„Pa­lan­gos gin­ta­ro“ re­zul­ta­tus šok­di­na se­zo­nai

Si­ma Ka­za­rian
2024-07-12
Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos (VLK) duo­me­nys ro­do, kad di­džiau­sia vai­kų sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ pir­ma­me šių me­tų ket­vir­ty­je Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­dže­to ata­skai­to­je iš­si­sky­rė iš vi­sų įstai­gų – sa­na­to­ri­jai bu­vo su­dė­tin­ga įgy­ven­din­ti pla­ną. Tie­sa, ben­drai pel­nin­gai vei­kian­čios įstai­gos di­rek­to­rius Sau­lius De­vei­kis ra­mi­na – blo­gų sig­na­lų pir­mo ket­vir­čio re­zul­ta­tuo­se įžiū­rė­ti tik­rai ne­rei­kė­tų.
„Pa­lan­gos gin­ta­ro“ re­zul­ta­tus šok­di­na se­zo­nai
Vasarą „Palangos gintaras“ pacientų skaičiumi nesiskundžia. Tačiau kurortuose teikiamos medicininės reabilitacijos apyvartos šaltuoju metų laiku krenta. Mat dažniausiai atvyksta tik tie pacientai, kuriems reabilitacijos reikia neatidėliotinai – po traumų, ūmių ligų.

Mi­nu­sas
 
„Pa­lan­gos gin­ta­ras“ – di­džiau­sia sta­cio­na­ri­nės me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gas tik vai­kams tei­kian­ti įstai­ga Lie­tu­vo­je. Jos pa­ja­mos per­nai per­ko­pė 5 mi­li­jo­nų ri­bą, šie­met pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su te­ri­to­ri­ne li­go­nių ka­sa – 4,7 mln. eu­rų.
 
Vis dėl­to pir­ma­me šių me­tų ket­vir­ty­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ VLK ata­skai­to­je nu­si­da­žė rau­do­nai – tu­rė­jo net 48 proc. nei­gia­mą re­zul­ta­tą nuo pa­ja­mų vyk­dant PSDF biu­dže­tą. Šis skai­čius net ke­lis kar­tus di­des­nis nei ki­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų. Per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ tu­rė­jo ir ben­drą 445 tūkst. eu­rų de­fi­ci­tą.

Kas lė­mė to­kį ryš­kų ato­trū­kį? S.De­vei­kis pa­žy­mi – įstai­gos ver­ti­na­mos ne pa­gal ket­vir­čio, o me­ti­nius re­zul­ta­tus, tad ir šiuo at­ve­ju su iš­va­do­mis rei­kia pa­lū­kė­ti. Juo­lab kad pus­me­tį „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ jau bai­gė su pliu­su.

„Mes – ne sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas, kur žie­mą di­de­lės apy­var­tos. Šal­tuo­ju se­zo­nu iš­gy­ve­na­me šti­lių, ta­čiau at­si­grie­bia­me vė­liau, – sa­ko „Pa­lan­gos gin­ta­ro“ di­rek­to­rius Sau­lius De­vei­kis. – Pri­si­min­ki­me dar vi­sai ne­se­niai pra­ėju­sią pan­de­mi­ją, kuo­met pir­mą pus­me­tį tu­rė­jo­me net apie 700 tūks­tan­čių eu­rų sie­kian­tį mi­nu­są. Ta­čiau grei­tai at­si­tie­sė­me.“
 
Prie­žas­tis ki­to­kia nei įpras­ta
 
S.De­vei­kis pri­pa­žįs­ta, kad jo va­do­vau­ja­mai įstai­gai svy­ra­vi­mai bū­din­gi. Ir nors pa­pras­tai dėl ket­vir­čio mi­nu­so gy­dy­mo įstai­go­se kal­tos ne­ap­mo­kė­tos virš­su­tar­ti­nės pa­slau­gos (ar­ba ne­įvyk­dy­ti su­tar­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai), są­nau­dų di­dė­ji­mas ky­lant dar­bo už­mo­kes­čiui, pa­sak „Pa­lan­gos gin­ta­ro“ di­rek­to­riaus, jų at­ve­ju prie­žas­tis ki­ta.
 
Tai – se­zo­niš­ku­mas, nes ku­ror­tuo­se tei­kia­mos me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos apy­var­tos šal­tuo­ju me­tų lai­ku kren­ta. „Dir­ba­me tris­de­šimt ket­ve­rius me­tus ir vi­suo­met ga­lio­ja ta pa­ti ten­den­ci­ja – kad ne­rei­kė­tų nu­trauk­ti moks­lų, lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys ne­pil­na­me­čiai pas mus at­vyks­ta vė­ly­vą pa­va­sa­rį ar va­sa­rą, – aiš­ki­no di­rek­to­rius. – Yra kas ruo­šia­si eg­za­mi­nams, daug kas lan­ko rim­tas mo­ky­mo įstai­gas, li­cė­jus, gim­na­zi­jas, to­dėl ne­no­ri nu­trauk­ti ug­dy­mo pro­ce­so.“
O šal­tuo­ju me­tų lai­ku daž­niau­siai at­vyks­ta tik tie pa­cien­tai, ku­riems re­a­bi­li­ta­ci­jos rei­kia ne­ati­dė­lio­ti­nai – po trau­mų, ūmių li­gų.
 
Pus­me­tis jau su pliu­su
 
S.De­vei­kis ne­su­tin­ka su VLK diag­ra­mo­mis ir tei­gia, kad me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos sta­cio­na­ri­nių (pri­ori­te­ti­nių ir ne­pri­ori­te­ti­nių) pa­slau­gų už šių me­tų pir­mą ket­vir­tį su­tar­ti­nės su­mos vyk­dy­mas bu­vo 71,8 proc., o ne 48 proc.
 
„Be to, už pir­mus pen­kis mė­ne­sius vyk­dy­mas bu­vo jau 98,4 pro­cen­to, o už pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį su­tar­ti­nės su­mos vyk­dy­mas vir­ši­ja pla­ną ir yra be­veik 118 pro­cen­tai“, – re­zul­ta­tais džiau­gė­si S.De­vei­kis.
 
Jis pri­du­ria, kad SAM bei VLK pui­kiai ži­no sa­na­to­ri­jų se­zo­niš­ku­mo ypa­tu­mus, to­dėl klau­si­mų dėl su­tar­čių vyk­dy­mo daž­niau­siai ne­ke­lia, nes iš skai­čių ma­to, jog šil­tuo­ju me­tu re­zul­ta­tas iš­si­ly­gi­na.
 
At­si­grie­bia su kau­pu

 
„Mes – ne sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas, kur žie­mą di­de­lės apy­var­tos. Šal­tuo­ju se­zo­nu iš­gy­ve­na­me šti­lių, ta­čiau at­si­grie­bia­me vė­liau, – kon­sta­ta­vo va­do­vas. – Pri­si­min­ki­me dar vi­sai ne­se­niai pra­ėju­sią pan­de­mi­ją, kuo­met pir­mą pus­me­tį tu­rė­jo­me net apie 700 tūks­tan­čių eu­rų sie­kian­tį mi­nu­są. Ta­čiau grei­tai at­si­tie­sė­me.“
 
S.De­vei­kį džiu­gi­na fak­tas, jog pas­ta­rai­siais me­tais se­zo­niš­ku­mo pro­ble­ma sa­na­to­ri­jo­je tam­pa ma­žiau ak­tu­a­li: „Mo­der­ni­za­vus ir įdie­gus nau­jas me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gas, ge­rė­jant sa­na­to­ri­nės mo­kyk­los pa­cien­tų ug­dy­mo pro­ce­sui bei pra­dė­jus tai­ky­ti tiks­li­nę rin­ko­da­rą, kad šal­tuo­ju me­tų lai­ku bū­tų pri­trauk­ta dau­giau pa­cien­tų iš vi­sos ša­lies, klien­tų dau­gė­ja.“
 
Va­sa­rą trūks­ta net re­gist­ra­to­rių
 
Kal­bė­da­mas apie sa­na­to­ri­jos re­a­li­jas S.De­vei­kis pa­sa­ko­ja, kad kaip ir dau­gu­ma ko­le­gų su­si­du­ria su spe­cia­lis­tų trū­ku­mu. Tie­sa, čia jų po­rei­kis ne­vie­no­das. Kaip jau mi­nė­ta, di­džiau­sias jis – šil­tuo­ju me­tų lai­ku.

 
„Yra po­sa­kis: „ro­ges ruošk va­sa­rą“. Mū­sų at­ve­ju pa­na­šiai, tik dar­buo­to­jų pra­de­da­me ieš­ko­ti žie­mą, – šyp­te­lė­jo di­rek­to­rius. – Va­sa­ra mums – pats dar­by­me­tis, pa­ja­mos au­ga, pa­slau­gų kie­kis žen­kliai di­dė­ja, dėl to bū­ti­na at­sa­kin­gai tam pa­si­reng­ti. Iš anks­to pla­nuo­ja­me, kaip or­ga­ni­zuo­si­me dar­bą, ko­kių pa­jė­gu­mų rei­kės ir ima­me ieš­ko­ti trūks­ta­mų žmo­nių. Ne­sa­kau, kad ra­do­me auk­si­nį re­cep­tą, bet tai, kad at­lie­ka­me šiuos na­mų dar­bus – pa­de­da. Jei bir­že­lį ar lie­pą pra­dė­tu­me dai­ry­tis ki­ne­zi­ter­peu­to, er­go­te­ra­peu­to, ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų, tik­rai bū­tų vė­lu.“ Pa­šne­ko­vas pa­mi­ni, kad va­sa­rai rei­kia ir re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jų, vai­kų lais­va­lai­kio už­im­tu­mo spe­cia­lis­tų, vi­rė­jų, pa­da­vė­jų ir kt.
 
Įdar­bi­na ter­mi­nuo­tai
 
Da­lis spe­cia­lis­tų „Pa­lan­gos gin­ta­re“ ir yra įdar­bi­na­mi ter­mi­nuo­tai, bū­tent va­sa­ros se­zo­no me­tu. „Me­tų pra­džio­je pa­skam­bi­na­me, pa­si­tiks­li­na­me, ar pla­nai ne­pa­si­kei­tė, ar at­vyks, ir lau­kia­me. Žmo­nėms šis mo­de­lis pa­trauk­lus – mes sten­gia­mės su­teik­ti ge­ras są­ly­gas, ko­lek­ty­vas – tik­rai drau­giš­kas, be to, vi­lio­ja ir ga­li­my­bė lais­vus va­ka­rus leis­ti prie jū­ros“, – kal­bė­jo S.De­vei­kis.
 
Jis ne­sle­pia, kad dar­bo už­mo­kes­čio są­nau­dos di­džiu­lės – dau­giau nei 80 proc., ta­čiau su šia re­a­ly­be su­si­tai­kė, nes ki­taip bū­tų sun­ku pri­si­vi­lio­ti me­di­kus. Juo­lab kad Pa­lan­go­je būs­to kai­nos tik­rai nė­ra ma­žos.
„Pa­lan­gos gin­ta­rą“ gelbs­ti ir at­lie­kan­tys prak­ti­ką stu­den­tai, ku­rių da­lis kar­tais lie­ka ir nuo­la­ti­niam dar­bui. Di­rek­to­rius tei­gia, kad dirb­ti su vai­kais ga­li ne kiek­vie­nas, to­dėl čia pri­gy­ja tie, ku­rie ge­ba ras­ti ben­drą kal­bą su ma­ža­isiais.
 
Kai ku­rių spe­cia­lis­tų ieš­ko su ži­bu­riu
 
Ta­čiau įstai­gai vie­nas rū­pes­tis ras­ti per­so­na­lą se­zo­nui, ki­tas – nuo­la­ti­nius dar­buo­to­jus ir čia ryš­kė­ja tam tik­ros ten­den­ci­jos. Di­džiau­sias po­rei­kis ir rū­pes­tis yra fi­zi­nės me­di­ci­nos re­a­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­jai. „Dau­gu­ma sa­na­to­ri­jų iš­gy­ve­na jų trū­ku­mą, čia tik­rai yra sty­gius. Do­mi­nuo­ja pen­si­nio am­žiaus me­di­kai, o pa­keis­ti jų nė­ra kam“, – ap­gai­les­ta­vo S.De­vei­kis.
 
Ki­ti sa­na­to­ri­jo­je bū­ti­ni spe­cia­lis­tai – me­di­ci­nos psi­cho­lo­gai. Di­rek­to­rius tei­gia, kad pri­si­vi­lio­ti juos taip pat iš­šū­kis. „Taip pat tik­rai stip­riai au­ga kli­ni­ki­nių lo­go­pe­dų po­rei­kis. Pa­ra­dok­sas, bet nuo­la­ti­nio slau­gy­to­jų sty­giaus kaip ir ne­jau­čia­me, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų taip pat, – kal­bė­jo S.De­vei­kis. – Agi­tuo­ju va­do­vus ieš­ko­ti nau­jų žmo­nių, jei ma­to, kad ko­lek­ty­vas ant ri­bos. Kur per­so­na­las vy­res­nio am­žiaus, ga­li daž­niau sirg­ti, rei­kia pa­si­rū­pin­ti pa­mai­na. Ge­riau tu­rė­ti pa­pil­do­mą žmo­gų, nes ta­da ir esa­miems dar­buo­to­jams ra­miau dirb­ti, krū­vis ne toks di­de­lis, o jei kas iš­kren­ta – yra kam pa­keis­ti.“ 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...
    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Svarbios, tačiau dažnai pamirštos – pėdos

    Vasarą norisi daugiau keliauti, mankštintis, poilsiauti, tačiau tam dažnai trukdo pavargusios ir sudirgusios pėdos. Dirbantiems stovimą darbą šiltuoju metų laiku taip pat kyla daugiau iššūkių. „Vasaros metu pėdos greičiau prakaituoja, oda linkusi sausėti ir trūkinėti, o įvairios infekcijos plinta dar...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris