Respublikinė Šiaulių ligoninė: herojų turime daug

Deimantė Gruodė
2020-07-27
„Herojų turime daug: skubios pagalbos medikai, reanimatologai, infektologai, laboratorijos darbuotojai, slaugytojai ir visi kiti darbuotojai, kurie buvo pirmosiose gretose, kovojant su COVID-19 infekcija“, - komandą gyrė Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija. Gydymo įstaigos kiemelyje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apdovanojo nusipelniusius Šiaulių ir Telšių regionų medikus, prisidėjusius prie sėkmingo COVID-19 pandemijos suvaldymo.
Respublikinė Šiaulių ligoninė: herojų turime daug
Prie Skubiosios pagalbos – priėmimo skyriaus buvo pastatyta palapinė, kitaip sakant, pacientų atrankos punktas, veikiantis ir iki šiol.

Su virusu susidūrė pirmieji
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai su COVID-19 susidūrė pirmieji Lietuvoje, kuomet ši liga buvo nustatyta iš Italijos parvykusiai šiaulietei.
„Trečią valandą nakties man skambina ministras ir sako: sveikas, Remigijau, turime pirmąjį kovido atvejį, tuoj vežame į Šiaulių ligoninę“, - dabar jau su šypsena tai prisiminęs pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika. (Tuo metu tyrimus atlikdavo tik laboratorija Vilniuje.)
Nieko nelaukdamas ligoninės vadovas sušaukė skubų pasitarimą, į kurį įvairių padalinių atstovai rinkosi trečią ketvirtą valandą nakties.
 

„Galvojome, kad turime maždaug dvi savaites, per kurias reikia itin gerai pasiruošti ligos protrūkiui. Visa komanda dirbo be laisvadienių. Kilo įvairių diskusijų, kaip organizuoti darbą, nes esame vienintelė COVID-19 klasterinė įstaiga, neturinti infekcinių ligų korpuso, tik nedidelį Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių. Su baime svarstėme, kas bus, jei pastarasis užsipildys koronavirusu užsikrėtusiais pacientais“, - pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.

 
Anot pavaduotojos medicinai Vaivos Makštutienės, panikai nepasiduoti padėjo tai, jog anksčiau ligoninės medikai ne kartą dalyvavo kariniuose mokymuose, kadangi pašonėje yra įsikūręs karinis oro uostas, kas sudrausmino ir išmokė iš anksto pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
„Kai jau turėjome pirmą koronavirusu užsikrėtusią pacientę, žinojome kolegų italų problemas, ligos plitimo greitį ir sudėtingumą, nenorėjome, kad panašus scenarijus pasikartotų ir Lietuvoje. Tą naktį, kai buvo nustatytas pirmasis ligos atvejis, supratome, kad reikia iš pagrindų pertvarkyti ligoninę. Srautus paskirstėme taip, kad grįžtantiesiems iš užsienio buvo įrengtas atskiras įėjimas Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje, kur priiminėdavome galimai užsikrėtusiuosius“, - pasakojo V.Makštutienė, pridurdama, jog vos per savaitgalį jie įkūrę naują ligoninę.



Pavaduotoja buvo pirmoji, naktį sulaukusi skambučio iš Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus budinčios gydytojos, kai ši apie užsikrėtusią pacientę buvo informuota Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.
„Jau žinojome, kad pacientės būklė yra gana lengva. Be to, moteris atsakingai elgėsi, izoliavosi, neturėjo daug kontaktų. Mes esame labai dėkingi už tokį gražų jos bendradarbiavimą“, - sakė V.Makštutienė.
Kaip pasakojo įvykių epicentre atsidūrę medikai, vos per kelias valandas, tiesiog žaibišku greičiu ligoninė buvo paruošta ekstremaliai situacijai: pradėta kitų pacientų evakuacija iš Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus, pastarąjį atlaisvinant kovidiniams pacientams, suvaldyti planinių ir ambulatorinių pacientų srautai. Prie Skubiosios pagalbos – priėmimo skyriaus buvo pastatyta palapinė arba pacientų atrankos punktas.
 

„Iškraustėme visą Tuberkuliozės kliniką, pirmame aukšte įkurdami karščiuojantiems pacientams naują priėmimo skyrių su visiškai atskiru personalu. Atskyrėme personalą, dirbantį išimtinai su kovidiniais pacientais Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje. O Tuberkuliozės klinikoje buvo įrengtas izoliacinės palatos karščiuojantiems pacientams iš visos apskrities“, - pasakojo pavaduotoja medicinai Vaiva Makštutienė.

 
Kaip sako skubiosios pagalbos koordinatorius Marius Ellikas, daugiausia iššūkių kėlė nežinomybė, kas tai per liga ir kaip su ja reikia tvarkytis.
„Sudėtingiausias organizacinis darbas. Komanda buvo padalinta per pusę, iš vieno suformuoti du skubiosios pagalbos skyriai, kas leido pasiruošti didesniam pacientų srautų atskyrimui. Tai buvo didelis iššūkis, nes reikėjo paruošti patalpas, kurios visiškai nebuvo pritaikytos, pertvarkyti skyriaus infrastruktūrą: statėme pertvaras, atsargines duris. Praktiškai per dvi dienas buvo pastatytos sienos, įvažiavimai, išvažiavimai, įvesti deguonies taškai.
Turėjome ruoštis pačiam blogiausiam scenarijui, ir tai pareikalavo itin daug jėgų tiek iš ligoninės administracijos, tiek iš personalo. Atvirai kalbant, tikėjausi, kad bus blogiau. Maniau, kad visuomenės sąmoningumo lygmuo bus žemesnis. Laimei, tiek visuomenė, tiek medikų bendruomenė su pirmąją viruso banga susitvarkė puikiai, bet tai toli gražu dar ne pabaiga“, - sakė M.Ellikas, kuris už pirmųjų COVID-19 atvejų suvaldymą buvo apdovanotas šalies prezidento Gitano Nausėdos.
 
Strateginiai sprendimai pasiteisino
Ligoninės Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikams teko nelengvas uždavinys gydant sunkiausios būklės COVID-19 pacientus. Epidemijos laiku skyrius buvo sustiprintas – paskirtas koordinatorius reanimatologas kovidinių pacientų gydymui. Tai labai pasiteisino. Kaip paaiškino ligoninės administracija, idant infekuotus ligonius reikėtų kuo mažiau vežioti uždaromis patalpomis, nuspręsta juos gydyti šiame skyriuje, kur įrengtos reanimacinės vietos su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, yra atskiras įvažiavimas.
Skyrius buvo padalintas į dvi dalis: „nešvarią“ ir į sąlyginai „švarią“. Savo ruožtu kardiologinė reanimacija priimdavo nekarščiuojančius ligonius, kuriems diagnozuojamas infarktas, insultas.

„Kadangi turėjome nedaug vietos, lengva COVID-19 ligos forma sergančius pacientus išleisdavome namo. Kol dar nebuvo ministro įsakymo, kad juos gali prižiūrėti šeimos gydytojai, mūsų infektologai net telefonu juos konsultuodavo ir sekdavo jų sveikatos būklę namuose. Vidutinio sunkumo pacientai gulėdavo Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje, o sunkiausiai sergantieji – Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Turėjome sustiprintą reanimacijos brigadą. Vienas gydytojas kasdien buvo atsakingas tik už COVID-19 sergančiuosius. Dirbome susikaupę, kiekvieną dieną pasitardami, bendradarbiaudami ir priimdami sprendimus, nes tikrai bijojome protrūkių ir „švariuosiuose“ ligoninės skyriuose“, - pasakojo V.Makštutienė.


 
Kaip pažymi personalas, visi ligoniai, kuriems reikalinga intensyvi terapija iki COVID-19 neigiamo atsakymo, buvo gydomi Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą, pagal atitinkamą diagnozę jie būdavo perkeliami į kitus skyrius.
„Sprendėme, ką darysime, kada užsipildys Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius,o reanimacinę išplėsime į operacinių bloką? Akivaizdu, kad tokiu atveju chirurgijos korpusas taip pat turės būti reorganizuotas. Buvo dvi alternatyvos – kelti  į Motinos-vaiko kliniką ar centralizuosime kituose padaliniuose? Nuomonės irgi buvo skirtingos. Nors diskusijos buvo karštos, sprendimas, kad chirurgiją paliekame pagrindiniuose ligoninės korpusuose, neužteršiant Motinos ir vaiko klinikos, buvo absoliučiai teisingas. Kas laimi rungtynes, kuomet žaidžia dvi stiprios komandos? Jeigu tu labai stiprus, tave ir sėkmė lydi“, - nusišypso įstaigos vadovas, paklaustas, kas padėjo sėkmingai susidoroti su pirma infekcijos banga.
 
„Mūsų ligoninė priėmė didžiulį iššūkį, nes įvertinus pesimistinį epidemijos plitimo scenarijų, ligoninėje labai trūko deguonies taškų, DPV aparatų. Buvo skubiai mobilizuotasi įrenginėti deguonies taškus visuose korpusuose. Įvertinus tiek įrangos, tiek žmogiškuosius išteklius Šiaulių covid – 19 klasterio zonoje, parengėme Pacientų srautų planą. Vadovaujantis diagnozuojant ir gydant pacientus šiuo planu, buvo apsaugotas tiek personalas nuo infekcijos, tiek ir pacientai visame klasteryje, pavyko „sugaudyti“ infekuotus pacientus ir nukreipti gydyti į Šiaulių ligoninę. Todėl esame labai dėkingi Telšių ir Šiaulių apskričių ligoninių vadovams ir personalui už puikų bendradarbiavimą“, - pasakojo įstaigos vadovas R.Mažeika.
 

Įkūrė laboratoriją
Medikai džiaugiasi, kad per tą laiką neužsikrėtė nė vienas kolega ir nė vienas kitas skyriuje gydytas pacientas. Įstaiga viena pirmųjų pradėjo ir darbuotojų testavimą dėl COVID-19. Kai nebuvo net kalbų, kad reikia tirti personalą, mobiliajame punkte jie pradėjo testuoti po atostogų ar ligos, jei yra ūmi virusinė infekcija, grįžtantį bet kurio lygio personalą. Įstaigos darbuotojai papasakojo ir vieną daug nervų ištampiusį atvejį, kuomet chirurginio profilio gydytoja, budėjusi vienoje Norvegijos ligoninėje, iš ten sulaukė žinutės apie nustatytą ligos protrūkį. Administracijai beliko laukti gydytojos tyrimo dėl COVID-19 atsakymo ir tikėtis geriausio, nes gydytoja po to dirbo ir Šiaulių ligoninėje.
 
„Praėjus keletui dienų vieno pasitarimo metu aptarinėjome chirurgijos korpuso perkėlimo alternatyvas, ką ir kur kelsime, kadangi matome jau pilnėjančią reanimaciją, - ir tuo metu vienas vedėjas pakelia telefono ragelį. Sako, paskambino iš Visuomenės sveikatos centro, ir pranešė, kad mūsų gydytojai nustatė COVID-19. Sakau: negali būti – kodėl į telefoną iš laboratorijos neatėjo įspėjanti žinutė. Patyrėme šoką: negi turėsime uždarinėti ligoninę? Po valandos skambiname į laboratoriją, bet ši, pasirodo, atsakymo dar neturi.... Nušvito viltis. Kaip išaiškėjo, tai buvo informacinė klaida, kuri mums kainavo dvi papildomas didelio streso valandas. Šiame krašte esame vienintelė ligoninė. Kituose miestuose jų yra ne po vieną, vienai užsidarius, pacientai būtinąją pagalbą gautų kitoje. O jeigu užsidarytume mes? Juk esame vieni, nėra alternatyvos – kur pacientai kreipsis?“ - įtampos kupiną istoriją pasakojo R.Mažeika.
 
Pirmosiomis paromis COVID-19 testo mėginius Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai veždavo į Vilnių dukart per parą. Labai greitai tapo aišku, kad Vilnius per toli, o tepinėlių paimama labai daug, tad vos per tris paras, gavus Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą, pradėjo veikti COVID-19 laboratorija. Jei anksčiau joje dirbo viena gydytoja ir viena laborantė, buvo įdarbinti ir kitos srities specialistai, net laborantai iš kitų įstaigų.
„Iš pradžių turėjome ne automatinius reagentus, atlikdavome labai daug rankinio darbo. Tada sudarėme brigadas visos paros darbui ir pradėjome atlikti tūkstančius tyrimų. Buvo laikas, kai atsakymams suvesti ėjo padėti mūsų buhalterijos darbuotojos“, - pasakojo V.Makštutienė, akcentuodama, kad tam tikru metu laboratorija tyrė  mėginius iš visos Šiaurės Lietuvos ir Tauragės apskrities.

Darbuotojai džiaugiasi, kad prasidėjus karantinui nepristigo apsaugos priemonių, Šiaulių ligoninės medikai juos stengėsi naudoti itin racionaliai. Žinoma, dirbti vilkint visa apsaugos priemonių ekipuotė – nemenkas iššūkis. Kaip pasakoja medikai, apranga sulėtina judesius, tenka garsiau nei įprasta kalbėti su pacientais. Būnant su kelių sluoksnių apsauga ne taip paprasta atsigerti ar nueiti į tualetą – turi laukti, kada baigsis pacientų apžiūra ar pamaina, kuri keičiasi kas keturias valandas.


