Lietuvos mokslininkų atlyginimai nekonkurencingi tiek šalies, tiek ir tarptautinėje darbo rinkoje. Šį faktą prieš metus pripažino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kas pasikeitė? Akademinės bendruomenės atstovai sako, nelabai kas. Nors turime puikių mokslininkų, mažai jų dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Ne todėl, kad negabūs - tiesiog negali gauti didesnio atlyginimo nei Lietuvoje. Jaučiasi diskriminuojami ir sako, jog ši situacija puikiai atskleidžia valstybės požiūrį į mokslą.
„Sąmoningai stengiuosi negauti atlyginimo iš Vilniaus universiteto. Stengiuosi užsidirbti tik per tarptautines priemones, projektus. Kodėl? Nes negaliu sau to leisti. Nukentės šeima, atlyginimas sumažės kelis kartus“, - pripažįsta Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslo darbuotoja dr. Urtė Neniškytė.
Rinkoje nekonkurencingi
„Sąmoningai stengiuosi negauti atlyginimo iš Vilniaus universiteto. Kodėl? Nes negaliu sau to leisti. Stengiuosi užsidirbti tik per tarptautines priemones, projektus. Priešingu atveju, nukentės šeima, atlyginimas sumažės kelis kartus“, - pripažįsta Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslo darbuotoja dr. Urtė Neniškytė. O kas jei nepavykta patvirtinti tarptautinio projekto? Tuomet maža variantų – savo laimę, matyt, tektų kurti svetur, žodžių į vatą nevynioja dr. U.Neniškytė.
Tai, kad mokslininkų darbas nevertinamas, kalbama ne vienerius metus. Situacija nelabai keičiasi, nors ir deklaruojama, jog atlyginimai auga. „Neneigiame, jog atlyginimai auga. Klausimas tik, kaip papildomi dvidešimt eurų bendrai veikia mokslo sistemą? Net ir didinant atlyginimus nesame konkurencingi. Jie nepatrauklūs jauniems žmonėms, negalime konkuruoti nei su viešuoju, nei privačiu sektoriumi. Negalime pritraukti jaunų talentų. Tai apie kokią mokslo ateitį galime kalbėti?“ – retoriškai klausia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė doc. dr. Rūta Žiliukaitė.
Kaip sako dr. U.Neniškytė, nepaisant to, kad šalyje dirba protingi ir kompetentingi mokslininkai, už jų sukuriamą gėrį nėra tinkamai atlyginama. Problema ta, kad mokslininkų atlyginimus reguliuoja valstybė.
Skaičiai
MOSTA duomenimis, 2018 m. spalio mėn. vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė
1154 Eur, universitetuose –
1556 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo
1538 Eur, universitetuose –
1699 Eur.
Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai
200 Eur. Tyrėjų universitetuose augo
250 Eur, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė
290 Eur prieš mokesčius.
Parodo, kaip vertina
Turbūt ne kartą girdėta frazė, jog svarbu į šalį pritraukti tarptautinius projektus, kad į juos įsijungtų mokslininkai. Tai - nauda ne tik šaliai, universitetui, bet ir akademinei bendruomenei, mat už tai bus mokami atlyginimai. Bet ne viskas taip paprasta. Ar, tiksliau, jei viskas būtų taip paprasta, tuomet turbūt taptume vieni aktyviausių tarptautinių projektų dalyviai. Tačiau tiesa ta, kad net ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, mokslininkai negali tikėtis didesnio užmokesčio, nei siekia jų alga. Mat Europos Sąjungos remiami projektai skirti ne atskirčiai mažinti, bet
mokslui daryti. Ten numatytas ir punktas, kad iš projekto finansavimo tyrėjų atlyginimams negali būti skirta daugiau nei mokslininko mėnesinė alga jo darbo vietoje.
„Šis faktas nėra didelė paskata įsitraukti į tarptautinius projektus. Jautiesi diskriminuojamas, nes už tą patį darbą partneriai iš kitos šalies, net ir iš Estijos, gaus daugiau. Kalbant atvirai, mokslininkų padėtis nelabai kuo pasikeitusi. Uždirbti galima: gali dirbti keliais etatais, keliose skirtingose įstaigose, dalyvauti keliuose projektuose vienu metu (panašiai kaip gydytojai), bet tuomet susiduriame su kitomis problemomis, kaip perdegimas ar net rimtais sveikatos negalavimais“, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto dėstytojas dr. Liutauras Gudžinskas.
„Nors esame lygiaverčiai tyrėjai tiek gebėjimais, tiek ir moksliniais darbais, net ir dalyvaujant jungtiniame projekte, tarkim, su Vokietijos mokslininkais, jie gaus kelis kartus didesnius atlyginimus. Paradoksalu, bet tokia realybė. Tai puikiai parodo, kaip mes valstybiniu lygmeniu vertiname mokslo darbuotojo veiklą“, - sako dr. U.Neniškytė.
Pagal mažiausius standartus
Tokias pavardes kaip prof. Virginijus Šikšnys, prof. Sonata Jarmalaitė, prof. Feliksas Jankevičius ir daugelis kitų, kurie už mokslinius atradimus pelno Nacionalines premijas, valstybinius ordinus, prestižinius pasaulinius apdovanojimus, galime įrašyti į Lietuvos mokslo elito sąrašą. Bet vien tai negarantuos mokslo progreso ir plėtros.
„Mokslo sistema kai kuriais aspektas šalyje nyksta. Jei norime , kad mokslas būtų kokybiškas, prieinamas piliečiams, turime spręsti šias problemas. Kol nei jos, nei aukštojo mokslo problemos nesprendžiamos. Be finansų nebus ir aukštos kokybės. Politikai per rinkimus mokslo temos net neliečia, ji nefigūruoja net jų pasisakymuose. Jie kalba tik toms grupėms, kurios gali duoti pakankamai balsų. Norisi platesnio sisteminio požiūrio į švietimo politiką - pavieniai gaisrų gesinimai ilgalaikėje perspektyvoje nieko nesprendžia“, - sako dr. R.Žiliukaitė.
Dr. L.Gudžinskas sutinka, kad kol kas tendencijos tikrai nėra džiugios. „Neramina bendra viešųjų finansų padėtis ir Vyriausybės požiūris į mokesčių reformą. Viena vertus, kažkas supaprastinta ar palengvinta, tačiau situacija nesikeičia. Ir galiausiai atlyginimų augimas nelabai jaučiamas. Džiaugiamasi, kad jie kyla, pateikiami skaičiai, kiek, tačiau ir ši statistika nėra iki galo skaidri. Atlyginimų vidurkis ne viską pasako. Daugelis dirba ne vienu etatu, keliose vietose“, - sako dr. L.Gudžinskas.
Pasak dr. U.Neniškytės, dirbdami visu etatu, tarkim, Vilniaus universiteto dėstytojai per metus turi pravesti tūkstantį paskaitų, dalyvauti 500 projektų. „Jei žmogus dirba pusantro etato, vadinasi, per savaitę jis turi skirti šešiasdešimt valandų dėstomam darbui (įskaitant pasiruošimą, darbą su studentais). Mano supratimu, tai - nenormalu. Nepriklausomai ar dalyvauju tarptautiniame projekte, ar vietiniame, atlyginimas nustatomas pagal mažiausius standartus. Šis klausimas per mažai aktualizuotas ir aptariamas viešojoje erdvėje. Lietuvoje gaunamas atlyginimas lemia tai, ką galime gauti iš tarptautinių projektų“, - sako dr. U.Neniškytė.
Tarp kitko
Ant „popieriaus“ akademinės bendruomenės atstovų atlyginimai atrodo gal ir neblogai. Tačiau po paskutinių mokesčių reformos patobulinimų „padidinti“ atlyginimai, kaip patys sako, nelabai džiugina. Pasak MOSTA viešųjų ryšių specialistės Liucijos Sabulytės, nors atlyginimai po truputį didėja, palyginti su Skandinavijos šalimis, jie vis dėl to yra gerokai mažesni.
|
Vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis |
Vidutinis dėstytojų, dirbančių universitete, darbo užmokestis |
Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis |
Mokslinių tyrimų universitetuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
Ant popieriaus |
Į rankas |
Ant popieriaus |
Į rankas |
Ant popieriaus |
Į rankas |
Ant popieriaus |
Į rankas |
|
|
1154 |
740,20 |
1556 |
971,35 |
1538 |
961 |
1699 |
1053,58 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
MOSTA duomenimis, 2018 metų vidutiniai atlyginimai ant popieriaus dirbant 0,9 etatu, gaunamas atlyginimas į rankas paskaičiuotas pagal atlyginimų skaičiuoklę.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: