Pranešė paskutinę minutę
Reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ duris užvers jau kitą savaitę. Kaip aiškinama Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) pranešime, toks sprendimas dėl minėto padalinio priimtas balandžio pabaigoje susitikus su steigėjais – Vilniaus universitetu bei Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Mus jau pykina nuo to melo. Kai „Pušyno kelias“ buvo prijungtas prie RVUL, netgi ministerija žadėjo, kad išnaudosime infrastruktūrą, kadangi čia yra tokios puikios galimybės. Aišku, tada buvo kitas ministras. RVUL valdžia irgi žarstėsi pažadais. Dabartinė ligoninės vadovė Kutkauskienė, uždariusi visus korpusus, palikusi tik vieną dirbantį, sakė: neišgyvenkite, čia bus gražiausia reabilitacijos įstaiga, mes ją tikrai remontuosime. O dabar rezultatas toks: remontų nėra, reabilitacijos įstaiga uždaroma, darbuotojai pasipiktinę“, – tiesiai šviesiai išklojo ilgametė „Pušyno kelio“ gydytoja Onutė. Pašnekovės vardas, jai prašant, yra pakeistas ir redakcijai žinomas. Moteris aiškina, jog inkognito panoro likti bijodama RVUL vadovų susidorojimo su ja.
 
Moteris sako, jog gegužės 17 d. pasirodęs RVUL pranešimas apie sanatorijos uždarymą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tiesa, medikė prisipažįsta, jog kuris laikas sklandė gandai, jog įstaigos, turinčios didelių skolų, gali ir nebelikti. Bet kaip gi netikėsi anksčiau duotais vadovų pažadais, paaiškina ji. „Paskutiniai pažadai – 2020 metais, kai mes paskutinį kartą matėme administraciją, – buvo labai gražūs. Tada pas mus atvažiavo vadovė ir pasakojo, kaip jie stengiasi, parodė paveiksliukų, ką planuoja čia daryti. Buvo kalbėta apie tai, kad sugalvojo tokį namuką, tik laukia, kada nukris kažkokie milijonai... Nesulaukė, tai ir uždarė“, – apmaudo neslepia įstaigoje trylika metų išdirbusi medikė.
 
Darbuotojams ypač skaudu, kad RVUL vadovė Jelena Kutkauskienė nė karto nepasivargino jų informuoti apie tolesnį įstaigos likimą. O bet kokie bandymai išsiaiškinti tiesą, baigdavosi atsifutbolinant nuo bet kokių klausimų.
 
„Gegužės 17 dieną pas mus atvažiavo vadovė ir viską išklojo. Manau, kad ji buvo priversta, nes pradėjome rimtai pykti. Gal ji išsigando ir pagalvojo, kad visgi reikia prisiversti atvažiuoti ir mums ką nors pasakyti. Šiame susirinkime dalyvavo du pacientai ir jie, žinokite, buvo pakraupę, kaip įstaigos vadovai bendrauja su žmonėmis. Bet ji dar palyginti gražiai su mumis bendravo, kadangi buvo daromas susirinkimo įrašas“, – apie tos dienos įvykius pasakoja „Pušyno kelio“ darbuotoja.
 
Atsisveikina su darbo vieta
Šiuo metu „Pušyno kelyje“ dirba 55 darbuotojai: gydytojai, kineziterapeutai, bendrosios praktikos slaugytojai bei jų padėjėjai, kitų profilių darbuotojai. „Nė vienas darbuotojas nebus atleistas – visos darbo vietos bus išsaugotos jas perkeliant į ligoninę“, – pranešime tvirtino RVUL vadovė J.Kutkauskienė.
Nepaisant to, jog, ligoninės vadovės teigimu, darbuotojai nebus palikti likimo valiai, ponia Onutė sako, jog nemaža dalis jų jau pasitraukė atsisveikindami su darbo vieta.
 
Kita įstaigos darbuotoja, su kuria mums pavyko pasikalbėti, sako, jog kolektyvas atsidūrė nežinioje.
„Situacija tokia, kad visiems pasiūlė darbus, bet dalis kolegų išeina. Kai kam tiesiog netinka darbo laikas, kai kam – darbo vieta.
 
Mums pranešė, kad atidaromas stacionarinės reabilitacijos skyrius, kur mes persikelsime su esamais pacientais. Bet kokia ten yra situacija –ar patalpos yra paruoštos reabilitacijai, ar ne, mes gi to dar nežinome. Tiesiog einame į nežinią“, – situaciją apibūdino moteris.
 
Eilės mėnesiui į priekį
„Mūsų pacientai irgi pikti, ypač tie, kurie pas mus atvažiuoja nebe pirmą kartą. Kas norės, galės ten (į naują skyrių – red.) važiuoti. Dalis pacientų atsisako – jie važiuos namo“, – tvirtina gydytoja Onutė, paklausta, kas gi laukia pacientų, negi dabar gulintieji bus išspirti lauk, taip ir nesulaukę reabilitacijos pabaigos.
 
Ji retoriškai klausia, ar pacientams yra geriau reabilituotis pačioje ligoninėje, ar nuostabioje vietoje šalia miškelio?
„Ministras kažkodėl galvoja, kad reikia atskirti rekreaciją ir reabilitaciją. Pasirodo, jei yra reabilitacija, jokiu būdu šalia negali būti miškas – būtinai turi būti ligoninė. Tad apie ką galima kalbėti su tokiu ministru, kuris net nesuvokia, kas yra reabilitacija, kokie yra jos lygiai, kokio sunkumo ligoniai, kur ir kaip turi reabilituotis“, – piktinasi Onutė.
 
Juolab kad paskutiniu metu lovos, jos žodžiais tariant, reabilitacijos centre, buvo visiškai užpildytos ir netgi susidariusios eilės į priekį, ko anksčiau nebūdavo.
„Kai prasidėjo ir atsinaujino reabilitacija po kovido, pacientai laukdavo net stacionarinės reabilitacijos, ko nebūdavo anksčiau. O dėl ambulatorinės reabilitacijos... Visi, kas susidūrė, žino, kad ir poliklinikose eilės kilometrinės tiek pas reabilitologą, tiek procedūroms. Pas mus eilės irgi daugiau negu mėnesiui į priekį. Kai manęs klausdavo, kur važiuoti reabilitacijai, atsakydavau, jeigu norite gerai pavalgyti ir purve pagulėti – į Druskininkus. Bet jeigu norite tikros reabilitacijos, puikaus kolektyvo bei atmosferos – tik pas mus“, – kalbėjo medikė.
 
Pasak jos, jeigu įstaiga dirbo nuostolingai, reikėjo ieškoti sprendimų tiek vadovams, tiek dalininkams, o ne lengva ranka užverti reabilitacijos centro duris. Pašnekovė neatmeta, jog dėl visko gali būti kaltas ir vadovo neūkiškumas.
 
„Mes jausdavomės apleisti. Turėjome įtarimą, kad ligoninė darbuotojams atlyginimus kėlė daugiau, nes paskutinis pakėlimas reabilitologams buvo tiesiog juokingas. Kai vedėja skambindavo aiškintis, susidurdavo su nemalonia administracijos reakcija: ir vėl tas „Pušyno kelias“... O kartą atvažiavus administracijai išgirdome: „Na, važiuojame iš šito šiukšlyno“. Štai, taip kalba mūsų įstaigos vadovai“, – skaudinosi pašnekovė, dar negalinti susitaikyti su įstaigos uždarymu.
 
„Nurašo“ skoloms
Antradienio popietę SAM surengė skubią spaudos konferenciją. Jos metu sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė paaiškino, kodėl buvo nuspręsta uždaryti RVUL priklausantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“. Pasak jos, ieškant būdų, kaip kokybiškai renovuoti reabilitacijos centrą, susidurta su keliomis problemomis. Visų pirma, aiškino viceministrė, įstaiga yra tokiame landšafte, kurį labai sunku pritaikyti reabilitacijai.
 
„Pritaikant vietą žmonėms su nejudrumu reikia daug investicijų ir jas riboja tai, kad vieta yra regioniniame parke, o šis turi nemažai reikalavimų, kaip negalima išdarkyti landšafto“, – žurnalistams kalbėjo D.Jankauskienė. Dar viena priežastis, kurią nurodė viceministrė, – ši vieta yra bažnyčios ir kultūros paveldo vietoje. „Todėl suderinti visus šiuos dalykus ir išpildyti kokybės reikalavimus reabilitacijos įstaigai praktiškai yra neįmanoma“, – reziumavo D.Jankauskienė.
 
Savo ruožtu RVUL direktorė J.Kutkauskienė spaudos konferencijos metu tik dar kartą pakartojo, jog investicijos, kurios siektų 12 milijonų eurų, „niekada neatsipirks“ ir „yra per didelė našta bet kuriai ligoninei“.
Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo dar 2018 m. pradžioje. RVUL vadovybė gynėsi, jog „ligoninei kartu su 195 tūkst. eurų siekiančiais įsiskolinimais perduoti 9 pastatai buvo prastos būklės“, o nuosavų lėšų remontams ji neturėjusi.
 
„Tiek savarankiškai įstaigai, tiek tapus RVUL dalimi, reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla buvo nuostolinga – nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkst. eurų sąnaudų, o nuostolis siekia beveik 0,5 mln. eurų per metus“, – anksčiau išplatintame pranešime cituojama J.Kutkauskienė.
 
Viešai patvirtinta, jog reabilitacijos paslaugų teikimas iš šio padalinio – „Pušyno kelio“ Vilniaus rajone bus perkeltas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas bus parduodamas viešo aukciono būdu.
„Kai tokioje vietoje nustekenama įstaiga, šiuo atveju reabilitacijos centras, visada atsiranda minčių, kad kažkas jau stovi ir laukia“, – liūdnai kalbėjo mūsų kalbinta „Pušyno kelio“ medikė Onutė.
Oficiali sanatorijos uždarymo data – šių metų birželio 1 d.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

- Labai gaila, kad tokia intrastruktūra Vilniaus mieste taip ir lieka neišnaudota sveikatos tikslams. Juo labiau kad ten yra sveikatos grąžinamajam gydymui itin tinkama aplinka – šalia pušynas, ir vilniečiams bei jų vaikams itin patogu ją pasiekti miesto transportais, nereikia toli važiuoti.
 
Neturėdamas įrodymų, negali švaistytis kaltinimais, bet minčių tikrai kyla visokių. Dar mums priiminėjant sprendimus dėl šio centro jungimo prie ligoninės, buvo visokių pasvarstymų ir baimių, jog įstaiga gali būti uždaryta. Bet sprendimus priėmėme, idant „Pušyno kelias“ nebūtų sunaikintas, nebūtų viskas išparduota privatiems asmenims. Kodėl dabar tas sprendimas yra toks staigus ir kam jo prisireikė? Mes girdime tik vieną argumentą – neva tai (išsaugoti „Pušyno kelią“ – red.) neapsimoka. Girdėjau ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pasvarstymus, kad čia neapsimoka mėtyti pinigų, kur nereikia, ir taip toliau. Medicinoje daug kas finansine prasme, sakykime, neapsimoka tiesiogiai, nes čia gi ne verslas, o viešosios paslaugos, skirtos gyventojams.
 
Tai yra politinis apsisprendimas, tiesiog neduoti pinigų, numarinti įstaigą, o kas iš to gaus kokią naudą... Gali būti, kad kažkas jau yra nusižiūrėjęs tą sklypą ir kažką susiplanavęs, nes ten tikrai yra auksinė vieta Vilniaus mieste.
Aišku, buvo kovidas ir lėšų kai kur reikėjo labiau negu einamajam pastatų remontui. Bet sveikatos sistema gaus pinigų ilgalaikėms investicijoms iš Europos Sąjungos, tad tokias strategines vietas būtų buvę galima išsaugoti.

---

 
Tarp kitko
Vilniuje esantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ tikimasi parduoti dar šiemet, jo vertė siekia 4,2 mln. eurų.
Centrą pardavinės jo savininkė –RVUL, o ne Turto bankas.
Anot D.Jankauskienės, gauti pinigai bus panaudoti RVUL poreikiams.
Pasak jos, ketinama investuoti į skubiosios pagalbos, laboratorijos padalinius, renovuoti dabar esamas patalpas ir t.t.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!