- Didžia dalimi prie karantino priemonių veikimo prisidėjo policijos pajėgos. Kiek žmogiškųjų ir finansinių resursų tai kainavo?
- Kadangi karantino pabaigos dar nematyti, sunku įvardinti tikslius skaičius. Tačiau galiu pasakyti, kad policijos organizacija yra mobilizuota. Ta mobilizacija - nepigus dalykas, todėl darbą tenka organizuoti ir numatant viršvalandžius, kitus papildomus darbus, kurie kainuoja. O žmonės už darbą turi gauti jiems priklausantį atlygį.
Štai įprastomis dienomis į gatves išvažiuodavo apie penkis šešis šimtus ekipažų, o ribojant judėjimą tarp savivaldybių, ypač šventiniu laikotarpiu, tokių ekipažų būdavo ir iki devynių šimtų. Taigi, karantino metu pajėgas teko mobilizuoti ir padidinti kone trečdaliu.
Praėjusį pavasarį ir mums buvo daug nežinomybės, koks tai virusas, kiek jis paveiks policijos darbą. Tad dar kovą mūsų analitikai parengė gaires, darbo planus, kuriuose numatė, kas būtų, jeigu netektume dvidešimt procentų darbuotojų. Kaip dirbtume, jeigu pajėgos sumažėtų penkiasdešimčia procentų. Turėjome išankstinius scenarijus, kad nenukentėtų pagrindinės policijos funkcijos ir būtų galima užtikrinti operatyvų reagavimą į žmonių pagalbos šauksmus.
Be to, dar praėjusį sausį spėjome pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis, numatydami galimas pandemijos grėsmes. Dabar, net jeigu sutriktų šių priemonių tiekimas, atsargų mums užtektų bent kelis mėnesius į priekį.
 
- Daug policijos pareigūnų sirgo COVID-19?
- Deja, net ir labai saugantis mums taip pat nepavyko išvengti užsikrėtimų COVID-19. Kuomet Lietuvoje buvo registruojamas naujų atvejų pikas, vienu metu koronavirusu sirgo arba buvo saviizoliacijoje apie keturi šimtai penkiasdešimt pareigūnų. Šiuo metu serga penkiasdešimt septyni, trisdešimt yra saviizoliacijoje.
 
- Medikams už darbą su COVID-19 pacientais numatyti priedai, o policijos pareigūnams už tekusias papildomas atsakomybes patikros punktuose ir besibūriuojančiųjų išskirstymą priedai taip pat bus skirti?
- Nuoširdžiai džiaugiamės dėl kolegų medikų ir to, kad juos turėtų pasiekti numatyti priedai. O mums dar pavasarį per karantiną iš valstybės rezervo buvo kompensuoti procentiniai priedai darbuotojams, kurie tiesiogiai galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais COVID-19. Daugiausia tai – pareigūnai, dirbantys gatvėse, vykstantys į įvykius, stovintys blokavimo postuose, patruliuojantys viešose vietose. Jiems mokamas dvidešimties procentų priedas nuo jų algos dydžio. Kiti, kurie tiesioginio kontakto neturi, bet vykdo svarbias funkcijas, pavyzdžiui, logistikos, gauna dešimt procentų siekiantį priedą. Be abejonės, mokamas atlygis už viršvalandinį darbą.
 
- Didžiausias į kitas savivaldybes važiuojančių lietuvių apgręžinėjimo pikas, matyt, buvo per šventes? O kokia situacija sausį?
- Sausį apgręžta per dvidešimt tūkstančių transporto priemonių. Skaičiai mažėja kiekvieną savaitę, o daugiausiai transporto priemonių apgręžiama šeštadieniais. Atrodo, kad tą dieną žmonės dar vis tikrina, ar tikrai blokavimo postai veikia. Praėjusią savaitę buvo apgręžta per pusantro tūkstančio transporto priemonių ir beveik pusė jų būtent šeštadienį.
Vis dėlto atrodo, kad pagaliau gyventojai išgirdo tiek policijos pareigūnų, tiek politikų prašymus nejudėti iš savivaldybės ribų be didelio reikalo.
 
- Ar tikrai lietuviai tokie mėgėjai apeiti taisykles, kad ant kiekvieno kampo reikia statyti po policijos pareigūną?
- Kalbant apie blokavimo postus, būna įvairių situacijų, ir kartais tenka rašyti pažeidimų protokolus. Neturime galimybės aklinai užtverti visų kelių, tad daugiau apeliuojame į žmonių sąmonę. Bet juk ne mus tie gyventojai apgaus, pažeisdami taisykles, o tik save pačius ir tuos, pas kuriuos vyksta, jeigu atveš jiems koronavirusą į namus.
 
- Galbūt karantinas davė teigiamą efektą ir sumažėjo nusikalstamumas? Bent jau vagystės, avarijos, išgėrę už vairo...
- Pataikėte, kaip pirštu į akį. Nusikalstamumo, bent jau registruoto, kreivė palyginti su ankstesniais metais yra pakritusi. Kalbant apie praėjusius metus, ženkliai sumažėjo registruotų vagysčių ir plėšimų skaičius, nusikaltimų viešose vietose, sumažėjo tragiškai žuvusių eismo įvykiuose. Vienintelė eilutė, vis dar raudonuojanti nusikalstamumo statistikoje, – smurtas artimoje aplinkoje, nužudymai. Jų pernai registruota dvylika atvejų daugiau nei užpernai. Deja, šį nusikaltimą dažniausiai lemia neatsakingas girtavimas, lėbavimas artimoje aplinkoje.
Šiuo metu, labiau kontroliuojant judėjimą keliuose, pagaunama ir daugiau asmenų, kurie už vairo sėda neblaivūs, bet vis tiek eismo įvykių fiksuojama mažiau.
 
- Tiek tarp medikų, tiek kitų visuomenės grupių pasigirsta nepasitenkinimų dėl nustatytų vakcinacijos prioritetų. Koks jūsų vertinimas dėl prioriteto policijos pareigūnams?
- Visada prioritetų eilutėse norėtume būti aukščiau ir turime tam argumentų. Dabartinė vieta tikrai mūsų netenkina. Esame įtraukti sąrašo pabaigos link. O juk dirbame priešakinėse fronto linijose ir mums taip pat nemažiau svarbu, kad policijos gretos neretėtų dėl užsikrėtimo COVID-19. Nesakau, kad būtina skubiai vakcinuoti visą policijos pareigūnų bendruomenę, bet bent jau tuos reaguojančius pareigūnus, kurie kasdien turi kontaktus su išore ir gali lengvai užsikrėsti vykdydami tiesiogines pareigas. Mano žiniomis, mūsų bendruomenės dauguma į vakcinaciją žiūri pozityviai, juk yra kasmet valstybės lėšomis skiepijami ir nuo gripo ar erkinio encefalito. Tad įrodinėti skiepų naudos mums tikrai nereikia.
 
Dosjė
2007 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
1996 m. Lietuvos policijos akademijoje įgijo teisės bakalauro laipsnį.
1993 - 2005 m. dirbo Šiaulių miesto policijos komisariate.
2005 - 2008 m. - Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas.
2008 - 2011 m. - Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos viršininkas.
2011 - 2015 m. - Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
2015 - 2019 m. - Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
Nuo 2019 m. lapkričio 12 d. - Lietuvos policijos generalinis komisaras

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!