Atsiliepimai po sausio
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė Rūta Pranculienė džiaugiasi: nuo šiemet situacija pakrypo į gerąją pusę. „Palyginti su tuo, dėl ko nuolat skundėmės, dabar viskas pasikeitė, – tvirtino ji ir pridūrė, kad šiuo metu priekaištų SAM neturi. – Tenkina sąlygos, nes pacientams tikrai pagerėjo ambulatorinės reabilitacijos prieinamumas. Mes dar įstaigoje rezervuojame pacientams tolesnės reabilitacijos laikus, užtikriname žaliąjį koridorių. Su apmokėjimu viskas irgi susitvarkė, ministerija atsižvelgė į prašymą ir jį padidino, viršsutartinės paslaugos jau apmokamos du kartus per metus, taigi disponuoti lėšomis galime jau po pusmečio. Taigi sąlygos tikrai geresnės, lankstesnės.“
 
Tačiau kitaip kalba Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Fizinės medicinos reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja reabilitologė Aušrinė Urbonienė. „Reabilitacijos paslaugų prieinamumas yra problema. Pacientai dėl jų dažnai nepatenkinti. Tai aiškiai matome, nes nuolat tiriame jų atsiliepimus. Dažnai skundžiamasi dėl didelių eilių – jos pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją dabar yra mėnuo laiko ir daugiau.“ Tiesa, ji irgi paminėjo, kad ligonių kasos apmoka sutartyje viršytas paslaugas.
 

Birštono „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė konstatuoja, kad ambulatorinės reabilitacijos srautai padidėję. „Palyginti šių ir 2021 metų kovo mėnesius, ambulatorinių pacientų padvigubėjo. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugumai jų nuo 14 iki 10 dienų sutrumpėjo ligonių kasų apmokamos reabilitacijos trukmė. Todėl lyginant lovadienių skaičius, padidėjimas žymiai mažesnis“, – aiškino ji.

 
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Jūrininkų ligoninė Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Nijolė Šostakienė pastebi, kad įsigaliojus reabilitacijos paslaugų teikimo pokyčiams, nuo sausio išaugo pacientų srautai, ypač tretinio lygio reabilitacijos paslaugoms gauti. „Nors ligoninėje neteikiame palaikomosios reabilitacijos paslaugų, ambulatorinių konsultacijų metu padaugėjo pacientų palaikomajai reabilitacijai gauti. Džiugina, kad įsigaliojus pokyčiams, atsirado galimybė reabilituotis pacientams su vidutiniais specialiaisiais poreikiais bei turinčiais 40 proc. darbingumo lygį. Patobulinta tvarka pagerino galimybę gauti reabilitacijos paslaugas ir sudėtingesniems pacientams, su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, turintiems keletą gretutinių ligų. Tai yra svarbu“, – teigė N.Šostakienė.
 
Kur bėdos?
A.Urbonienė teigia, kad pacientai nuo sausio ambulatorinę reabilitaciją tarsi ir turėtų gauti lengviau. Viena priežasčių – po pradinės reabilitacijos nereikia grįžti pas šeimos gydytoją, užtenka reabilitologo siuntimo ambulatorinei reabilitacijai. „Tačiau yra sąlyga: siuntimas galioja 21 dieną ir dažniausiai žmogus per tą laiką nespėja patekti, tenka vis vien registruotis pakartotinai... tad kyla šiek tiek abejonių dėl tokio termino pagrįstumo“, – kalbėjo A.Urbonienė ir reziumavo, kad ambulatorinei reabilitacijai kai kuriems pacientams pakliūti tapo netgi sunkiau. „Jie skambina, kad pratęstume siuntimo galiojimą. Tai nelogiška, nes reabilitacijos žmogui reikia greičiau, ypač po traumos, o jis laukia...“ – apgailestavo gydytoja.
 
Ji teigia, kad sąlygų priimti daugiau pacientų nėra. „Ambulatorinei reabilitacijai pacientų priimame panašiai kaip ir anksčiau. Mūsų galimybės juos aptarnauti fiksuotos: finansavimas šiems metams padidintas nežymiai (atsižvelgiant į praėjusių metų teiktas paslaugas), negalime papildomai įdarbinti specialistų, tas pats kabinetų ir įrangos skaičius. Kadangi pajėgos nepasikeitė, natūralu, kad ir aptarnaujamų pacientų skaičius liko toks pats“, – teigė skyriaus vedėja ir pridūrė, kad Šilainių padalinio FMR skyriuje ambulatorinę reabilitaciją gauna po 12-14 pacientų per mėnesį, kai padalinyje dirba trys reabilitologai.
 
