Pavasario sesijoje griebs jautį už ragų

Miglė Petkutė
2025-03-14
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pavasario sesijoje demonstruoja ryžtą – atėjo laikas įvykdyti praėjusios kadencijos apleistus projektus ir imtis kardinalių veiksmų jiems įgyvendinant.
Pavasario sesijoje griebs jautį už ragų
Pirmadienį, kovo 10-ąją, Seime startavo naujas politinis sezonas – prasidėjo antroji eilinė pavasario parlamento sesija.

Dėmesys – socialinėms temoms
 
„Mano, kaip Seimo nario, aktualiausias prioritetas visgi yra gynybos finansavimo padidinimas. Tai iki šiol yra vienas pagrindinių siekių. Tuomet man, ir kaip Seimo nariui, ir kaip žmogui, yra svarbus antros pakopos pensijų fondo reformos klausimas“, – akcentus vardijo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Busila.
 
Sveikatos sektorius, jo pastebėjimu, kol kas atrodo šiek tiek liūdnai – šioje pavasario sesijoje nėra įregistruota kokių nors esminių pakeitimų.

 
„Bendraujame su naujai suformuota Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, šiuo metu vyksta ankstesnės vyriausybės ir ministro priimtų teisės aktų ir reformų peržiūra. Galbūt metų eigoje pasirodys daugiau sveikatos srities projektų“, – sakė A.Busila.
 
Labiau nei sveikatos klausimus, A.Busila akcentavo socialines problemas. Kalbėdamas apie gynybą, pašnekovas minėjo, kad su didesnėmis lėšomis visada galima pasiekti ženklių rezultatų, tačiau finansavimas turėtų būti naudojamas ir siekiant pagerinti antros pakopos pensijų fondo situaciją.
 
„Aš manau, kad žmonėms turi būti vienareikšmiškai sudaryta galimybė apsispręsti dar sykį. Pats pensijų kaupimas prasidėjo lyg ir 2004 metais, prabėgo jau daugiau nei 20 metų, per tą laiką sistema buvo šiek tiek koreguota ir po kiekvieno pataisymo tai vis tiek neatliepdavo didžiosios dalies visuomenės lūkesčių“, – nepakitusią situaciją išryškino pirmininko pavaduotojas.
 
Kur projektai?
 
„Po darbotvarkės pristatymo visa mūsų frakcija nustebo, kad nematyti Vyriausybės projektų. Ji dirba jau beveik šimtą dienų, bet kol kas projektuose neatsispindi tai, ko tikėjomės. Per pirmąjį pavasario sesijos posėdį svarstėme tik pavienių Seimo narių projektus“, – projektų trūkumu pirmoje pavasario sesijoje stebėjosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
 

Pašnekovė pasidalino asmeniniu požiūriu, kad labiausiai tikisi susidomėjimo jos dar iš praėjusios kadencijos likusiais asmeniniais projektais, kurių tempimui norėtųsi uždėti tašką: „Pirmiausia siekiu, kad nebūtų galima pardavinėti tabako gaminių jaunesniems nei 21 metų amžiaus žmonėms. Taip pat tempiasi civilinės sąjungos projektas ir tikrai nematau prasmės jį dar keletą metų stalčiuje laikyti.“
 
Visgi komiteto narė minėjo, kad galvojant apie politinę situaciją ir įvykius pasaulyje didžiausias dėmesys artimiausiu metu turėtų būti skiriamas krašto apsaugai.
 
„Svarbu nedelsti, nes kai komitete buvo pristatinėjamas Vyriausybės priemonių planas sveikatos srityje, pasiruošimas civilinėms grėsmėms buvo priskirtas kaip atskiras prioritetas, bet visos suplanuotos priemonės buvo 2028 metų trečiam ketvirčiui. Ar mes turime prabangos laukti ketverius metus? Sveikatos apsaugos ministrė sakė, kad po derybų su Krašto apsaugos ministerija laikotarpis bus pakoreguotas“, – kalbėjo J.Sejonienė.
 

Pašnekovė sakė, kad mato dalykų, kurie turi būti koreguojami: „Posėdyje pasigedau projektų, nebuvo kalbama ir apie Lietuvos koncepciją, nepaisant to, kad diskutuota apie poreikį didinti finansavimą gynybai iki 5-6 proc. Kol kas nėra aišku, kaip tas finansavimas bus didinamas.“
 
Reformos nesėkmingos
 
„Kadangi ne visi Vyriausybės projektai yra registruoti, norėtume pamatyti planuojamus Sveikatos ministerijos žingsnius, nes egzistavo šešios reformos, kurios, švelniai tariant, ne visos buvo sėkmingos. Paskutinė buvo Greitosios pagalbos reforma, bet ir ji patyrė daug problemų tiek dėl skirtingų darbo užmokesčių, tiek ir dėl aprūpinimo būtiniausiomis priemonėmis. Mes dedame didelius lūkesčius ir dėl eilių suvaldymo pas specialistus, siekiant pritraukti gydytojus ir slaugytojus į regionus“, – aiškino komiteto narė Orinta Leiputė.
 
Visgi, jos manymu, pateiktų projektų netrūksta – artimiausiu metu jų turėtų padaugėti.
 
„Pirmiausia reikia pažiūrėti, kokia yra reali situacija, nes ne visa informacija buvo žinoma ir prieinama. Ministerija dirba visose srityse pagal išsikeltus prioritetus ir pagal tai yra ruošiami teisės aktai. Normalu, kad jie nėra registruoti, kadangi buvo pasirinktas kitas veiksmų kelias. Pirma vyksta diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis, frakcijomis ir opozicijomis, o vėliau pamatysime ir pačius projektus. Juos registruoti nėra sudėtingas veiksmas, ministerija viską yra parengusi“, – sakė O.Leiputė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Ažukaitis: atsiradus simptomams, būna vėlu

    K.Ažukaitis: atsiradus simptomams, būna vėlu

    „Kiekvienas, pasirinkęs mediciną, ateina norėdamas padėti, ir aš nesu išimtis – pacientas man visą laiką...
    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Prieš penkis septynis šimtus metų tomis pačiomis Vilniaus gatvėmis vaikščiojo žmonės. Jie dirbo, valgė, sirgo...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Moterys ilgisi moterų draugijos

    Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja asmeninio augimo stovyklos ir retritai moterims – nuo savaitgalių sodybose iki prabangių kelionių į užsienį. Tačiau ieškančioms erdvės atsikvėpti nebūtina leisti tūkstančių: Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nemokamas asmeninio augimo stovyklas ren...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australei gimė identiškas ketvertukas

    Viena moteris iš Brisbeno, Australijos, pagimdė identišką ketvertuką  – natūraliai, be dirbtinio apvaisinimo. Keturios mergaitės išsivystė iš vienos apvaisintos kiaušialąstės, kuri, kaip praneša pasaulio ir vietos žiniasklaida, suskilo į keturis embrionus. Visi keturi kūdikiai dali...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Jūratė Juškaitė Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Gediminas Navaitis Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Poveikio mįslė
    Henrikas Vaitiekūnas Poveikio mįslė

    Naujas numeris