu­tės li­go­ni­nė jau tei­kia ab­so­liu­čiai vi­sas pla­ni­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas: vi­daus li­gų, kar­dio­lo­gi­jos, chi­rur­gi­jos, trau­ma­to­lo­gi­jos, vai­kų li­gų sky­riai, kon­sul­tuo­ja akių li­gų gy­dy­to­jai, der­ma­to­lo­gai, psi­cho­lo­gai, psi­chiat­rai, re­a­bi­li­to­lo­gai.
 

„Pa­cien­tų vis dar krei­pia­si per ma­žai, pa­ly­gin­ti su tais srau­tais, ku­rie bu­vo iki pan­de­mi­jos. Ga­li bū­ti, kad tai lem­ta dvie­jų prie­žas­čių. Žmo­nės, ma­ty­da­mi in­for­ma­ci­ją apie tre­či­ą­ją ban­gą, nau­jas at­mai­nas gal­būt vis dar bi­jo vyk­ti į li­go­ni­nę, kreip­tis pa­gal­bos. An­tra prie­žas­tis, gal­būt ir pir­mi­nės gran­dies spe­cia­lis­tai dar kiek ri­bo­ja pa­te­ki­mą, ne­duo­da siun­ti­mų“, – svars­to lai­ki­nai vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jo me­di­ci­nai pa­rei­gas einantis psi­chiat­ras Da­rius Ere­mi­nas.

 
Bet koks del­si­mas, bai­mė ir ne­no­ras vyk­tis į ant­ri­nio ly­gio gy­dy­mo įstai­gą, pa­sak chi­rur­gės M.Kyb­ran­sie­nės, ga­li baig­tis tra­giš­kai. Po ant­ro­sios COVID-19 ban­gos Ši­lu­tės li­go­ni­nės me­di­kams te­ko ste­bė­ti, kad žmo­nės ne­si­kreip­da­vo pa­gal­bos iki pas­ku­ti­nio­sios. „Pa­dau­gė­jo pa­cien­tų, ku­rie tu­ri krau­jo kre­šu­mo su­tri­ki­mų ir var­to­ja jo skys­ti­ni­mui rei­ka­lin­gus me­di­ka­men­tus, jie pas mus at­vyks­ta jau per­do­za­vę šių vais­tų, su pra­si­dė­ju­siais vi­di­niais krau­ja­vi­mais. Ne­ži­nau, kas bū­tent tą lė­mė, ar iki šiol ne­ina, ar sun­ku pa­kliū­ti pas šei­mos gy­dy­to­jus, at­lik­ti rei­kia­mus krau­jo ty­ri­mus, bet daž­nai su­si­du­ria­me su pa­sek­mė­mis dėl per­do­za­vi­mo. Kar­tais iš­gel­bė­ti pa­cien­tą tam­pa itin sun­ku“, – pa­sa­ko­ja K.Kyb­ran­sie­nė.
 
Pra­stė­ja ne tik fi­zi­nė svei­ka­ta, ūmė­ja lė­ti­nės li­gos, lai­ku ne­diag­no­zuo­ja­mos sun­kios būk­lės, ta­čiau pan­de­mi­ja ker­ta ir psi­chi­nei svei­ka­tai. Pa­sak psi­chiat­ro D.Ere­mi­no, at­vyks­ta pa­cien­tai dėl vis la­biau ap­leis­tų būk­lių, ypač on­ko­lo­gi­nių ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų, dau­gė­ja ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų. „Kaip psi­chiat­ras pa­ste­bė­jau, jog yra ge­ro­kai pa­di­dė­jęs vi­suo­me­nės ne­ri­mo ly­gis: bai­mė dėl sa­vęs, dėl ga­li­mo už­si­krė­ti­mo, ar­ti­mų­jų, bai­mė, kad ne­gaus me­di­ci­nos pa­slau­gų. Izo­lia­ci­ja skau­džiai vei­kia žmo­nes, o vie­ni­šiems dar ir vi­sos tu­ri­mos li­gos dėl to pa­ū­mė­ja, kai nė­ra nė su kuo pa­ben­drau­ti ir min­tis pra­skaid­rin­ti.
 
Ne­ri­mo su­tri­ki­mų vis dau­giau tarp jau­nes­nio am­žiaus pa­cien­tų, tarp vy­res­nių – dep­re­si­jų, dau­gė­ja ir pa­žen­gu­sių de­men­ci­jų, ku­rių pro­gre­są, at­vy­kus pas me­di­kus lai­ku, dar bu­vo ga­li­ma pri­stab­dy­ti. Žmo­gus yra ben­druo­me­ni­nis gy­vū­nas, jam ben­dra­vi­mas su ki­tais yra kri­tiš­kai svar­bus ir jo trū­ku­mas ker­ta per psi­chi­nę svei­ka­tą, o su lai­ku ir per fi­zi­nę“, - del­si­mo kreip­tis spe­cia­lis­tų pa­gal­bos ir pan­de­mi­jos pa­sek­mes var­di­ja lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­tis pa­va­duo­to­jas me­di­ci­nai.
 
Gy­dy­to­jai svars­to, gal­būt pa­cien­tus kaus­to bai­mė dėl to, kad li­go­ni­nė­je vis dar gy­do­ma ke­le­tas ko­ro­na­vi­ru­su už­si­krė­tu­sių pa­cien­tų. Ta­čiau čia vi­sas bai­mes sklai­do In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė Vai­da Mar­kū­nai­tė-Šla­vei­kie­nė. Pa­sak jos, me­di­kai, dir­ban­tys vai­di­na­ma­ja­me ko­vi­di­nia­me sky­riu­je, ne­dir­ba ki­tuo­se sky­riuo­se, tad kryž­mi­nės tar­šos nė­ra, iki šiol tiek per­so­na­lo, tiek pa­cien­tų at­žvil­giu lai­ko­ma­si pa­di­din­to sau­gu­mo. Be to, pri­du­ria, jog už­si­krės­ti COVID-19 nuo per­so­na­lo ar pa­cien­tų ga­li­my­bių prak­tiš­kai ne­li­ko.
 
Li­go­ni­nė­je jau pa­skie­py­ta 65 proc. dar­buo­to­jų, o li­ku­sie­ji per­sir­go ir tu­ri imu­ni­te­tą. Ir iš jų, ku­riems nu­sta­to­mas men­kas an­ti­kū­nų tit­ras ar­ba jų vi­sai ne­ran­da­ma, taip pat su­tei­kia­ma ga­li­my­bė skie­py­tis. Tad drą­siai ga­li­ma sa­ky­ti, kad li­go­ni­nė­je susiformavęs ko­lek­ty­vini­s imu­ni­te­tas ir dar vis tiek nuo­lat vyk­domas gy­dy­to­jų te­sta­vi­mas PGR te­stais mak­si­ma­liam sau­gu­mui už­tik­rin­ti.
 

„Li­go­ni­nės per­so­na­lui imu­ni­te­tą nuo COVID-19 įgi­jus skie­pų pa­gal­ba ar­ba per­sir­gus, ge­ro­kai la­biau nei vi­ru­so li­go­ni­nė­je rei­kia bi­jo­ti to, kaip ga­li­te pa­kenk­ti sa­vo svei­ka­tai dels­da­mi kreip­tis į gy­dy­to­jus“, - sako In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė Vai­da Mar­kū­nai­tė-Šla­vei­kie­nė.

 
„Ka­dan­gi vi­ru­sas dar vis tiek ir nau­jas, ir grei­tai mu­tuo­jan­tis, at­si­pa­lai­duo­ti ne­ga­li­me. Skie­pai, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos iš­aiš­ki­ni­mu, ga­lio­ja pu­sę me­tų ir, pa­na­šu, po to rei­kės re­vak­ci­nuo­tis. Ta­čiau pa­ste­biu, jog me­di­kai pra­džio­je džiau­gę­si skie­pais, da­bar vis daž­niau su­si­mąs­to ar tik­rai jie at­lai­kys ir vi­sas nau­jas at­mai­nas. Tad kau­kės ir vi­si spe­cia­lūs as­mens ap­sau­gos kos­tiu­mai, ki­ti in­fek­ci­jų kon­tro­lės me­cha­niz­mai tu­rės veik­ti ir to­liau. Gal­būt ma­si­nė vak­ci­na­ci­ja ša­ly­je pa­ge­rins pa­dė­tį ir kuo dau­giau žmo­nių bus pa­skie­py­ta, tuo ma­žiau plis vi­ru­sas. O kuo ma­žiau jis plis, tuo ma­žiau ga­li­my­bių jam bus mu­tuo­ti. Ta­čiau ge­ro­kai la­biau nei vi­ru­so li­go­ni­nė­je rei­kia bi­jo­ti to, kaip ga­li­te pa­kenk­ti sa­vo svei­ka­tai dels­da­mi kreip­tis į gy­dy­to­jus“, – sa­ko In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
      Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

      Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

      Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

      Budinti vaistinė


      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

      Sveika šeima


      Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

      Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

      Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Survivalistai
      Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
      Keletas taisyklių pavasariui
      Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica