Algas kėlė dar
 
Prieš savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete (SSRK) – priekaištai A.Šimaičiui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prabilo apie chaosą įstaigoje, SSRK primininkas Antanas Matulas teigė, kad „ligoninė nevaldoma“.
 
Panašu, jog A.Šimaičio vadovavimas kol kas gilina buvusio Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio esą sukurtą krizę, kuomet šis pakėlė algas daugiau, nei leidžia įstaigos resursai.
 
J.Grebenkovienė bedė į administracijos darbo užmokesčio „išsišokimą“ šiais metais. Ir taip aukštas, palyginti su Santarų ir Kauno klinikomis, šiemet jis kilo vėl (Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninių filialuose). O Palangos filiale visų darbuotojų algos atsilieka.
 
Slaugytojų, kuriems A.Šimaitis žadėjo išskirtinę padėtį įstaigoje, algos nesiekia universiteto ligoninių grupės lygio. Klaipėdos ligoninėje jų vidutinis darbo užmokestis etatui net kristelėjo.
 
Klaipėdos TLK suskaičiavo: jei algos KUL būtų kaip Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, šiandien nekalbėtume apie prognozuojamą 13,5 mln. eurų metinį deficitą, nes atliktų 14 mln. eurų.
 
Šokiruojantis faktas, kad KUL vadovybė nebendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vykdžiusia tyrimą dėl to, ar prieš sujungimą algos pakeltos teisėtai. Ligoninė neteikė tarnybai reikalingos informacijos, tad tyrimą teko nutraukti. SAM algų klausimo nepaliks ir kreipsis į generalinę prokuratūrą. A.Šimaitis žadėjo taisyti situaciją dėl STT.
 
Bėga kas dešimtas
 
KUL vadovybė prieš restruktūrizaciją visiems išdalino atleidimo lapelius. Ar tikrai to reikėjo? Įstaigą palieka kas dešimtas žmogus. SAM išeitinėms pažadėtas pustrečio milijono eurų išaugo iki trijų.
 
„Direktoriaus prašau rodyti absoliutų pasitikėjimą esamiems darbuotojams, jais remtis, – posėdyje ragino A.Matulas. – Gal be atleidimų lapelių apsieitumėte? Keturiolika gi milijonų galite sutaupyti.“
 
KUL Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovai informavo, kad nuo rugsėjo 10 d. iš Jūrininkų filialo išeina 56 slaugytojai ir 42 gydytojai.
 
A.Šimaitis dabar lygiagrečiai ieško naujų žmonių iš kitų įstaigų. Jo aktyvumą įvertinęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sakė, kad liko turbūt vienintelis, kuriam A.Šimaitis nepasiūlė pereiti dirbti. Situaciją pavadino „dramblio blaškymuisi porceliano parduotuvėje“.
 
Slaugytojus žeidžia didžiuliai algų netolygumai: „Kastos atsiranda pas mus. Gydytojai už pasyvius budėjimus gauna šimtą procentų, slaugytojai – dvidešimt.“
A.Šimaitis skundėsi, kad atlyginimų netolygumams spręsti nėra pinigų – ministerija turėtų funduoti puspenkto milijono eurų kasmet.
 
Prioritetas turi būti žmonės
 
„Skaičiau Klaipėdos laikraštyje apie jūsų planus statyti aerodromus, nusileidimo aikšteles. Pirmiausia žmonėms reikia, o ne planuoti iš lubų“, – barėsi A.Matulas.
 
Nors tebesitęsia didžiulė krizė dėl darbuotojų užmokesčių netolygumų, A.Šimaitis priplanavo milijoninių investicijų, kurias padengti reikalauja SAM. Kaip jau minėta, jis prašo algų sulyginimui (16 mln. pustretiems metams) ir 12 mln. eurų infrastruktūrai (dubliuojančių struktūrų jungimui, remontui ir t.t.).
 
Vadovas parlamentarus gąsdino, kad be šių lėšų iki 2030 m. laukia 50 mln. eurų deficitas. Jau dabar 5,8 mln. eurų skola tiekėjams.
 
J.Grebenkovienė tvirtina priešingai: įstaigai yra visos sąlygos susibalansuoti pajamas ir išlaidas. Tai patvirtina ir Klaipėdos TLK skaičiavimai. Jai abejonių kelia KUL vadovybės priplanuotos investicijos. Ir nors A.Šimaitis lėšas infrastruktūrai įvardija kaip reformai būtiną biudžetą, kanclerei pastarosios išlaidos su reforma nesisieja. 
 

„Priestatas, linijinis greitintuvas, administracinių, tarnybų patalpų remontas... Ar tai kritiškai svarbus reforminis biudžetas padaliniams veikti?.. Nebūtina visų prašomų pinigų dėti į sienų remontą. Čia ir dabar šiame etape tikrai galima teikti paslaugas, didinti apimtis“, – protino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė ir pridūrė, kad lėšas infrastruktūrai, plėtrai galima nuosekliai išsidėstyti lėšas pamečiui pagal finansines galimybes.

 
Ji teigė, kad prioritetas turi būti darbuotojai. „Ar turime šiame etape plėsti paslaugas, pirkti brangią įrangą, dažyti sienas, dėti grindis sujungtiems filialams, ar kalbame apie darbuotojus, kaip gerinti sąlygas jiems, suvienodinti algas, krūvius?“ – klausė ji.
 
Klaipėdos TLK vadovė V.Stasiulienė skaičiavo, kad, palyginti su pernai įstaigoje net aštuonis kartus išaugo išlaidos remontui.
 
Skęsta ir Palangos reabilitacijos ligoninė
 

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus į komitetą atskubėjo išreikšti susirūpinimą dėl Palangos reabilitacijos ligoninės filialo. „Palangos reabilitacinė ligoninė buvo pavyzdys, geriausia ligoninė visą Nepriklausomybės laiką! Šiandien ji skęsta kartu su Titaniku!.. Išėjo į analogišką įstaigą net ne dėl algos“, – apgailestavo Š.Vaitkus.

 
„Problema didžiulė. Man neramu, kad pavyzdinė reabilitacijos ligoninė praktiškai bus sužlugdyta, kuri visada buvo pelninga“, – teigė jis.
 
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė pasakojo girdėjusi, kad daug KUL darbuotojų išbėgo pas Joną Sąlygą, buvusį Jūrininkų filialo, dabar Klaipėdos miesto poliklinikos vadovą. „Vietoj jų turite ieškoti naujų žmonių ir siūlyti didelius atlyginimus. (...) Nepykit, kiek man teko Žemaitijoje būti, sako, kad ne vien tik dėl finansų jie išeina. Eina net į mažesnius atlyginimus, nes reikalavimai, vadovavimo stilius nelietuviškas, mūsų medikai nepripratę“, - sakė R.Šalaševičiūtė.
 
Patys nelipa iš duobės
 
Nors A.Šimaitis komitete išsamiai pristatė finansinio atsigavimo planą, J.Grebenkovienė priekaištavo, kad prie šio plano, kuris padėtų įstaigai lipti iš duobės, KUL šiuo metu nedirba. Nors SAM pateikė jam rekomendacijas, vadovybė nuo balandžio į jas nereaguoja.
 
„Planas svarbus, jo ekonominis metinis efektas siektų per 10 mln. eurų. Turime prie jo grįžti (...) Norisi ligoninės vadovybės spartesnių veiksmų, kuo greičiau“, – skubino ministerijos kanclerė.
„Dabar turime chaosą, – konstatavo ji. – Nėra, kad nieko nedaroma, bet... savo nuožiūra, savo terminais ir savo atsakomybėmis. Būtina tą sutarti su dalininkais. Galų gale, padiskutuoti, kur investuojame pinigus.“
 
Kanclerė pažymi, kad KUL planuojama skirti daugiau 50 mln. eurų, kaip ir buvo žadėta prieš steigiant įstaigą. „Nepamirškite ir Europos investicijų banko. Užsuktas visas procesas kartu su ministerija, norėtųsi spartesnių KUL veiksmų rengiant pasiūlymus jam. Tai šaltinis investicijoms, kuris neturi būti pamirštas. Tai galimybė turėti reikšmingas finansines injekcijas į infrastruktūrą“, – kartojo ji. Deja, teikiant siūlymus Europos investicijų bankui, ligoninė nepasistūmėjo.
 
„Kyla įtarimų, kad jūs nesusipažinęs su Lietuvos įstatymai“, – apibendrino A.Matulas ir pridūrė, kad toks vadybos stilius nepatinka ir kitiems gydymo įstaigų vadovams, kurie mano, kad KUL reikalauja išskirtinių sąlygų, neuždirbdama pinigų kaip ir visi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!