Pašnekovė pabrėžia, kad nereikia galvoti, jog užtenka įdarbinti daugiau fizinės medicinos gydytojų. „Nėra, kad jie padarė darbą ir viskas. Jei skiri procedūras, reikia specialistų, kurie jas atliks. Tenka didinti viso personalo krūvį ir išlaidos ženkliai auga. Taigi dabartinėmis sąlygomis plėtra turi visiškas lubas“, – aiškino skyriaus vedėja ir pridūrė, kad finansavimas turi būti didinamas ne įstaigos mastu, nes viena Kauno miesto poliklinika problemos neišspręs.
 
Ji mano, kad norint iš tiesų pagerinti prieinamumą, reikėtų smarkiai didinti finansavimą, galbūt kiek pagelbėtų ir siuntimų kriterijų peržiūra. „Gal nevertėtų siųsti visus pacientus tiesiogiai pas reabilitologą? Gal pakaktų nesunkių būklių pacientus siųsti tiesiai pas kineziterapeutą, juk iš esmės reabilitologas dabar tai ir daro. Yra idėja šeimos gydytojui turėti komandoje kineziterapeutą, bet tai ateities ir vėlgi –apmokėjimo klausimas“, – svarstė skyriaus vedėja A. Urbonienė.
 
„Visada esame pilni“
N.Šostakienė teigė, kad jų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra 30 lovų, kurios nuolatos užimtos. Išimtis buvo tik pandemijos laikotarpis. „Versmės“ direktorė R.Noreikienė sakė, kad klientų srautai į sanatoriją šiek tiek padidėjo, palyginti su pandemijos laikotarpiu. Ji tvirtino, kad „Versmė norėtų priimti daugiau pacientų. Vis dėlto stabdo kelios priežastys. Pirmoji – personalo trūkumas, ypač fizinės medicinos reabilitacijos gydytojų. „Tai – šalies problema. Ugdymo įstaigos jų ruošia mažai, o dalis įsidarbina privačiose įstaigose, išvažiuoja į užsienį. Dėl to saugome savo gydytojus kaip akies vyzdį, – tikino R.Noreikienė ir pridūrė, kad šie specialistai dirba vos ne iki dviejų etatų. – Bet yra žmogiškų galimybių riba. Esant tokiai situacijai apmaudu, kad daug darbo laiko gydytojai turi praleisti prie dokumentacijos.“
 
Kitos priežastys, kurios riboja galimybes priimti daugiau pacientų – lovų skaičius ir sutartys su ligonių kasomis. „Turime 180 lovų. Šiais laikais sanatorijų pacientai neapgyvendinami po keturis palatoje. Stengiamės, kad būtų patogu, galų gale, esame ne ligoninė. Po stuburo operacijų reikia funkcinių lovų, o jų irgi yra tiek, kiek yra“, – kalbėjo „Versmės“ vadovė. Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir kokias sutartis įstaiga turi su ligonių kasa. „Pernai sutartis buvo mažesnė, bet mes ją stipriai viršijome ir šiemet gavome geresnę. Jos kol kas neviršijame, – sakė R.Noreikienė. – Būna, vieną kitą savaitę, ypač per šventes, pacientų mažiau, bet iš esmės mes visą laiką esame beveik pilni.“

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

Kam siuntinėti žmogų ratu?
- Oficialių skundų nesame gavę, bet esu girdėjęs, kad medikai tikėjosi daugiau reabilitacijos paslaugų prieinamumo. Surinkę informaciją šioje sesijoje tai svarstysime, nes tikslas yra gerinti ambulatorinės reabilitacijos prieinamumą ir ankstinti stacionarinę reabilitaciją.
Dabar šiek tiek išsiskyrė mūsų nuomonės dėl siuntimų. Mano manymu, reikėtų pagalvoti, gal verta ambulatorinės reabilitacijos siuntimą duoti šeimos gydytojui, esant reikalui pasikonsultavus su reabilitologu. Reikia mažinti perteklinių reikalavimų. Iš atminties neišdyla pavyzdys, kaip žmogui šeimos gydytojas teigia, kad reikėtų tokių ir tokių procedūrų, bet paaiškina, kad neturi teisės siųsti.
 
Žmogelis nueina pas neurologą, kuris išvardina tas pačias procedūras, bet irgi skėsteli rankomis – siuntimo išduoti negali. Galiausiai žmogus atėjo pas reabilitologą ir jis paskyrė abiejų daktarų minėtas procedūras. Tai pasakykite, kam siuntinėti tą žmogų ratu ir didinti eiles? Žinoma, reikia įvertinti krūvius ir galimybes – ar nebus milžiniškų eilių, kaip pernai, kai neliko kvotų. Ligonių kasa ar SAM čia galėtų įvardinti argumentus, bet pasitikėjimo šeimos gydytojais politika turėtų tęstis. Džiaugiuosi, jog komitetui pavyko įtikinti SAM, kad apmokėtų viršsutartines paslaugas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!