Prof. V.Urbonas: neišstumkite pediatrų iš poliklinikų

Sima Kazarian
2024-04-12
„Puoselėjame stiprią viltį, kad ministro įsakymas, jog nuo 2027-ųjų poliklinikose neliks pediatrų bus atšauktas“, – teigė Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas, vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas.
Prof. V.Urbonas: neišstumkite pediatrų iš poliklinikų
„Nėra nei mokslinių, nei ekonominių įrodymų, kad jei vaikų priežiūrą patikėsime vien tik šeimos gydytojams bus geriau. Tai patvirtino ir Europos Komisijos tyrimas, atliktas 2015-2018 metais“, - sako Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas, vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

- Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje kalbėjote apie vaikų sveikatos tendencijas. Kokios jos?
 
- Labiausiai pediatrus neraminantis tendencija, jog daugėja ligų, kurių galėtume išvengti – priklausančių ne tiek nuo genetikos, kiek nuo aplinkos veiksnių. Visų pirma turiu galvoje antsvorį ir nutukimą.
Kita neraminanti tendencija – sergamumo alerginėmis ligomis didėjimas. Deja, šiuo atveju negalima taip griežtai pasakyti, kiek dėl to kalti gydytojai, tėvai, visuomenė, nes nėra vienos aiškios priežasties, priešingai nei nutukimo atveju.
 
- Nustebinote pasakęs, kad autizmo spektro sutrikimai tampa vos ne pasauline epidemija.
 
- Pasaulyje jų stipriai daugėja. Nors apie autizmą nežinome taip plačiai kaip apie COVID-19, laikyčiau jį net didesne problema. Trūksta gydančių specialistų, eilės didžiulės. Vėlgi, niekas nežino, kokios yra autizmo spektro sutrikimų priežastys. Vienas variantų – pokyčiai žarnyne, dėl to jau septyneri metai autistiškiems vaikams vykdome išmatų transplantacijas. Bet tai viso labo bandymas paveikti autizmo eigą, o ne problemos sprendimas iš esmės.
 

Tarp grėsmių vaikų sveikatai įvardijote ir atsisakymą vakcinuotis. Ar tėvai ne per daug sau leidžia taip rizikuodami vaikų sveikata?
 
- Tragedija matyti, kad nuo meningokokinės infekcijos mirusio vaiko tėvai prieš kelis mėnesius padėjo parašą, jog atsisako šio skiepo. Prisikelia ligos, kurias buvome pamiršę – tymai, kokliušas. Lietuvoje turime net ir mirties atvejų, ko nebuvo jau keturiasdešimt metų. Ima kilti mintys apie tėvų teisinę atsakomybę, nes vaikas negali atsakyti už save.
 
Dėl ko dar neramu pediatrams?
 
- Mažėjantis fizinis aktyvumas. Jo stoka siejama ne tik su nutukimu. Reikia prisiminti, kad judėjimas turi didžiulę reikšmę nuotaikai. Man visada nemalonu žiūrėti į vaikus, važiuojančius elektriniais paspirtukais. Kodėl ne dviračiu? Tai ir judėjimas, ir mažesnė traumų rizika. 
Maisto kokybė ir ekologija taip pat vaidina esminį vaidmenį. Reikia stengtis valgyti kuo ekologiškesnį maistą, atidžiai rinktis, iš kokių medžiagų pagaminti žaislai, indai, kiti kasdienio naudojimo produktai.
Šiandien mes net nežinome, kiek tų teršalų aplinkoje yra. Atsiranda vis naujos sintetinės medžiagos ir nors jos testuojamos, mažai žinoma, kaip keičiasi ir kiek kenksmingos jos tampa irdamos.
 
- Nesinori galvoti, kaip tai paveiks ateities kartas...
 
- JAV atliktas labai įdomus tyrimas, kuomet nėščiųjų kraujyje rasta per šimtą įvairų cheminių medžiagų. Buvo neaišku, kaip pusė jų pateko į organizmą? Su kremais, per orą, maistą... Ne visos buvo atpažintos. Gal jos kenksmingos, gal ne? Tai – Pandoros skrynia.
 
Gal kiek ramiau, kad Europos Sąjungos gamintojams taikomi griežtesni saugumo reikalavimai, kontroliuojami tam tikrų medžiagų kiekiai?
 
- Produktai, kurie skirti gamybai, traktuojami kaip saugūs, bet ką reiškia saugūs? Pavyzdžiui, Europos maisto saugos agentūra nuolat peržiūri normas ir prieš keletą metų sumažino leidžiamus kadmio bei švino kiekius. Vadinasi, anksčiau jų koncentracija vis dėlto buvo per didelė...
Akrilamidas – genotoksnė kancerogeninė medžiaga, bet mes ilgai net nežinojome, kad jis susidaro krakmolingus maisto produktus apdorojant aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje.

Problema, kuri mus neramina, kad įvairios toksinės medžiagos iškart neatsiskleidžia kaip kenksmingos ir tyliai kaupiasi organizme. Kai susergama rimta autoimunine ar onkologine liga, visi pradeda spėlioti: gal nuo to, gal nuo ano? Priežastis gali būti ne viena. Susideda maistas, aplinka, emocijos, žalingi įpročiai.
 
- Palieskime ir pediatrų bendruomenės problemas – nerimą kelia ministerijos užmačia, kad nuo 2027-ųjų poliklinikose neliks pediatrų.
 
- Pasirašytas ministro įsakymas, kad pirminiame lygyje vaikus galės prižiūrėti tik šeimos gydytojai, pasėjo didelį tėvų, pediatrų bendruomenės nerimą. Mus palaiko ir šeimos gydytojai.
Noriu pasidžiaugti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą rimtai pradėjo diskutuoti su mumis šiuo klausimu. Tiek ministras Arūnas Dulkys, tiek viceministras Aurimas Pečkauskas protingai ir maloniai atsižvelgė į mūsų išsakytus argumentus.
Bendros diskusijos metu ir šeimos gydytojai neprieštaravo, kad reikėtų atšaukti įsakymą ir palikti senąją tvarką. Turime viltį, kad taip ir bus padaryta.
Nėra nei mokslinių, nei ekonominių įrodymų, kad jei vaikų priežiūrą patikėsime vien tik šeimos gydytojams bus geriau. Tai patvirtino ir Europos Komisijos tyrimas, atliktas 2015-2018 metais.
 

- Tuomet kaip gimė mintis išstumti pediatrus iš poliklinikų?
 
- Europos Komisija pastebi, kad tai lėmė istorinė tradicija. Pavyzdžiui, nei Jungtinėje Karalystėje, nei Skandinavijoje pirminiame lygyje pediatrų nebuvo ir kai kitos šalys konsultavosi su jų ekspertas, šie siūlė tą modelį, kurį turėjo.
Tačiau jie pripažino negalintys tvirtinti, jog mūsų modelis blogesnis, nes jo nebandė.
 
- Šeimos gydytojai taip pat netrokšta perimtų vaikų ligų gydymo. Galima juos suprasti?
 
- Informaciją, kurią įgijome studijuodami, turime atnaujinti kas trejus penkerius metus. Įsivaizduokite, koks gydytojas turėtų būti, kad galėtų sekti naujausią informaciją iš visos medicinos? Kiekvienas nori darbuotis savo srityje.
„Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 76 procentų tėvų nori, kad jų vaikus prižiūrėtų vaikų ligų gydytojas.
Džiugu, jog Vilniaus miestas priėmė rezoliuciją, kad pirminiame lygyje vaikus prižiūrės vaikų ligų gydytojai. Vilnius – inovatyvus, mokslu paremtas miestas. Malonu, kad meras Valdas Benkunskas, savivaldybės taryba, Sveikatos ir sporto reikalų komitetas su pirmininke Rasa Račiene priešakyje suprato to svarbą. Turime didelę viltį, kad tai bus suprasta ir ministerijos lygmeniu.

 
Dosjė
Profesorius Vaidotas Urbonas – gydytojas vaikų gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos narys, Europos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos narys.
1982 m. baigė Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetą, gydytojo pediatro specialybę.
1983-1993 m. Šakių rajono centrinėje ligoninėje dirbo pediatru.
1993-1997 baigė doktorantūrą VU, po metų suteiktas Biomedicinos mokslų daktaro laipsnis.
Nuo 1993 m. dirba VU ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centre ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris