Sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­kai ma­žin­ti – „pa­si­kaus­tę“ spe­cia­lis­tai

Aistė Upytė
2018-10-12
Prieš sa­vai­tę spe­cia­lis­tus, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus ir sa­va­no­rius Kau­ne su­bū­ru­si kon­fe­ren­ci­ja-fo­ru­mas „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos pa­mo­kos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se“ lei­do pa­si­džiaug­ti ap­čiuo­pia­mais pro­jek­to re­zul­ta­tais. Ren­gi­nio da­ly­viai su­tar­ti­nai pa­brė­žė, jog apie sa­vi­žu­dy­bių pro­ble­mą vi­suo­me­nė­je kal­ba­ma vis gar­siau, o spe­cia­lis­tai sa­vi­val­dy­bė­se pa­gal­bą pa­si­ruo­šę teik­ti daug drą­siau.
Sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­kai ma­žin­ti – „pa­si­kaus­tę“ spe­cia­lis­tai
Konferencija-forumas sulaukė dalyvių gausos.

Mo­de­lis pa­si­tei­si­no
Api­ben­drin­da­ma kon­fe­ren­ci­ją LSMU pro­fe­so­rė psi­cho­lo­gė Ni­da Že­mai­tie­nė pa­si­džiau­gė, jog mo­ky­mai pa­si­tei­si­na ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, sa­va­no­riai, dir­ban­tys die­giant re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­ką al­go­rit­mą, jau ben­drau­ja vie­na kal­ba.
„Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų – pa­ma­tė­me, kad mo­de­lis vei­kia. Fo­ru­mas aiš­kiai pa­ro­dė, kad dau­ge­lis spe­cia­lis­tų jau tu­ri ži­nių, taip pat – daug mo­ty­va­ci­jos jį įgy­ven­din­ti. La­bai daug da­ly­kų iš­mo­ko­me re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bes al­go­rit­mą dieg­da­mi Ku­piš­ky­je. Šian­dien šią pa­tir­tį ga­li­me per­kel­ti į ki­tus ra­jo­nus – ma­to­me nau­jas ini­cia­ty­vas, įsi­jun­gian­čius žmo­nes, siū­lan­čius įvai­rių nau­jų spren­di­mų, – kal­bė­jo LSMU Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ja. – Taip pat pa­si­sė­mė­me pa­tir­ties, kaip rei­kia mo­ky­ti spe­cia­lis­tus, kad mo­ky­mai tu­ri bū­ti pa­rem­ti prak­ti­ne pa­tir­ti­mi, at­ve­jais iš gy­ve­ni­mo, lanks­čiai pri­tai­ky­ti prie spe­cia­lis­tų funk­ci­jų ir vaid­mens sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jo­je.“

 
Už­tik­ri­na pa­gal­bos tęs­ti­nu­mą
Anot pro­fe­so­rės, ne­pai­sant to, kad tiek spe­cia­lis­tai, tiek ki­ti ben­druo­me­nės na­riai no­ri da­ly­vau­ti sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jo­je, pa­da­ry­ti vis­ką, ką ga­li ge­riau­sio, tam daž­nai truk­do nuo­sta­tos, ži­nių sto­ka, ki­ti sis­te­mi­niai veiks­niai. Taip pat – nu­si­vy­li­mai, iki tol ne­sėk­min­gi ban­dy­mai pa­dė­ti.
 

„Mo­ky­mai pa­si­tei­si­na ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, sa­va­no­riai, dir­ban­tys die­giant re­a­ga­vi­mo  į sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­ką al­go­rit­mą, jau ben­drau­ja vie­na kal­ba“, - tei­gia LSMU pro­fe­so­rė psi­cho­lo­gė Ni­da Že­mai­tie­nė.

 
„Nuo 2014 me­tų pra­dė­ta vyk­dy­ti sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­va įne­šė di­de­lių po­ky­čių. Šian­dien ne tik au­ga ben­dras ak­ty­vu­mas kal­bant apie šią pro­ble­mą, ly­di ma­žiau stig­mų, bet ir spe­cia­lis­tai yra žy­miai la­biau iš­drą­sė­ję, – sakė Ku­piš­kio ra­jo­no sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­vos dar­bo gru­pės veik­los ko­or­di­na­to­rė, psi­cho­lo­gė Va­li­ja Šap. – Taip pat pa­ste­bė­jo­me, kad ini­cia­ty­vos sa­vi­val­dy­bė­se daž­nai ky­la ne iš va­do­vų, o pa­čių spe­cia­lis­tų pu­sės. Vie­nur tai yra sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai, pa­vyz­džiui, gy­dy­to­jai, ki­tur – švie­ti­mo dar­buo­to­jai, dar ki­tur – su­si­bū­ru­sios en­tu­zias­tų gru­pe­lės. Tai yra tie žmo­nės, ku­rie tu­ri kiek­vie­ną die­ną teik­ti pa­gal­bą ir jau­čia­si be­jė­giai, nes jiems trūks­ta ži­nių, įgū­džių.“
Psi­cho­lo­gė pa­brė­žė, jog ben­dra­dar­biau­jan­čia­me tin­kle at­si­dū­ręs spe­cia­lis­tas tam­pa daug stip­res­nis: „Jis ži­no, kur ga­li žmo­gų nu­kreip­ti, su kuo pa­si­tar­ti. Jis ne­be­si­jau­čia vie­ni­šas ir taip yra už­tik­ri­na­mas pa­gal­bos tęs­ti­nu­mas.“
N.Že­mai­tie­nė kar­tu at­krei­pė dė­me­sį, jog no­rint, kad pro­ce­sas vyk­tų dar sėk­min­giau, ne ma­žiau svar­bu pa­si­rū­pin­ti ir pa­gal­bos tei­kė­jo emo­ci­ne svei­ka­ta, už­tik­rin­ti pro­fe­si­nę prie­žiū­rą. „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos veik­la yra la­bai su­dė­tin­ga ir iš­sun­kian­ti emo­ciš­kai, to­dėl pa­tys spe­cia­lis­tai ne­re­tai bū­na pa­var­gę, nu­si­vy­lę, per­de­gę. Tai­gi tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos jiems gau­ti pa­gal­bą, ap­ta­ri­nė­ti įvy­kius, su­lauk­ti emo­ci­nio pa­lai­ky­mo“, – pa­brė­žė ji.

 
Gims­ta nau­ji pro­jek­tai
LSMU pro­fe­so­rė pa­brė­žė, kad sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ja nė­ra nei at­ski­rai po­li­ti­kų, nei spe­cia­lis­tų, nei ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, bet vi­sos ben­druo­me­nės su­telk­tų pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis už­da­vi­nys. „Džiu­gu, kad ši ini­cia­ty­va gim­do nau­jus spren­di­mus ir su­tel­kia pa­čius ge­riau­sius žmo­nes. Pa­vyz­džiui, vie­na fo­ru­me da­ly­va­vu­sių­jų, 80 me­tų am­žiaus sa­va­no­rė, ak­ty­viai įsi­trau­kian­ti į pre­ven­ci­jos veik­las Ku­piš­ky­je, tik įro­do, ko­kia pla­ti ben­druo­me­nė įsi­jun­gia į šį pro­jek­tą. Be to, šian­dien tu­ri­me daug nau­jų ini­cia­ty­vų, pa­rem­tų šia idė­ja“, – kal­bė­jo ji.
 
Vie­nas di­džiau­sių pro­jek­tų – nuo rug­sė­jo 1 d. pra­dė­ta vyk­dy­ti Ro­ta­ry glo­ba­lios do­ta­ci­jos il­ga­lai­kė sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos pro­gra­ma „Aukš­čiau­sias tiks­las“, ku­rios dė­ka re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bes al­go­rit­mas bus įdieg­tas dar de­vy­nio­se sa­vi­val­dy­bė­se.
„Įver­ti­nę tai, kad Lie­tu­vo­je dėl sa­vi­žu­dy­bių žmo­nių pra­ran­da­ma tris kar­tus dau­giau nei žūs­ta ke­liuo­se, dar prieš ke­lis me­tus nu­spren­dė­me skir­ti tiek sa­vo ži­nias, tiek fi­nan­si­nius re­sur­sus il­ga­lai­kiam šios pro­ble­mos spren­di­mui. Šiuo me­tu re­mia­me at­ski­rus pro­jek­tus, esa­me LSMU part­ne­ris vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do fi­nan­suo­ja­ma­me pro­jek­te“, – sa­kė Lie­tu­vos Ro­ta­ry apy­gar­dos pro­jek­to sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai įgy­ven­din­ti va­do­vas Vy­gin­tas Gri­nis.

 
Tarp kitko
Kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ra pa­gal pro­jek­tą „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­vos plėt­ra Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se“, fi­nan­suo­ja­mą iš Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do, ir Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku

    Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku

    Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ narė Elena Gasiūnienė, globojanti demencija sergančią mamą, stengiasi jai suteikti v...
    Ilona: sūnaus autizmas išmokė lengvai nepasiduoti

    Ilona: sūnaus autizmas išmokė lengvai nepasiduoti

    „Kiekvieną kartą stebiuosi, kaip mano sūnus turėdamas tikslą eina jo link ir nekreipia dėmesio į nieką aplink“, &ndash...

    Budinti vaistinė


    Profsąjunga: farmacijos specialistai yra spaudžiami parduoti kuo daugiau prekių

    Profsąjunga: farmacijos specialistai yra spaudžiami parduoti kuo daugiau prekių

    Farmacijos specialistai yra spaudžiami klientams pasiūlyti kuo daugiau ir konkrečių gamintojų prekių, sako Vaistinių darbuotojų pr...
    Lietuva diskutavo su tarptautine vaistų asociacija

    Lietuva diskutavo su tarptautine vaistų asociacija

    „Medicines for Europe“ generalinio direktoriaus Adriano van den Hoveno teigimu, Lietuvos farmacijos politika dėl gener...

    Sveika šeima


    Ant stalo – užkrėstas laimikis iš miško

    Rudenį prasidėjus medžioklės sezonui žvėriena tampa delikatesu, kuris su pasididžiavimu tiekiamas ne tik ant šeimos, bet ir svečių stalo. Specialistai įspėja, jog vartojant trichinelioze užkrėstą kiaulių, šernų ar bebrų mėsą galima susirgti visam gyvenimui.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Gamtos stichijos tęsiasi. Kenčia Libija

    Libijos gyventojai išgyvena dėl artimųjų netekties ir prarastų namų. Sugriuvus užtvankai, Dernos mieste kilo potvynis, pareikalavęs mažiausiai 11 tūkst. gyvybių. Nemaža dalis nukentėjusiųjų yra sužeisti. Nepaisant sudėtingo politinio krašto konteksto, vyksta gelbėjimo darbai. Prasidėjo streikai. Protestuotojai ragina va...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kokiu instrumentu groja flatulistas?
    Henrikas Vaitiekūnas Kokiu instrumentu groja flatulistas?
    Parpė, kad net ūsai dulkėjo
    Henrikas Vaitiekūnas Parpė, kad net ūsai dulkėjo
    Apie tetą, kuri nėra dėdės žmona
    Henrikas Vaitiekūnas Apie tetą, kuri nėra dėdės žmona

    Naujas numeris