Moderni eilių valdymo įranga
 
Sveikatos sritį koordinuojanti Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pasidžiaugė svarbia diena – nuo analizių ir planų rengimo kartu su savivaldybės administracijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų komandomis pereinama prie veiksmų bei džiuginančių rezultatų. Sveikatos reformos kontekste įkurti penki sveikatos centrai filialuose pradeda gerinti aplinką, kuri svarbi ir personalui, ir juose besilankantiems vilniečiams. Šeškinės poliklinika tapo pirmąja, atvėrusia atnaujintos registratūros duris bei galėjusia parodyti moderniai įrengtus gydytojų kabinetus bei jiems skirtą įrangą.
 

„Džiaugiuosi, kad tokie pokyčiai lygiagrečiai vyks visose savivaldybei pavaldžiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Jie palies didelį žmonių skaičių – net 70 procentų vilniečių yra būtent šių įstaigų pacientai“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

 
Įvertinti atnaujintą gydymo įstaigos registratūrą atvykęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pasakojo, jog Šeškinės poliklinika prisirašiusiųjų pacientų skaičiumi – viena pirmaujančių sostinės viešųjų gydymo įstaigų. Nenuostabu – ji tapo ir pirmąja kregžde, gyventojams galinčia pasiūlyti šiuolaikišką požiūrį į pacientą. Tiesa, kaip teigė meras, šiemet panašiai bus atnaujinta dar dešimt Vilniaus poliklinikų registratūrų. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, darbams skirta apie 10 milijonų eurų.
 
Šeškinės poliklinikoje atliekant kapitalinį patalpų remontą daug dėmesio buvo skirta estetikai, kad ateinantį pacientą pasitiktų graži aplinka. Nemažiau svarbūs ir kiti aspektai – efektyviam srautų valdymui įdiegta moderni eilių valdymo sistema, o pacientų privatumą užtikrina individualios aptarnavimo erdvės.
 

„Erdvės išdėliotos taip, kad pacientai galėtų lengvai ir greitai pasiekti reikiamus kabinetus ir paslaugas, gauti siuntimą pas specialistus. Ši naujovė leis sklandžiau bei efektyviau valdyti pacientų srautus, vadinasi, mažės laikas, praleistas eilėse. Be abejo, patalpos maksimaliai pritaikytos ir asmenų su negalia poreikiams“, – atkreipė dėmesį sostinės Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

 
Pernai Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino ir aikštelės prie Šeškinės poliklinikos asfaltavimu bei apšvietimu. „Siekiame, kad Vilniuje kelias nuo poliklinikų prieigų iki gydytojo kabineto durų būtų dar patogesnis, šviesesnis ir jaukesnis“, – kalbėjo V.Benkunskas, linkėdamas kitoms sostinės gydymo įstaigoms sekti pavyzdiniu standartu tapusia Šeškinės poliklinika.
 
Investicijos šeimos gydytojų komandoms gerinti
 
S.Bieliūnė priminė, kad šalia 11 mln. eurų ES investicijų savivaldybė kasmet finansuoja projektavimo, rangos darbus ar įrangos pirkimą bei skiria lėšų šeimos gydytojų komandų ar slaugytojų papildomam darbo užmokesčiui. Šių metų biudžeto projekte – 22 mln. eurų, iš kurių infrastruktūrai ketinama skirti beveik pusę.
 
„Paraleliai savivaldybės administracija savo iniciatyva rengia vieningą Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikos vykdymo standartą ir netrukus jį neš tvirtinti tarybai. Puikiai suprasdami aplinkos svarbą, ne mažiau vertiname komunikacijos su pacientais, vadybinių procesų, grįžtamojo ryšio bei skirtingų poreikių atliepimo svarbą. Didžiuojuosi, kad su visų įstaigų vadovais ir jų komandomis vieningai esame nusiteikę vykdyti pokyčius ir šiose srityse. Atnaujinamos ne tik patalpos. Kartu vyks darbuotojų kvalifikacijos kėlimo veiklos, mokymai ir supervizijos, kurias savivaldybė rengia nuosekliai“, – būsimas permainas sostinės poliklinikose pristatė vicemerė.
 