 
Suformavo „žaliuosius koridorius“
„Mes jau dirbame pakankamai dideliu pajėgumu. Reikia pripažinti, net ir pandemijos, karantino metu turėjome gana rimtus pacientų srautus. Galbūt turime daugiau problemų dėlto, kad didelės rizikos žmonės dar vengia planinių paslaugų. Tad laukiame didesnio aktyvumo iš pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų“, - sakė V.Makštutienė, paklausta, kaip jų įstaigoje yra atnaujinamos planinės paslaugos.
Įstaigos medikai atidžiai stebi epidemiologinę situaciją šalyje, pagal ją modeliuoja, kokie pacientų srautai turėtų būti formuojami tiek chirurginiame, tiek terapiniame korpuse. Kaip sakė pavaduotoja medicinai, klaidingai įsivaizduojama, kad per karantiną žmonės buvo paliekami ne pagalbos. Jei pagrįstai įtariamas pirminis onkologinis procesas, pacientai buvo tiriami, esant reikalui, atliekamos ir operacijos. Į psichiatrijos kliniką pacientai atvykdavo, chemoterapija onkologiniams ligoniams nesustojo nė vieną dieną, kaip ir klasterinė sistema, gimdymai taip pat buvo priimami visą tą laiką.
 
„Trukdo griežti infekcijų kontrolės reikalavimai: reikia skirti itin daug žmogiškųjų resursų kiekvieno įeinančiojo į ligoninę kontrolei, temperatūros pamatavimui, ambulatorinių pacientų sąrašams. Nenorime, kad prie gydytojų kabinetų rikiuotųsi eilės. Lietuvoje yra tokia tradicija, kad šalia gydytojo kabineto visada yra gausus būrys laukiančiųjų, ką nėra taip lengva išgyvendinti“, - sakė V.Makštutienė.
Laikinai pareigas einanti Diagnostikos centro vadovė gydytoja echoskopuotoja Jolanta Gedvilienė pažymėjo, kad itin greitai startavo atnaujindami planines, tarp jų ir ambulatorines, paslaugas.

„Itin greitai pasiruošėme planinių paslaugų atnaujinimo planą, Lietuvoje buvome vieni pirmesnių. Jau gegužės 6 dieną startavo mūsų ambulatorinė grandis, pagal tuo metu galiojančius reikalavimus pradėjome teikti tiek ambulatorines konsultacijas, tiek dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugas. Pavyzdžiui, kardiologai pasikvietė visus pacientus, kurių vizitai buvo nukelti karantino laikotarpiu. Bet kurią grandį paėmus, talonų per savaitę tikrai galime pasiūlyti pacientams, tik jūs ateikite“, - sakė laikinai Diagnostikos centro vadovės pareigas einanti gydytoja echoskopuotoja Jolanta Gedvilienė.

 
Iš pradžių paslaugas pradėta teikti 30 proc., nes tuo metu buvo keliami ypač aukšti saugumo reikalavimai. Po to, kas dvi savaites, procentus pavykdavo vis kilstelėti ir Birželio mėnesį ligoninė pasiekė net 75 proc. ankstesniojo krūvio ambulatorinių paslaugų. Neatsiliekama ir su stacionarinėmis: Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jų irgi teikta per 70 proc.
Žinoma, visą karantino laikotarpį ligoninės gydytojai teikė nuotolines konsultacijas. Gydytoja echoskopuotoja J.Gedvilienė galinti pasakoti daug sėkmingų nuotolinių konsultacijų pavyzdžių, kai pacientams, ypač gyvenantiems atokiau nuo Šiaulių, jų dėka nereikėjo keletą kartų vykti į gydymo įstaigą, idant būtų paskirti vieni ar kiti tyrimai.
Pasak J.Gedvilienės, teikiant nuotolines gydytojo specialisto konsultacijas svarbu šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto sklandus bendradarbiavimas bei pasiruošimas tokio pobūdžio konsultacijai.
 
Jei gydytojas specialistas, sako ji, įvertinęs visus duomenis, nustato, kad reikia pacientą apžiūrėti ir įvertinti tiesiogiai, nuogąstauti tikrai nereikia – tiesioginio pobūdžio kontaktinė konsultacija bus paskirta.
„Mes nuo pirmos karantino paskelbimo dienos šeimos gydytojams teikdavome atnaujintus sąrašus su mūsų gydytojų specialistų kontaktais: darbo valandomis, telefono numeriais.
Nuotolinė konsultacija vykdoma tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų medicininėje dokumentacijoje yra visi duomenys, jeigu šeimos gydytojas, paklaustas specialisto konsultanto, gali atsakyti į visus klausimus. Bet jei konsultantui pritrūksta duomenų, tyrimų įvertinimo, ligonis, be jokių abejonių tampa kontaktinės konsultacijos objektas“, - sakė J.Gedvilienė.
Medikės, replikuodamos į tai, jog karantino metu pacientai negalėdavo sulaukti pagalbos, sakė, kad jų įstaigoje ambulatoriniams pacientams buvo suformuoti „žalieji koridoriai“.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica