- Į VU rektoriaus pareigas kandidatuojate vienas. Nuo sausio jau ketinate kibti į darbus?
 
- Kai į rektoriaus poziciją kandidatavau pirmą kartą, iš viso buvo šeši pretendentai. Tai, kad šiemet esu vienas, vertinu kaip bendruomenės pasitikėjimą ir įvertinimą. Visgi konkursą dar reikia laimėti.
Viena vertus, norisi pratęsti pradėtus darbus, kita vertus, pradėti kai kuriuos naujus. Antroji kadencija sutampa su universitetui svarbiu laikotarpiu – pasiruošimo 450 metų jubiliejui. Svarbu mums susitarti viduje, koks universitetas bus po penkerių metų, kaip pasitiksime šį jubiliejų.
Turime didelę ambiciją dar labiau sustiprėti tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje – stiprinant savo, kaip mokslo centro, tarptautinį matomumą ir pritraukiant dar daugiau gerų tarptautinių studentų. Tai yra tas tarptautiškumo lygmuo, ko ilgą laiką istoriškai po sovietinės okupacijos trūko Lietuvos mokslui ir studijoms.
Dar viena kryptis – intensyviau išnaudoti mūsų didelio, daugiakrypčio universiteto privalumą ir dar labiau integruoti įvairias mokslo kryptis. Tuo keliu eis ir mūsų naujasis Medicinos mokslo centras. Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be gyvybės, be fizinių mokslų indėlio. Kuo labiau atskiri mokslai atsivers vieni kitiems, kuo labiau jie tarpusavyje bendraus, tuo stipresnė bus mūsų institucija.
 
- Kokius lūkesčius keliate ką tik iškilusiam VU Medicinos mokslo centrui?
 
- Tai buvo vienas didžiausių universiteto projektų per pastarąjį laikotarpį ir didžiausia valstybinė investicija į medicinos mokslo sritį per visą nepriklausomybės laikotarpį. Projekto vertė – apie 65 mln. eurų. Didžioji dalis – iš Europos Sąjungos fondų, taip pat finansavimą skyrė ir Vyriausybė, ir pats universitetas. Todėl natūralu, kad lūkesčiai dideli.
Visų pirma, medicinos mokslo pažanga. Mūsų kasdienis gyvenimas rodo, taip pat ir reakcija į pandemiją pademonstravo, kad medicinos mokslas pasiekė didžiulę pažangą. Žmonija buvo pajėgi per tikrai trumpą laiką susidoroti su pandemija. Aišku, yra liekamųjų reiškinių. Vis dėlto greitai rasti sprendimai buvo medicinos, gyvybės mokslo atradimų dėka.
Klausimas, kaip šitą pažangą plėtoti ir kitose srityse: genetikoje, kovoje su vėžiu. Kaip padaryti, kad mokslas būtų kuo arčiau gydymo. Mūsų medicinos mokslo centras turi tokį pavadinimą – „transliacinis“. Vadinasi, centras turi susieti ir pagreitinti mokslo žinių perkėlimą, transliavimą į praktinę plotmę, praktinę mediciną – įvairiose srityse, įvairiose laboratorijose.
Labai svarbus ir santykis su studijomis. Laboratorijose vyresnių kursų studentai turi galimybę tiesiogiai dalyvauti moksliniuose tyrimuose, taip praturtindami studijų patirtį ir įgydami neįkainojamos praktinės patirties.
 
- Kaip universitetui sekasi ruošti medikus? Ar studijas baigusių studentų skaičius patenkina medikų poreikį Lietuvoje?
 
- Situacija tarsi ir gera: norinčiųjų studijuoti mediciną netrūksta. Ir toliau išlieka dešimtmečiais vyraujanti tendencija, kad nemaža dalis geriausių šalies absolventų renkasi medicinos studijas tiek Vilniuje, tiek Kaune.
Pastaruoju laikotarpiu nebloga situacija ir su tarptautinėmis studijomis. Mūsų universitetai, rengiantys medikus, yra pajėgūs pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį užsienio studentams. Taigi, studijų prasme padėtis gera. Kita vertus, medikų poreikis vis nemažėja. Bet čia yra daugiau politinis klausimas. Mes, kaip mokslo įstaiga, irgi turime šioje diskusijoje dalyvauti, patarti. Bet sprendimai, kaip organizuoti procesus ir racionaliai investuoti nemažas sumas į gydymo įstaigas, yra politikų rankose.
 
- Užsiminėte apie politiką. Kiek įtakos Vilniaus universitetui turi pokyčiai Seime?
 
- Lietuvos aukštasis mokslas, kaip ir daugelio šalių Europoje, didžiąja dalimi išlaikomas viešaisiais pinigais. Natūralu, kad mums svarbu, kiek valstybė investuoja į studijas ir apskritai mokslą.
Pagal investicijas į mokslą Lietuva jau ilgą laiką atsilieka nuo Europos vidurkio. Visgi gerai nuteikė prieš keletą metų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Jo išties buvo laikomasi: didėjo algos, augo konkursinis mokslo finansavimas per Lietuvos mokslo tarybą. Svarbu, kad nauja valdžia šią politiką tęstų.
Pastarojo dešimtmečio investicijos į modernią infrastruktūrą nėra vien investicijos „į plytas“ – tai investicijos į žmones ir jų darbo sąlygas, o kartu ir į Lietuvos ateitį. Nors per 30 nepriklausomybės metų Lietuva pasiekė įspūdingą pažangą mokslo srityje, dar lieka daug tobulintinų sričių, ypač socialinės infrastruktūros – studentų bendrabučių, sporto kompleksų – plėtroje. Šiose srityse norėtume tolesnių investicijų. 
Kai bus nauja Vyriausybė, bandysime ją įtikinti investicijų į aukštąjį mokslą prasmingumu.
 
- Pernai Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kaip sekasi šiandien?
 
- Kad sukurtume visa apimantį kompleksinį vėžio centrą, svarbiausia yra sutelkti pajėgas tiek Vilniuje, tiek apskritai Lietuvoje.
Kova su vėžiu paskelbta kaip viena esminių Europos Sąjungos prioritetinių veiklos sričių, tad natūralu, kad tam bus skirtas didelis finansavimas. Lietuvoje turime potencialą steigti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą, kuris teiktų onkologines paslaugas bei atliktų mokslinius tyrimus. Tiktai reikia visiems susitelkti ir tą potencialą parodyti. Vien tik Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto nepakaks. Turi įsitraukti kiti mūsų fakultetai, visų pirma Gyvybės mokslų centras. Gavę finansavimą, pradėtume visiškai naujo lygio tyrimus, kurie vestų prie naujo lygio gydymo.

---

 
Dosjė
VU įgijo istorijos bakalauro, magistro ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, Herderio institute Marburge.
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, buvęs Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020), Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Aukštojo mokslo tarybos narys.
VU rektoriumi inauguruotas 2020 m.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!