Pernai į pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą buvo investuota 27 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Taip pat lėšos skiriamos patalpų, skirtų šeimos medicinos, odontologijos, psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, renovaciją, pirkta medicininė ir kita įranga.
 


Trumpėja laukimo laukas Skambučių centre
 
Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius kalbėdamas apie pozityvius registratūros pokyčius pasakojo, kad anksčiau gydymo įstaiga turėjo šešis langelius fiziškai registruotis pas gydytojus, dabar jų padaugėjo iki devynių.
 

„Per dieną sulaukiame nuo penkių iki aštuonių šimtų pacientų, kurie ateina fiziškai registruotis pas specialistus. Tai – didelis skaičius, todėl mums būtinai reikėjo plėsti pacientų galimybę greičiau pasiekti tikslą, sumažinti srautą, tenkantį vienam langeliui“, – apie pokyčius kalbėjo Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius.

 
Be to, buvusios registratūros erdvės trukdė ir privatumui: žmonės nesijautė komfortiškai išsakydami savo nuogąstavimus ir poreikius.
„Pacientai negalėjo konfidencialiai prieiti prie langelio ir patogiai papasakoti apie sveikatos problemas. Dabar sukurtos uždaros erdvės suteikia laisvės atvirai pasikalbėti ir užsiregistruoti“, – sako M.Sinkevičius.
 
Tiesa, daugiausiai pacientų, anot vadovo, registruojasi telefonu. Iki šiol Skambučių centre buvo dešimt darbo vietų, dabar telefoniniam pacientų registravimui įrengta 15 darbo vietų, dalis operatorių dirba ir nuotoliu. Jau spėta pastebėti, kad išaugusi Skambučių centro komanda leidžia pacientams greičiau prisiskambinti į polikliniką.
 
„Pirmieji mėnesiai rodo, kad laukimo laikas prisiskambinti į Skambučių centrą trumpėja apie dvidešimt procentų“, – rezultatais pasidžiaugė vadovas.
Be to, apylinkių administratorės taip pat perskambina į praleistus skambučius, primena apie būsimus vizitus, kviečia pasitikrinti ar papildomai išsitirti.
 
„Pirmieji rezultatai rodo, kad proaktyviai kviesdami pacientus pasitikrinti fiksavome kelis šimtus papildomų atvejų, kai pacientui nustatyta rizika susirgti onkologine liga. Tokiu būdu plėsdami registratūrą ir gerindami sąlygas tiek pacientams, tiek darbuotojams, rūpinamės mūsų pacientų sveikata“,– aiškino pašnekovas.


 
Pokyčius įvertins gyventojai
 
Šeškinės seniūnijos atstovė Irena Papečkienė prisimena prieš keturias dešimtis metų kontroliavusi Šeškinės poliklinikos statybas, o vėliau įstaigą atidarius čia ir gydėsi.
„Stebina, kaip modernėja poliklinika. Ypač dabartinis įvaizdis. Kaip privačioje klinikoje viskas“, – teigė slaugytoja savanore dirbanti I.Papečkienė.
 
Šeškinės seniūnas Dainius Andziulis neabejoja, jog pacientai tikrai įvertins gydymo įstaigos administracijos ir savivaldybės pastangas gerinti sveikatos paslaugas.
 

„Poliklinika – bene svarbiausia paslaugas teikianti organizacija mikrorajone. Vertiname ir džiaugiamės pokyčiais. Įstaiga ne tik iš išorės gražėja, bet ir viduje. Jau nebeatpažįstama po paskutiniųjų atnaujinimų. O netrukus ir laiptai, šaligatviai, stovėjimo aikštelė automobiliams – viskas bus sutvarkyta“, – pasakoja Šeškinės seniūnas Dainius Andziulis, patikinantis, kad nusiskundimų dėl poliklinikos infrastruktūros iš gyventojų niekad nesulaukiantis.

 
Pirmasis Vilniuje Geriatrijos centras
 
M.Sinkevičius pristatė ir pirmąjį sostinėje ambulatorinį Geriatrijos dienos stacionaro centrą. Nors remontas patalpose jau atliktas, dar laukiama baldų. Centre veiks kineziterapijos salės, kuriomis galės naudotis visi tokį poreikį turintys pacientai.
 
Gydytoja geriatrė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė pasakoja, jog geriatrijos paslaugos paprastai skirtos poliligotiems, senyvo amžiaus pacientams, turintiems įsisenėjusių sveikatos problemų. Ji pažymi, kad į tokius pacientus ypač svarbu žiūrėti kompleksiškai – svarbu ne tik gydytojų skiriami vaistai ir jų suderinamumas, medicininės būklės stebėjimas, bet ir socialinė, emocinė būklė.
 
„Užsienyje tokios paslaugos ypač populiarios, o Lietuvoje jas dar tik atrandame. Visuomenė senėja, todėl geriatrijos paslaugos tampa ypač paklausios. Tiesa, gydytojų geriatrų trūksta, tad siekiame išnaudoti turimos gydytojos potencialą. Komanda suburta, laukiame mokymų, ligonių kasų sutarties ir startuosime. Tikimės, jog šios paslaugos bus mūsų stiprybė ir išskirtinumas mieste“, – sako M.Sinkevičius ir priduria, kad Vilniuje jie kol kas vieninteliai planuoja teikti šias paslaugas.
 
Optimizuoja patalpas gydymo tikslams
 
Dėl didėjančių paslaugų apimties, ir dėlto atsiradusios patalpų stokos, įstaigos administracija išsikėlė į greta poliklinikos esantį privatų biurą ir tokiu būdu atlaisvino apie 400 kvadratinių metrų patalpų.
 
„Buhalterija, Informacinių technologijų, Personalo ir kiti administracijos skyriai veiks atskirai, kadangi jiems nebūtina nuolat būti greta“, – aiškina M.Sinkevičius.
 
Beje, personalo stygiaus šeimos medicinos skyriuose Šeškinės poliklinikoje nėra.
„Šeimos medicinoje specialistų trūkumo nėra. Vilniaus miestas – traukos centras, tad čia baigę mokslus šeimos gydytojai ir pasilieka dirbti. Deficitiniais tampa gydytojai kardiologai, dermatologai, oftalmologai, kraujagyslių chirurgai ir kiti gydytojai specialistai. Vis dėlto jiems pritraukti svarbu ne tik lokacija, bet ir infrastruktūra. Kai ją tinkamai parengėme, atsirado ir specialistų. Suremontavę kardiologijos padalinį ir įrengę dvi papildomas kokybiškas darbo vietas neseniai pritraukėme du naujus kardiologus“, – pasakoja vadovas, pagrįsdamas patalpų poliklinikoje poreikį.
 
Perdėliojant gydymui skirtas zonas ir sutaupius vietos, įrengta poilsio erdvė darbuotojams, kurioje jie galės komfortiškai skirti laiką pietų pertraukai.
 
M.Sinkevičius įvardija, jog dar vienas šių metų įstaigos tikslas – visus procedūrinius kabinetus sutelkti pirmajame aukšte. Pacientai, vos patekę į polikliniką, turėtų galimybę patogiai neklaidžiodami gauti procedūras.
 
„Kol kas esame išsibarstę. Laboratorija – trečiame aukšte, procedūriniai išmėtyti trečiame ir ketvirtame aukštuose. Sukoncentravus paslaugas vienoje vietoje jas teikti bus patogu ir darbuotojams“, – metų iššūkius dėstė vadovas.


 
Pajėgos šeimos medicinos plėtrai
 
M.Sinkevičius įvardija, jog gydymo įstaiga ir toliau skirs pajėgas šeimos medicinos plėtrai. Šių metų planas – sutvarkyti du (iš esamų trijų, mat vienas jau pasiekė finišo liniją) šeimos gydytojų skyrius. Tiesa, pastarųjų pokytis orientuotas ne tik į patalpų atnaujinimą, bet ir funkcijų plėtrą.
 
„Siekiame juos pritaikyti savarankiškesniam darbui, kad dalis komandų atsiskirtų – slaugytojai dirbtų savarankiškai. Siekiame kuo daugiau darbų nuimti nuo gydytojų ir slaugytojų pečių, paliekant jiems dirbti tiesioginį darbą, kitus darbus nuveiktų apylinkės administratorės ir atvejo vadybininkai“, – paaiškina poliklinikos direktorius.
 
Šiam tikslui pilotiniame projekte dalyvaujanti šeimos gydytojų komanda – I šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė ir Šeimos gydytojos Išplėstinės praktikos slaugytoja Agata Zdanovič liudija – taip paskirstyti darbai pasiteisina tiek medikams, tiek pacientams.
 

„Su išplėstinės praktikos slaugytoja dirbame atskirai. Mūsų funkcijos griežtai apibrėžtos. Pas gydytoją pacientas patenka jau paruoštas konsultacijai: pamatuota temperatūra, kraujospūdis, atlikti antropometriniai matavimai, į sistemą sukelti turimi tyrimai, prieš tai buvusios konsultacijos. Gydytoja, turėdama visą reikiamą informaciją, savo laiką skiria turimiems duomenims vertinti, sprendžia dėl gydymo. Pas slaugytoją sugrįžę pacientai gauna informacijos, kaip pasiruošti tyrimams, slaugytojai taip pat patikrina, ar reikalingi kiti prevenciniai tyrimai, paaiškina apie mitybą, sveiką gyvenseną, gali paklausti apie šeimą, kitus artimuosius, pasidomėti dėl skiepų. Viename kabinete abiem nebereikia laukti, kol bus surinkta anamnezė ar pacientui bus teikiama informacija“, – atskirai dirbančios komandos darbo specifiką pristato I šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.

 
Atsiranda privatumas ir pacientui. Šeimos gydytoja pastebi, kad pacientai akis į akį su vienu specialistu apie sveikatos problemas kalba daug laisviau, nei šalia stebint kitam. Pacientui skiriama ir daugiau kokybiško dėmesio. Prasiplėtus šeimos gydytojos vaidmeniui, o slaugytojui įgavus daugiau funkcijų, pacientas neretai gali kreiptis tiesiai į slaugytoją, be šeimos gydytojos žinios. Slaugytoja iš buvusios registratorės ar sekretorės tampa tikra gydytojo tarpininke.
 
„Slaugytoja, baigusi rimtus mokslus ir turinti atitinkamą išsilavinimą, tikrai gali žymiai daugiau pasireikšti gydymo procese. Ji tampa labiau reikalinga pacientui. O šeimos gydytojas nusikrato darbų, kuriems išeikvoja daug laiko. Vis dėlto reformos tikslas – daugiau laimėto laiko skirti tiesioginiam darbui, kokybiškiau ir ilgiau apžiūrėti pacientą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
 
Išplėstinės praktikos slaugytoja Agata Zdanovič pasakoja, jog dirbama atskirai nuo šeimos gydytojos jaučiasi savarankiškiau.
 
„Pacientai dažnai sugrįžta dėl kompensuojamųjų vaistų, prevencinių programų, dėl diabeto kontrolės. Daug jų serga lėtinėmis ligomis, tad tenka aiškinti apie sveiką gyvenseną ir mitybą. Ne kiekvienas pacientas žino, ką gali valgyti, o ko ne, kas didina kraujospūdį, o kas ne. Todėl skiriame dėmesio jiems mokyti, kaip išvengti tam tikrų ligų ar jas kontroliuoti“, – pasakoja A.Zdanovič, šiandien besijaučianti tikrai dirbanti slaugytojos darbą. – Pacientų požiūris į slaugytoją keičiasi. Mumis labiau pasitiki. Kai kuriais atvejais net ir glaudesnį ryšį su pacientais užmezgame.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!