Pandemija išryškino specialistų rengimo spragas

Rokas Odminis
2021-04-01
Pandemija privertė permąstyti kai kurių sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir rengimą. Apie tai kalbėta Seimo Sveikatos reikalų komitete. Diskusija atskleidė įsisenėjusias problemas: tinkamai neveikia specialistų planavimas, neruošiami epidemiologai, o dauguma visuomenės sveikatos absolventų nedirba pagal specialybę.
Pandemija išryškino specialistų rengimo spragas
Šiuo metu penkiose regioninėse infekcinių ligų įstaigose jų dirba daugiau nei 70, o beveik 30 proc. – vyresni nei 65-erių metų amžiaus.

Baigia studijas, bet nedirba
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pripažino – situacija su specialistų poreikio planavimu sudėtinga bei reikalaujanti intervencijų. Ji patvirtino augantį infekcinių ligų specialistų poreikį. Šiuo metu penkiose regioninėse infekcinių ligų įstaigose jų dirba daugiau nei 70, o beveik 30 proc. – vyresni nei 65-erių metų amžiaus. Nuo 2012-ųjų valstybė kasmet „užsakydavo“ po 2–5 vietas infekcinių ligų rezidentūroje. „Poreikį tikrai ketiname didinti, nes infekcinių ligų specialistai reikalingi penkiems regionams, taip pat infekcinių ligų kontrolei“, – sakė D.Jankauskienė.
 
Higienos instituto atstovė Rolanda Valintėlienė teigė, visuomenės sveikatos priežiūros srityje labiausiai trūksta darbingiausio amžiaus – 35-55 metų – specialistų. Liūdniausi rodikliai susiję su darbuotojų nubyrėjimu ir absolventų įsidarbinimu. Per pastaruosius ketverius metus visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas paliko 37 proc. specialistų. Be to, visuomenės sveikatos sistemoje dirba tik kas šeštas šias studijas baigęs absolventas. Specialistų pasitraukimą lemia neaiškios visuomenės sveikatos studijų perspektyvos, kitose srityse pritaikomos žinios, nusivylimas darbu, neadekvatus atlyginimas, taip pat motyvacijos ir kvalifikacijos kėlimo stoka.
 

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė įspėjo: po kelerių metų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikis išaugs. To priežastis – didelis mokyklose dirbančių perkvalifikuotų specialistų skaičius, kurie teisę dirbti turi iki 2024-ųjų. O studijuoja ir tinkamą kvalifikaciją nori įgyti ne visi.
 

„Žmonės kas mėnesį nenori „atiduoti“ 250 eurų už studijas, kai gauna tik 700 eurų atlyginimą. Taip pat kai kurie nemano, kad augs darbo užmokestis, nes (...) algų augimas mūsų institucijose yra sustojęs“, – aiškino Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė.   

 
Kur dingo epidemiologai?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Alvydas Laiškonis šalies aukštosiose mokyklose pasigedo epidemiologų rengimui skirtos studijų programos.
 
„Visuomenės sveikatos specialistas nėra epidemiologas. Daugiau nei penkiolika metų Lietuvoje panaikinta epidemiologo specialybė. Jų neruošia nei Kauno, nei Vilniaus universitetai“, – kalbėjo profesorius. Jo įsitikinimu, visuomenės sveikatos studijų programose esančio epidemiologijos dalyko nepakanka tinkamai parengti specialistui, kuris „gali koreguoti visą epideminį procesą, atlikti užkrečiamųjų ligų kontrolę, analizę, tyrimus“.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Kalėdienė įsitikinusi – norint grąžinti tam tikras studijų programas, reikalinga infekcinių ligų kontrolės sistemos peržiūra.
 
„Negalime pradėti nuo priešingos pusės, kai sukuriame infekcinių ligų epidemiologijos programą, o Lietuvoje yra tik kelios vietos, kur žmonės gali įsidarbinti.“
Net ir turėdami galimybę, studentai epidemiologo specializaciją renkasi vangiai. VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, visuomenės sveikatos magistrantūros programoje esančią epidemiologijos šaką kasmet pasirenka vos keletas studentų. Profesorius sako, kad tokią situaciją lemia studijų sudėtingumas, menkas epidemiologo specialybės prestižas bei žemas atlyginimas.
 
Prašo ilginti infektologų rezidentūrą

 
Infekcinių ligų gydytojai ruošiami rezidentūros studijose. VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė teigė, kad ilgą laiką šioms studijoms nebuvo skiriama pakankamai vietų. O ir pati specialybė dėl nepatrauklių darbo sąlygų bei atlyginimų buvo neprestižinė.
 

„Būdavo metų, kai Vilniaus universitete nė vienas studentas nepasirinkdavo valstybės finansuojamos infekcinių ligų gydytojo rezidentūros“, – sakė VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė, mananti, kad dabar šios specialybės prestižas pakilo.

 
LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė pasidžiaugė, jog Kaune norinčių studijuoti infekcinių ligų rezidentūroje sulaukiama. Problema kita – valstybės skiriamų vietų skaičius dvigubai mažesnis, nei prašoma.
Abi specialistės sutarė, kad reikia ilginti infekcinių ligų rezidentūros studijų trukmę. Lietuvoje jos trunka 4 metus. Pasak A.Mickienės, europinis šių studijų standartas – 6 metai. Profesorė įsitikinusi – infekcinių ligų gydytojai turėtų dirbti ne tik didžiuosiuose šalies centruose, bet ir didesnėse rajonų ligoninėse, kur būtų naudingi tiek pandemijos sąlygomis, tiek „taikos“ metu.

 
Vis dėlto A.Mickienė sako, jog į studijas pritraukti ir paruošti specialistų nepakanka – juos reikia išlaikyti darbo vietose. O problemos tos pačios. „Finansinė motyvacija, algos, galimybė realizuoti save profesinėje veikloje“, – teigė profesorė. 
Ministerijų atstovai neslepia – medicinos rezidentūros vietų šiemet gali būti mažiau, nei pageidaujama. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išreikštas poreikis – 365 vietos, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tegali pasiūlyti tik 320. ŠMSM atstovės Indrės Mitkevičiūtės teigimu, tokią situaciją lėmė padidintos studijų kainos bei nepakitusi lėšų apimtis. I.Mitkevičiūtė tvirtino, kad dėl papildomo lėšų poreikio medicinos rezidentūrai kreiptasi į Finansų ministeriją, tačiau jokių pažadų negauta. 

 
Komentaras
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas:

- Iki kovido niekas turbūt nesuprato, kam reikalinga epidemiologo specialybė. Tas pats ir su infekcinių ligų gydytojais. Požiūrį į specialybes suformuoja visuomenė. Prieš pandemiją praeivio gatvėje paklausus, ką veikia epidemiologas, atsakymas būtų buvęs miglotas. Spręsdami dėl karjeros, žmonės nenori kurti gyvenimo ant neapibrėžtos specialybės. Kol nebuvo epidemijų, tai atsispindėjo ir studentų pasirinkimuose.
Kaip rodo atliktos rezidentų apklausos, specialybei ir darbo vietos pasirinkimui užmokestis svarbus, tačiau nėra esminis. Dažnai pasirinkimą lemia darbo aplinka, karjeros galimybės, atmosfera, santykiai su vadovu ir kolektyvu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ renginys apie autizmo spektro sutrikimą

    Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ renginys apie autizmo spektro sutrikimą

    Penktadienį, balandžio 16 d. iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia visus dalyvauti
    Atlikta reta operacija sugrąžino pacientą į pilnavertį kokybišką gyvenimą

    Atlikta reta operacija sugrąžino pacientą į pilnavertį kokybišką gyvenimą

    Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas gastroenterologas Arūnas Kančauskas 55-erių metų pacientui atliko rektovezikalinės fis...

    Budinti vaistinė


    Ekspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

    Ekspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

    Šalies gydytojai ekspertai ragina valdžios atstovus atkreipti dėmesį į vitaminą D, kaip Covid-19 infekcijos pasekmes &scaro...
    Vaistininkės rekomendacijos: kaip išsirinkti ir taisyklingai dėvėti respiratorių

    Vaistininkės rekomendacijos: kaip išsirinkti ir taisyklingai dėvėti respiratorių

    Švelnėjant karantino sąlygoms, gyventojai pamažu grįžta į įprastas darbovietes. Siekiant saugiai dirbti – neužsikrėst...

    Sveika šeima


    Grikiai – ne tik veganų mėsa

    Pasirodo, netgi pabodusios grikių kruopos gali būti patiekiamos gardžiai, įdomiai, o savo skoniu netgi priminti mėsą. Projekto „Inovatyvi mityba“ įkūrėjas Paulius Paulauskas teigia, kad ir mitybos pakeitimas gali atnešti visiškai kitokią gyvenimo kokybę.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija: tikėjimas dievu nugalės viruso baimę

    Dar vasarį indų mokslininkai svarstė, jog sparčiai mažėjantį naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičių iš dalies gali lemti ypatingas indų imunitetas infekcinėms ligoms. Tačiau dabar vėl mušami naujus susirgimų rekordai: per kelias savaites COVID-19 atvejų skaičiumi Indija pralenkė ir kurį laiką vienu didžiausių pandemijos žid...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Tik suaugusiems
    Henrikas Vaitiekūnas Tik suaugusiems
    Kokia nauda iš burbulo?
    Henrikas Vaitiekūnas Kokia nauda iš burbulo?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica