„Čia nenormalu“
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis teigia, kad policininkams nuo seno nepatinka, kai jie turi lydėti greitosios pagalbos automobilyje ar saugoti kokios nors ligoninės priėmimo skyriuje galimai grėsmę aplinkai ar sau keliančius pacientus.
 

„Nuo tilto žmogų nukeliame ir turėtume važiuoti prie savo darbų toliau. Deja, regionuose buvę atvejų, kai pareigūnai atveža apsvaigusį žmogų į priėmimo skyrių ir saugo jį visą naktį. Gauname pranešimus apie įvykius su tikrai realiais nusikalstamais požymiais, tačiau papildomų ekipažų, ypač regionuose, nėra. Jie nevažiuoja į iškvietimus, smurtą artimoje aplinkoje. Mūsų požiūriu tai nenormalu. Ne policininkai turėtų saugoti ligonius. Tai – saugos tarnybų darbas, o policija turi gaudyti nusikaltėlius“, – sako M Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.

 
Pareigūnas priduria, kad tokios situacijos dažniau pasitaiko regioninių, mažesnių savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, nes didelės sveikatos priežiūros įstaigos turi sutartis su privačiomis saugos tarnybomis, kurios užtikrina medicinos personalo, kitų žmonių ir turto apsaugą.
 
„Ir aš mačiau tokių vaizdų, kai pareigūnai laukia po keletą valandų su ligoniais. Tai mūsų rimtos tarnybos resursų švaistymas“, – pritarė parlamentaras Linas Slušnys. O Seimo narys Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį, kad dėl saugos tarnybų situacija nėra tokia jau vienprasmiška. „Yra, ko gero, ir pliusų, ir minusų. Galiu pasakyti keletą minusų. Pavyzdžiui, saugos tarnybos bet kuriuo atveju neturės tokios apimties įgaliojimų kaip policija. Saugos tarnyba gali lydėti greitąją medicininę pagalbą, užtikrinti saugumą ligoninėje. Bet sudėtingesniais atvejais, kur garantuota problema, kai vykstama į karštas vietas, kai neaišku, kas vyksta, tuomet vis tiek reikia policijos. Niekur nedingo idėja e.sveikatoje turėti ir psichikos sveikatos posistemę. Siūloma dalį duomenų atverti pareigūnams, kad jie turėtų daugiau informacijos apie žmogų, pas kurį vyksta. Abejoju, ar ryšimės tuos duomenis atverti saugos tarnyboms, nes jau buvo diskusijų, ar galime tai daryti. Nes kalbame apie jautrius visuomenei reikalus“, – pastebėjo A.Veryga.
 
„Puikiai suprantame, kad saugos tarnyba visiškai nepakeis policijos pareigūnų ir policija turėtų reaguoti į komplikuotas situacijas gydymo įstaigose, tačiau manome, kad absoliuti dauguma konfliktų galėtų būti suvaldoma be policijos atvykimo“, – įsitikinęs M.Akelaitis.
 
Policininkai – ne stebukladariai
Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė Ramunė Mazaliauskienė atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigose esančių kai kurių įmonių saugos tarnybų darbuotojai su neramiais pacientais susitvarkyti ne visada pajėgūs. „Policijos pagalba mums labai reikalinga. Vien policijos vaizdas ramina įsisiautėjusius ligonius“, – sako R.Mazaliauskienė.
 
Tačiau su ja nesutinka M.Akelaitis: „Saugos tarnybos yra verslas. Pasirašydamos sutartis gydymo įstaigos turi kelti reikalavimą sutarties sąlygas išpildyti. Jei priėmime yra saugos tarnyba ir stovi tik kaip šluota, o nutikus situacijai pabėga dar toliau, tai jau sutarties vykdymo klausimai. Policininkas lygiai toks pat žmogus. Nuo sovietmečio galvojama, kad viską daro uniformuotas žmogus. Mus veda įstatymai ir valia juos vykdyti, ne uniforma“, – užbaigė M.Akelaitis.
 

Visgi Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sakė lenkiantis galvą prieš pareigūnus: „Neramūs, piktybiniai elementai kitaip elgiasi prie saugos tarnybos, kitaip prie policijos. Policininko mundurui jie paklūsta kur kas labiau.“

 
V.Sudariui yra tekę susidurti su atvejais, kai daužomi gydymo įstaigos langai, gadinama įranga.
Tačiau M.Akelaitis atkreipia dėmesį, kad žiūrint sistemiškai egzistuoja tam tikra konfliktų kilimo dinamika, t. y. žmogus nepradeda iškart agresyviai elgtis. „Jeigu į gydymo įstaigą pristačius konfliktinį asmenį, greta iš karto pasirodytų ir saugos tarnybos darbuotojas, tikėtina, jog „karštos“ fazės konfliktas nepasiektų. Tokiu būdu policijos neprireiktų, ir gydymo įstaigoje esantys žmonės būtų saugesni“, – tvirtina pašnekovas.
 
„Ekskomisarų biuro“ vykdantysis direktorius Arvidas Januška teigia, kad skirtingų saugos tarnybų paslaugų kokybė skiriasi ir, deja, ne visada pigiausias paslaugas nusipirkusios gydymo įstaigos bus patenkintos rezultatu, todėl nereikėtų gailėti pinigų investuojant į patikimai paslaugas teikiančią įmonę.
 
Atsiremia į kaštus
V.Sudaris teigia, kad jo vadovaujamoje Pakruojo ligoninėje policininkų pagalbos prisireikia keletą kartų per metus, todėl poreikio samdyti saugos tarnybas nėra. „Abejoju, ar kas nors rajoninėse gydymo įstaigose pasitelkia saugos tarnybas. Pirmiausiai, tai atsiremia į kainas – mažesnio kalibro gydymo įstaigos neturi laisvų lėšų sudaryti sutarčių su verslu“, – paaiškina V.Sudaris.
 
Kauno klinikos Apsaugos tarnybą turi pačioje įstaigoje, o esant poreikiui pasitelkia kitų institucijų pagalbą. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė šiuo metu nesamdo saugos tarnybos. Kaip teigia gydymo įstaigos administratorė Deimantė Gapšienė, esant reikalui pagalbą suteikia įstaigos darbuotojai.
 
„Mažos gydymo įstaigos, galimai taupydamos lėšas, nesprendžia saugumo užtikrinimo klausimų, o tiesiog reaguoja į incidentus skambindami 112, – svarsto M.Akelaitis. – Esant tokioms situacijoms, gydymo įstaigoje žmonių saugumą užtikrinantis policijos ekipažas yra atitraukiamas nuo funkcijų vykdymo visos savivaldybės teritorijoje. Vadinasi, vienos įstaigos interesas įgyja didesnį prioritetą prieš žymiai didesnės bendruomenės saugumo poreikius.“
 
Viešosios policijos valdybos viršininkas supranta, kad mažose gydymo įstaigose samdyti nuolatinį apsaugos darbuotoją gali būti brangu, tačiau egzistuoja galimybės samdyti reaguojančias apsaugos pajėgas, kurios atvyktų tik iškvietus.

---

 
Komentaras
„Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška:

- „Ekskomisarų biuras“ – jau daugiau kaip 25 metus gyvuojanti įmonė, turinti platų buvusių ir esamų klientų ratą, tarp kurių nemažai gydymo įstaigų. Tarp jų ir tokias specifines paslaugas teikiančios kaip Rokiškio psichiatrinė ligoninė, kurioje be tradicinių paslaugų, kurios apima apsaugą nuo grėsmių pacientams ir personalui, materialinių vertybių saugos užtikrinimą, buvo teikiamos ir tokios paslaugos kaip perimetro kontrolė, užtikrinama apsauga pasivaikščiojimų, pasimatymų metu, vykdoma siuntinių patikra, ligonių palyda į kitas gydymo įstaigas ir panašiai.
 
Paprastai gydymo įstaigos renkasi du apsaugos modelius. Stambiosios, kuriose yra nuolatiniai ir dideli pacientų srautai, naudojasi fizinėmis saugos tarnybų paslaugomis, kai apsaugininkai budi skyriuose ir į incidentus reaguoja nedelsiant. Kitas modelis, kurį renkasi smulkesnės įstaigos, yra elektroninės saugos paslaugos, kuomet priėmimo skyriuose įtaisomas pavojaus mygtukas. Kilus grėsmei darbuotojas jį paspaudžia ir per kelias minutes į įvykio vietą prisistato apsaugos ekipažas, kuris nedelsiant imasi veiksmų.
 
Kalbant apie saugos tarnybų įgaliojimus, mūsų darbuotojai, matydami vykdomą teisės pažeidimą, turi teisę imtis veiksmų ir sulaikyti pažeidėją, esant reikalui taikydami fizinę prievartą, pavyzdžiui, panaudodami elektrošoką, ašarines dujas, antrankius. Po to sulaikytasis perduodamas policijai, kuri imasi tolesnių veiksmų. Sulaikius pažeidėją jis bet kuriuo atveju privalo būti perduodamas policijai, todėl be policijos pareigūnų visiškai apsieiti nepavyks.
 
Tačiau kitas klausimas, ar visada apsaugos tarnybų darbuotojai susitvarko su pažeidėjais? Apie „Ekskomisarų biurą“ galiu pasakyti, kad mes susitvarkome 99,9 proc. Turime platų Greitojo reagavimo ekipažų tinklą, kurie esant reikalui nedelsiant atskuba į pagalbą fizinės apsaugos darbuotojams. Per visą mūsų gyvavimo laikotarpį buvo gal keletas vienetinių atvejų, kai prireikė policijos pagalbos. Tačiau dėl kitų apsaugos tarnybų tokios garantijos duoti negaliu, ypač turint omenyje mažesnes ir pigiau teikiančias paslaugas. Čia norėčiau akcentuoti viešųjų pirkimų procedūras, kuomet paslaugos perkamos už mažiausią kainą. Kai pigi paslauga, apie kokią kokybę galima kalbėti? Turėtų būti naudojamas ne mažiausios kainos, bet ekonominio naudingumo kriterijus. Pamažu tokių pasirinkimų daugėja, tačiau pastebime, kad gydymo įstaigos kartais numato mažesnius pirkimo biudžetus, nei jie, mūsų vertinimu, turėtų būti.
 
Net 80-90 proc. fizinės apsaugos paslaugos kainos sudaro darbo užmokestis. Kai matau pirkimus, pagal kuriuos  darbuotojams nepakanka mokėti net minimalų atlyginimą su priedais už darbą švenčių dienomis bei naktinius budėjimu, apie kokią darbuotojų kvalifikaciją ir motyvaciją galima kalbėti. Ar neužgauna savimeilės, kai išgirstame, kad saugos tarnybos neužtikrina tinkamos pagalbos? Tai nėra dalykas, kurį malonu girdėti, tačiau, kaip matote, viskas turi savo priežastis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!