Sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­kai ma­žin­ti – „pa­si­kaus­tę“ spe­cia­lis­tai

Aistė Upytė
2018-10-12
Prieš sa­vai­tę spe­cia­lis­tus, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus ir sa­va­no­rius Kau­ne su­bū­ru­si kon­fe­ren­ci­ja-fo­ru­mas „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos pa­mo­kos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se“ lei­do pa­si­džiaug­ti ap­čiuo­pia­mais pro­jek­to re­zul­ta­tais. Ren­gi­nio da­ly­viai su­tar­ti­nai pa­brė­žė, jog apie sa­vi­žu­dy­bių pro­ble­mą vi­suo­me­nė­je kal­ba­ma vis gar­siau, o spe­cia­lis­tai sa­vi­val­dy­bė­se pa­gal­bą pa­si­ruo­šę teik­ti daug drą­siau.
Sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­kai ma­žin­ti – „pa­si­kaus­tę“ spe­cia­lis­tai
Konferencija-forumas sulaukė dalyvių gausos.

Mo­de­lis pa­si­tei­si­no
Api­ben­drin­da­ma kon­fe­ren­ci­ją LSMU pro­fe­so­rė psi­cho­lo­gė Ni­da Že­mai­tie­nė pa­si­džiau­gė, jog mo­ky­mai pa­si­tei­si­na ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, sa­va­no­riai, dir­ban­tys die­giant re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­ką al­go­rit­mą, jau ben­drau­ja vie­na kal­ba.
„Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų – pa­ma­tė­me, kad mo­de­lis vei­kia. Fo­ru­mas aiš­kiai pa­ro­dė, kad dau­ge­lis spe­cia­lis­tų jau tu­ri ži­nių, taip pat – daug mo­ty­va­ci­jos jį įgy­ven­din­ti. La­bai daug da­ly­kų iš­mo­ko­me re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bes al­go­rit­mą dieg­da­mi Ku­piš­ky­je. Šian­dien šią pa­tir­tį ga­li­me per­kel­ti į ki­tus ra­jo­nus – ma­to­me nau­jas ini­cia­ty­vas, įsi­jun­gian­čius žmo­nes, siū­lan­čius įvai­rių nau­jų spren­di­mų, – kal­bė­jo LSMU Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ja. – Taip pat pa­si­sė­mė­me pa­tir­ties, kaip rei­kia mo­ky­ti spe­cia­lis­tus, kad mo­ky­mai tu­ri bū­ti pa­rem­ti prak­ti­ne pa­tir­ti­mi, at­ve­jais iš gy­ve­ni­mo, lanks­čiai pri­tai­ky­ti prie spe­cia­lis­tų funk­ci­jų ir vaid­mens sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jo­je.“

 
Už­tik­ri­na pa­gal­bos tęs­ti­nu­mą
Anot pro­fe­so­rės, ne­pai­sant to, kad tiek spe­cia­lis­tai, tiek ki­ti ben­druo­me­nės na­riai no­ri da­ly­vau­ti sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jo­je, pa­da­ry­ti vis­ką, ką ga­li ge­riau­sio, tam daž­nai truk­do nuo­sta­tos, ži­nių sto­ka, ki­ti sis­te­mi­niai veiks­niai. Taip pat – nu­si­vy­li­mai, iki tol ne­sėk­min­gi ban­dy­mai pa­dė­ti.
 

„Mo­ky­mai pa­si­tei­si­na ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, sa­va­no­riai, dir­ban­tys die­giant re­a­ga­vi­mo  į sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­ką al­go­rit­mą, jau ben­drau­ja vie­na kal­ba“, - tei­gia LSMU pro­fe­so­rė psi­cho­lo­gė Ni­da Že­mai­tie­nė.

 
„Nuo 2014 me­tų pra­dė­ta vyk­dy­ti sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­va įne­šė di­de­lių po­ky­čių. Šian­dien ne tik au­ga ben­dras ak­ty­vu­mas kal­bant apie šią pro­ble­mą, ly­di ma­žiau stig­mų, bet ir spe­cia­lis­tai yra žy­miai la­biau iš­drą­sė­ję, – sakė Ku­piš­kio ra­jo­no sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­vos dar­bo gru­pės veik­los ko­or­di­na­to­rė, psi­cho­lo­gė Va­li­ja Šap. – Taip pat pa­ste­bė­jo­me, kad ini­cia­ty­vos sa­vi­val­dy­bė­se daž­nai ky­la ne iš va­do­vų, o pa­čių spe­cia­lis­tų pu­sės. Vie­nur tai yra sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai, pa­vyz­džiui, gy­dy­to­jai, ki­tur – švie­ti­mo dar­buo­to­jai, dar ki­tur – su­si­bū­ru­sios en­tu­zias­tų gru­pe­lės. Tai yra tie žmo­nės, ku­rie tu­ri kiek­vie­ną die­ną teik­ti pa­gal­bą ir jau­čia­si be­jė­giai, nes jiems trūks­ta ži­nių, įgū­džių.“
Psi­cho­lo­gė pa­brė­žė, jog ben­dra­dar­biau­jan­čia­me tin­kle at­si­dū­ręs spe­cia­lis­tas tam­pa daug stip­res­nis: „Jis ži­no, kur ga­li žmo­gų nu­kreip­ti, su kuo pa­si­tar­ti. Jis ne­be­si­jau­čia vie­ni­šas ir taip yra už­tik­ri­na­mas pa­gal­bos tęs­ti­nu­mas.“
N.Že­mai­tie­nė kar­tu at­krei­pė dė­me­sį, jog no­rint, kad pro­ce­sas vyk­tų dar sėk­min­giau, ne ma­žiau svar­bu pa­si­rū­pin­ti ir pa­gal­bos tei­kė­jo emo­ci­ne svei­ka­ta, už­tik­rin­ti pro­fe­si­nę prie­žiū­rą. „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos veik­la yra la­bai su­dė­tin­ga ir iš­sun­kian­ti emo­ciš­kai, to­dėl pa­tys spe­cia­lis­tai ne­re­tai bū­na pa­var­gę, nu­si­vy­lę, per­de­gę. Tai­gi tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos jiems gau­ti pa­gal­bą, ap­ta­ri­nė­ti įvy­kius, su­lauk­ti emo­ci­nio pa­lai­ky­mo“, – pa­brė­žė ji.

 
Gims­ta nau­ji pro­jek­tai
LSMU pro­fe­so­rė pa­brė­žė, kad sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ja nė­ra nei at­ski­rai po­li­ti­kų, nei spe­cia­lis­tų, nei ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, bet vi­sos ben­druo­me­nės su­telk­tų pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis už­da­vi­nys. „Džiu­gu, kad ši ini­cia­ty­va gim­do nau­jus spren­di­mus ir su­tel­kia pa­čius ge­riau­sius žmo­nes. Pa­vyz­džiui, vie­na fo­ru­me da­ly­va­vu­sių­jų, 80 me­tų am­žiaus sa­va­no­rė, ak­ty­viai įsi­trau­kian­ti į pre­ven­ci­jos veik­las Ku­piš­ky­je, tik įro­do, ko­kia pla­ti ben­druo­me­nė įsi­jun­gia į šį pro­jek­tą. Be to, šian­dien tu­ri­me daug nau­jų ini­cia­ty­vų, pa­rem­tų šia idė­ja“, – kal­bė­jo ji.
 
Vie­nas di­džiau­sių pro­jek­tų – nuo rug­sė­jo 1 d. pra­dė­ta vyk­dy­ti Ro­ta­ry glo­ba­lios do­ta­ci­jos il­ga­lai­kė sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos pro­gra­ma „Aukš­čiau­sias tiks­las“, ku­rios dė­ka re­a­ga­vi­mo į sa­vi­žu­dy­bes al­go­rit­mas bus įdieg­tas dar de­vy­nio­se sa­vi­val­dy­bė­se.
„Įver­ti­nę tai, kad Lie­tu­vo­je dėl sa­vi­žu­dy­bių žmo­nių pra­ran­da­ma tris kar­tus dau­giau nei žūs­ta ke­liuo­se, dar prieš ke­lis me­tus nu­spren­dė­me skir­ti tiek sa­vo ži­nias, tiek fi­nan­si­nius re­sur­sus il­ga­lai­kiam šios pro­ble­mos spren­di­mui. Šiuo me­tu re­mia­me at­ski­rus pro­jek­tus, esa­me LSMU part­ne­ris vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do fi­nan­suo­ja­ma­me pro­jek­te“, – sa­kė Lie­tu­vos Ro­ta­ry apy­gar­dos pro­jek­to sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai įgy­ven­din­ti va­do­vas Vy­gin­tas Gri­nis.

 
Tarp kitko
Kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ra pa­gal pro­jek­tą „Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ini­cia­ty­vos plėt­ra Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se“, fi­nan­suo­ja­mą iš Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do, ir Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...
    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Svarbios, tačiau dažnai pamirštos – pėdos

    Vasarą norisi daugiau keliauti, mankštintis, poilsiauti, tačiau tam dažnai trukdo pavargusios ir sudirgusios pėdos. Dirbantiems stovimą darbą šiltuoju metų laiku taip pat kyla daugiau iššūkių. „Vasaros metu pėdos greičiau prakaituoja, oda linkusi sausėti ir trūkinėti, o įvairios infekcijos plinta dar...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris