Pavyko įrodyti autonomijos svarbą
S.Miežinienė vos susitikus paberia istorijos. Iki Antrojo pasaulinio karo odontologinė pagalba Panevėžyje buvo teikiama tik privačiose kabinetuose. Šiemet yra minimas 80-metis, kai mieste imta teikti odontologinė pagalba Panevėžio ligoninėje. 1944 m. rugpjūčio mėnesį vos praūžus karo audrai tolyn į Lietuvos vakarus Panevėžyje organizuojama nemokama medicininė pagalba, įsteigiamas pirmasis odontologijos kabinetas.
 
Žingsnis po žingsnio buvo plėtojama odontologinė veikla, kol galiausiai išaugo į dabartinę pirminio ir antrinio lygio odontologines paslaugas teikiančią polikliniką. Unikalioji Panevėžio miesto odontologijos poliklinika oficialiai skaičiuoja 45-uosius gyvavimo metus, kurioje nuo pat įsikūrimo pradžios tebedirba trys gydytojos odontologės.
 
Mėtytai ir vėtytai sveikatos reformų poliklinikai pavyko įrodyti autonomijos svarbą ir vertę tęsti veiklą. Tiesa, turbulencijų nepavyko išvengti ir dabar vykdomos sveikatos reformos akivaizdoje, tačiau apie tai papasakosime vėliau.
S.Miežinienė prisimena, kad prieš penkiolika metų padėti atstovauti valstybinei gydymo įstaigai tuometinio direktoriaus gyd. burnos chirurgo Vytauto Boso buvo atviliota iš privataus sektoriaus.
 
„Būdama tikra odontologijos patriotė stebėjau kaitą, mačiau virsmą. Iš pradžių spyriojausi, bet vėliau pasidaviau ir nesigailiu“, – prisimena laikinoji vadovė, dešimt metų talkinusi ir buvusiam įstaigos vadovui K.Valantinui.



Naudojamos medžiagos – aukščiausios kokybės
Panevėžio odontologijos poliklinikoje gydymo paslaugų kokybė nė kiek nenusileidžia teikiamoms privačiose gydymo įstaigose. Tą lemia čia naudojamas didžiulis odontologinių medžiagų, prietaisų spektras.
 
„Siūlomos vienos pažangiausių, naujausių medžiagų, kas šiandien yra rinkos viršūnėje. Nenorime, kad po mėnesio medžiagos pakeistų spalvą, o pacientai apie mus atsilieptų, esą nuėjome į valdišką įstaigą ir štai rezultatas. Siekiame aukščiausios kokybės, geriausio estetinio vaizdo. Dantų implantacijai jau dešimt metų naudojame pasaulyje pripažintus aukščiausios kokybės šveicariškus implantus, kurie yra visapusiškai išbandyti, puikiai suprojektuoti. Metalas iš kurio gaminamas implantas pasižymi ypač aukštu biosuderinamumu su paciento organizmu. Šiandien – tai viena brangiausių implantų sistemų rinkoje.
 
Dažnas sakys, valstybinėje įstaigoje sriegiami brangūs implantai. Taip, nes tai yra svarbi investicija į sveikatą, pacientas pats sprendžia, rinktis naudojamą sistemą ar paieškoti pigesnių korėjietiškų, itališkų dantų implantų. Implantai įsigyti skelbiant viešąjį konkursą per Centrinę pirkimų organizaciją, todėl esame saugūs ir ramūs. Pasitaikius atmetimo reakcijoms, jie nemokamai keičiami kitais. Svarbu, kad pacientas saugotų dantų implantų pasą“, – pasakoja S.Miežinienė.
 
Didžiausią darbo patirtį protezavimo srityje sukaupusi gydytoja odontologė ortopedė Judita Montvilienė ir gydytoja burnos chirurgė Daiva Urbelienė turėjo galimybę pernai Šveicarijoje susipažinti su implantų gamyba iš arčiau.
 
,,Neįtikėtina, kokia įranga ir pažangumas sukurtas implantų kokybės kontrolei. Stovi robotai už milijoną su skaneriais, šviesolaidžiais. Tą patį implantą dar kartą žmogus su mikroskopu peržiūri, įvertina. Todėl mums patinka dirbti su labiausiai ištyrinėtas dantų implantais, atkurti dantis naudojant originalias dantų protezavimo detales. Tiesa, sutarčių pagrindu yra bendradarbiaujam su dviem privačiomis dantų technikos laboratorijomis, kuriuose taip pat naudojamos šiuolaikinės tendencijos dantų protezų gamybos srityje, procesai skaitmenizuojami, o tai padeda dantų protezus pagaminti tiksliau ir greičiau. Džiaugiamės gerais darbo rezultatais ir pacientų sėkmės istorijomis“, – teigia J.Montvilienė.
 
Ne mažiau svarbios įprastos odontologinės medžiagos.
„Tiksliai žinome, su kokiomis medžiagomis norime dirbi, kokia turi būti jų sudėtis. Norisi, kad pacientas gautų kokybišką paslaugą. Tai – didžiulis mūsų įdirbis. Prekyboje esančioms medžiagoms nagrinėti skiriame ypač daug dėmesio. Esame valstybinė įstaiga, bet visada siekiame gauti geriausią kainos ir kokybės santykį, todėl tenka padirbėti iš širdies, nuodugniai atlikti rinkos tyrimus, išsianalizuoti, kad nusipirktume šiuolaikišką medžiagą, kad būtų užtikrinamas sklandus tiekimas, o sudarius sutartis bent du metus nekistų kainos. Tarp tiekėjų taip pat vyrauja konkurencija, bet žinodami mūsų stabilumą noriai dalyvauja, sveikai varžosi dėl odontologinių medžiagų tiekimo skelbiamuose konkursuose“, – kaip laimi palankumą, aiškina vadovė.
 
„Estetiškai sutvarkyti dantys – norma. Manau, kad dantys turi būti tvarkomi tik taikant tokius standartus. Nenorime, jog po mėnesio naudotos medžiagos pakeistų spalvą ir prarastų estetinę išvaizdą. Pacientui turime sugrąžinti šypseną“, – aiškina gydytoja odontologė R.Gužauskienė.
 
Vadovė sako, dažnai privačiose gydymo įstaigose dirbantys kolegos, pabūgę sunkios būklės pacientų, siunčia juos į Panevėžio miesto odontologijos polikliniką. Mat čia – ne tik pažangiausia diagnostinė įranga, bet dirba stiprūs antrinio lygio gydytojai odontologai specialistai.
 

„Panevėžio regione esančių pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai odontologai, pamatę sunkesnį paciento atvejį, net nerizikuoja pradėti gydymo, rašo siuntimus, skambina. Nes žino, kad ištikus bėdai mes padėsime geriausiai. Tą žino ir didžioji dalis pacientų“, – pastebi Panevėžio miesto odontologijos poliklinika gydytoja odontologė Santa Miežinienė.

 
Pažangiausia rinkoje įranga
Panevėžio odontologijos poliklinikoje naudojama įranga – kaip lakmuso popierėlis, išduodantis įstaigos pažangumą. Naujausias krepšelyje – panoraminis dantų rentgeno aparatas su 3D tūrinės kompiuterinės tomografijos įranga „Yochida X-Era“, kuri įsigyta iš savų, poliklinikos sukauptų lėšų.
 
„Anksčiau darydavome tik vieno danties ir panoramines rentgeno nuotraukas, kurias rankiniu būdu ryškindavome. 3D kompiuterinis tomografas modernus, pacientui saugus diagnostinis aparatas, kuriuo atlikus tyrimą gaunamas skaitmeninis vaizdas. Vaizdą galime vartyti, pjaustyti, tiksliai suplanuoti odontologinį gydymą, ypač atliekant dantų implantaciją, planuojant ortodontinį gydymą, chirurgines ambulatorines operacijas. Be to, pacientui tenka mažesnė apšvita“, – aiškina radiologijos kabinete dirbanti rentgeno laborantė Alina Bedalienė.
 
Dar trūksta modernios chirurginės operacinės
„Pacientų ir gydytojų yra, todėl norėtume teikti platesnes odontologines paslaugas, sedaciją (gydymą su narkoze)“, – sako gydytoja burnos chirurgė Simona Dunksnė. O pas gydytoją burnos chirurgę D.Urbelienę lūpos, liežuvio pasaitėlio operacijoms mažieji pacientai atvyksta iš viso Panevėžio regiono.
 
„Galėtume gydyti ir pacientus, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, negalią, taikydami bendrinę nejautrą, tačiau įsirengti savo lėšomis šiuolaikišką, aukščiausius pacientų sveikatos saugos reikalavimus atitinkančią operacinę, įsigyti reikiamą aparatūrą bus sunku“, – pasiguodžia vadovė, kad iki pilnos laimės trūksta modernios chirurginės operacinės. Mat poliklinika daugiau nei 20 metų nėra gavusi papildomo finansavimo.
 
Darbuotojai sukaupę didžiulę patirtį
Jei kai kurios gydymo įstaigos grąžo rankas dėl nuolatinės darbuotojų kaitos ar jų trūkumo, stabilumas yra tai, kuo Panevėžio odontologijos poliklinika gali didžiuotis.
 
„Su kolektyvu taip dirbame, kad jei pacientui ištinka bėda, ja dalinamės ir konsultuojamės su komanda. Subėga trys specialistai pažiūrėti, o jei negali tuo metu atsitraukti nuo darbų, tą padaro prisijungdami nuotoliu – visos darbo vietos kompiuterizuotos, todėl vienu metu rentgeno ar panoraminę nuotrauką gali pažiūrėti nors ir dešimt gydytojų odontologų. Užtenka skambučio, kad paklaustum kolegos nuomonės. Tai patogu jauniems gydytojams, jie visada čia gauna pagalbą, dėmesį, visada jaučiasi saugūs. Jei jaunas gydytojas dar tiek neįgudęs, žino, kad tuoj ateis kas nors padėti. Praktika ir konsultacijos viename“, – apie vertę įstaigoje rinktis internatūros studijas pasakoja S.Miežinienė.
 
Tiesa, pritraukti jaunus gydytojus nėra lengva – įgavę praktikos poliklinikoje, jie neatsispiria kvietimams dirbti privačiose klinikose, užsienyje. Tačiau, ką pavyksta prisivilioti, – jau ilgam.
 
„Pamenu, paskui vieną jauną gydytoją vaikščiojau seminaruose nežinia kiek laiko. Specialiai jai darbo vietą sukūrėme, mikroskopą, odontologinę kėdę, kokios ji pageidavo, nupirkome. Reikalavo dirbti tik su sertifikuotais šveicariškais endodontiniais instrumentais. Viskas yra. Pas mus dabar ji dirba jau dvylika metų“, – pasakoja direktorė.
 
Pati gydytoja endodontologė Jovita Zaikauskaitė-Rudenko džiaugiasi galėdama įsitvirtinti ir susikurti gerovę savo mieste. Ji giria šiuolaikines technologijas bei priemones, kurios čia nuolat atnaujinamos.
 

„Norėjau tokių darbo sąlygų kaip po studijų dirbdama Kaune. Kartais ateina pacientai su baime, kad valstybinėje poliklinikoje ko nors negaus, ko nors pritrūksim. Juos nuraminu, kad nė vienas specialistas nedirbtų, jei neturėtų reikiamų priemonių. Techninės naujovės, kurias čia turime, palengvina darbą, o pacientai jaučiasi komfortiškiau, gydymas atliekamas greičiau, kokybiškiau. Nuotraukos atliekamos su naujos kartos skaitmeniniais rentgeno diagnostikos aparatais. Akimirka – ir tyrimas atsiduria mano kompiuterio ekrane“, – naudas vardija gydytoja endodontologė Jovita Zaikauskaitė-Rudenko.

 
45-eris metus gydymo įstaigoje dirbanti gydytoja odontologė Dalia Skrebienė sako, jog odontologijoje perversmas prasidėjo atsiradus turbininėms mašinoms. Juokauja, tai prilygo aštuntajam pasaulio stebuklui. „O mūsų poliklinika eina koja kojon su naujovėmis. Esu dirbusi ir privačiame kabinete. Tos pačios medžiagos, tas pats noras padėti žmogui“, – tikina pašnekovė.
 
Gydytoja periodontologė Rita Murnikovienė žinoma Panevėžio regione. Poliklinikoje darbo patirtis – 30 metų. Paklausta, kas tiek metų išlaikė dirbti šioje gydymo įstaigoje, giria ypač šiltą kolektyvą, puikią direktorę, puikias darbo sąlygas. Nors ne kartą buvo viliota dirbti privačiai, sako, kad tie, kas iš čia išeina, neilgai trukus sugrįžta – prie gerų sąlygų priprantama.
 

 
Gydymo įstaigoje šiandien dirba gyd. endodontologas, periodontologas, trys gydytojai odontologai ortopedai, du vaikų odontologai, penki burnos chirurgai, dvylika gydytojų odontologų, du burnos higienistai ir du dantų technikai, dvidešimt vienas gydytojo odontologo padėjėjas, trys rentgeno laborantai, autoklavinės darbuotoja. Stiprus, vieningas ir atsakingas kolektyvas, galintis suteikti pirminio ir antrinio lygio gydymo paslaugas po vienu stogu. Burnos higienos studijų, dantų technikų mokymų praktikas atlieka Panevėžio ir Utenos kolegijos studentai, o poliklinikos bazėje internatūrą kiekvienais metais atlieka LSMU odontologijos fakulteto internai.
 
Patekti pas gydytoją galima tą pačią dieną
Poliklinika turi pasirašiusi sutartis su dešimt privačių asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigų, Lietuvos kariuomenės dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnyba.
 
Paprasčiausias kelias norintiems pakliūti į gydymo įstaigą – pasirinkti pirminį sveikatos priežiūros centrą, su kuriuo yra sudaryta sutartis. Kitas lankstus kelias – tapti metiniu pacientu sumokėjus ligonių kasų nustatytą 27 eurų metinio mokesčio sumą. Taip pacientas įgyja teisę visus metus gydytis sumokėdamas tik už odontologines medžiagas, vienkartines priemones, o vaikų dantims ir šios daugeliu atveju nemokamos.
 
Nors Lietuvoje didžioji dalis odontologijos paslaugų teikiamos privačiai, S.Miežinienė įsitikinusi, jog nesvarbu kur, svarbu, kad paslaugos būtų vienodai kokybiškos abiejuose sektoriuose. Svarbiausia finansinė lygybė.
„Tarkime, viena super medžiaga kainuoja 10 eurų – tiek, už kiek įsigijome patys, o ta pati medžiaga privačiame kabinete kainuoja 40 eurų“, – kainų skirtumą įvardija pašnekovė.
 
Beje, laukimo eilė pas gydytoją nėra ilga. Jei pacientą ištinka ūmi bėda, pas specialistus patenkama tą pačią dieną.
Tiesa, pas gydytoją ortodontę Nataliją Sasnauskienę – eilės.
 

„Ką tik atidaviau dantų plokštelę pacientui iš Radviliškio, už durų pacientas iš Mažeikių. Pacientai atvyksta iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Naujosios Akmenės, Šiaulių, Pakruojo, Biržų. Aukštaitijos regione poliklinika – vienintelė stambi odontologinio profilio gydymo įstaiga, kur teikiamos ir antrinės gydymo paslaugos“, – pasakoja gydytoja ortodontė Natalija Sasnauskienė pridurdama, kad mažai kas dirba su kompensuojamomis dantų plokštelėmis.

 
„Valstybinė ligonių kasa kompensuoja ir breketus, tačiau ne visiems. O kas nenori sveikų ir gražių, lygių dantukų? Pasitaiko pacientų, kurie piktybiškai reikalauja paslaugos nemokamai, tačiau yra griežtas diagnozių sąrašas, kuris tas paslaugas apibrėžia. Eilės susidaro dar ir dėl to, kad pacientai, kuriems pradėtas gydymas, yra stebimi ne vienerius metus. Breketų ir plokštelių korekcijos reikalauja nuolatinės patikros. Pacientai atvyksta pasirodyti dažnai“, – pasakoja N.Sasnauskienė.
 
Vadovė priduria, kad anksčiau ortodontinius pacientus tyrimams atlikti siųsdavo į VUL Žalgirio kliniką, o dabar jau dveji metai, kai nė vieno paciento ten nėra išsiuntę, radiologinius tyrimus pasidaro poliklinikoje.



Užsiima švietėjiška veikla
Prieš aštuonerius metus Panevėžio odontologijos poliklinika prisijungė prie Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotos akcijos ,,Vasaris – burnos vėžio prevencijos mėnuo“. Akcijai pasibaigus, įstaiga švietėjišką veiklą savo iniciatyva vykdo toliau. Pasak S.Miežinienės, onkologinės ligos privalo būti diagnozuojamos laiku, o užbėgti ligai už akių galima profilaktinės patikros metu.
 
Taigi poliklinikoje didelis dėmesys skiriamas ikivėžinėms ligoms nustatyti. „Būna pacientas ateina pasitikrinti dėl vienos priežasties, o atlikus rentgeno tyrimą įtariame jam onkologinę ligą. Laboratoriniams tyrimams, biopsijoms atlikti poliklinika turi pasirašiusi sutartį su Respublikine Panevėžio ligonine, o gavus nepalankų atsakymą, jau daug metų tarp poliklinikos ir Nacionalinio vėžio instituto, Kauno klinikų veikia žaliasis koridorius. Dažnu atveju pacientas, kuriam nustatoma onkologija, į reikiamų specialistų rankas tuo būdu pakliūva dar tą pačią dieną“, – tikina vadovė.
 
„Pacientus kviečiame pasitikrinti be jokių papildomų siuntimų. Kviečiame neužleisti, jei pastebi nemalonius simptomus: burnos sausumą, žaizdelę, guziuką. Profilaktinei patikrai pacientus kviečiame visą vasario mėnesį, o spalį, Panevėžio miestui minint Sveikatingumo mėnesį, akcijoje dalyvaujame kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru“, – patikslina S.Miežinienė.
 
Vadovė akcentuoja ir mažųjų pacientų profilaktikos svarbą bei pastebi, kad nuo mažų vaiko dienų žinios, diegiamos jų tėvams ar globėjams, daro savo.
„Jei tėvai vaikus atveda laiku, dantukai būna susilantuoti, sužiūrėti. Tiesa, su tėvais kitą kartą tenka įsiveli į diskusijas, kas yra tinkama vaiko burnos higiena. Jei sauskelnes keičiame, nors vaikas ir muistosi, ir dantis, nori nenori, privalome valyti“, – pasinaudojo proga dar ir dar kartą nusiųsti žinutę tėvams S.Miežinienė.
 
Ji įsitikinusi, kad yra įmanoma užauginti vaikų kartą be ėduonies. „Svajoju, kad tėvai tinkamos vaikų burnos higienos būtų mokomi dar gimdymo namuose, o vėliau kas keli mėnesiai vyktų profilaktika, – sako ji. – Svarbiausia yra išlaikyti sveikus pieninius dantis, o tada rasis pagrindas augti sveikiems nuolatiniams. Bakterijos turi savybę įsisenėti ir gyventi burnoje nuolat. Jos niekur nedingsta, o tik dauginasi. Užsisuka užburtas ratas.“
 
Su sistema „Icon“ dirbanti gydytoja vaikų odontologė Sandra Ulozienė sako neretai kabinete dėl to tenka dirbti ir psichologinį darbą: „Tėvus reikia ne tik mokinti prižiūrėti vaikų dantis, bet ir motyvuoti tai daryti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!