Minusas
„Palangos gintaras“ – didžiausia stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugas tik vaikams teikianti įstaiga Lietuvoje. Jos pajamos pernai perkopė 5 milijonų ribą, šiemet pasirašyta sutartis su teritorine ligonių kasa – 4,7 mln. eurų.
Vis dėlto pirmame šių metų ketvirtyje „Palangos gintaras“ VLK ataskaitoje nusidažė raudonai – turėjo net 48 proc. neigiamą rezultatą nuo pajamų vykdant PSDF biudžetą. Šis skaičius net kelis kartus didesnis nei kitų sveikatos priežiūros įstaigų. Per minėtą laikotarpį „Palangos gintaras“ turėjo ir bendrą 445 tūkst. eurų deficitą.
Kas lėmė tokį ryškų atotrūkį? S.Deveikis pažymi – įstaigos vertinamos ne pagal ketvirčio, o metinius rezultatus, tad ir šiuo atveju su išvadomis reikia palūkėti. Juolab kad pusmetį „Palangos gintaras“ jau baigė su pliusu.
„Mes – ne slidinėjimo kurortas, kur žiemą didelės apyvartos. Šaltuoju sezonu išgyvename štilių, tačiau atsigriebiame vėliau, – sako „Palangos gintaro“ direktorius Saulius Deveikis. – Prisiminkime dar visai neseniai praėjusią pandemiją, kuomet pirmą pusmetį turėjome net apie 700 tūkstančių eurų siekiantį minusą. Tačiau greitai atsitiesėme.“
Priežastis kitokia nei įprasta
S.Deveikis pripažįsta, kad jo vadovaujamai įstaigai svyravimai būdingi. Ir nors paprastai dėl ketvirčio minuso gydymo įstaigose kaltos neapmokėtos viršsutartinės paslaugos (arba neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai), sąnaudų didėjimas kylant darbo užmokesčiui, pasak „Palangos gintaro“ direktoriaus, jų atveju priežastis kita.
Tai – sezoniškumas, nes kurortuose teikiamos medicininės reabilitacijos apyvartos šaltuoju metų laiku krenta. „Dirbame trisdešimt ketverius metus ir visuomet galioja ta pati tendencija – kad nereikėtų nutraukti mokslų, lėtinėmis ligomis sergantys nepilnamečiai pas mus atvyksta vėlyvą pavasarį ar vasarą, – aiškino direktorius. – Yra kas ruošiasi egzaminams, daug kas lanko rimtas mokymo įstaigas, licėjus, gimnazijas, todėl nenori nutraukti ugdymo proceso.“
O šaltuoju metų laiku dažniausiai atvyksta tik tie pacientai, kuriems reabilitacijos reikia neatidėliotinai – po traumų, ūmių ligų.
Pusmetis jau su pliusu
S.Deveikis nesutinka su VLK diagramomis ir teigia, kad medicininės reabilitacijos stacionarinių (prioritetinių ir neprioritetinių) paslaugų už šių metų pirmą ketvirtį sutartinės sumos vykdymas buvo 71,8 proc., o ne 48 proc.
„Be to, už pirmus penkis mėnesius vykdymas buvo jau 98,4 procento, o už pirmąjį šių metų pusmetį sutartinės sumos vykdymas viršija planą ir yra beveik 118 procentai“, – rezultatais džiaugėsi S.Deveikis.
Jis priduria, kad SAM bei VLK puikiai žino sanatorijų sezoniškumo ypatumus, todėl klausimų dėl sutarčių vykdymo dažniausiai nekelia, nes iš skaičių mato, jog šiltuoju metu rezultatas išsilygina.
Atsigriebia su kaupu
„Mes – ne slidinėjimo kurortas, kur žiemą didelės apyvartos. Šaltuoju sezonu išgyvename štilių, tačiau atsigriebiame vėliau, – konstatavo vadovas. – Prisiminkime dar visai neseniai praėjusią pandemiją, kuomet pirmą pusmetį turėjome net apie 700 tūkstančių eurų siekiantį minusą. Tačiau greitai atsitiesėme.“
S.Deveikį džiugina faktas, jog pastaraisiais metais sezoniškumo problema sanatorijoje tampa mažiau aktuali: „Modernizavus ir įdiegus naujas medicininės reabilitacijos paslaugas, gerėjant sanatorinės mokyklos pacientų ugdymo procesui bei pradėjus taikyti tikslinę rinkodarą, kad šaltuoju metų laiku būtų pritraukta daugiau pacientų iš visos šalies, klientų daugėja.“
Vasarą trūksta net registratorių
Kalbėdamas apie sanatorijos realijas S.Deveikis pasakoja, kad kaip ir dauguma kolegų susiduria su specialistų trūkumu. Tiesa, čia jų poreikis nevienodas. Kaip jau minėta, didžiausias jis – šiltuoju metų laiku.
„Yra posakis: „roges ruošk vasarą“. Mūsų atveju panašiai, tik darbuotojų pradedame ieškoti žiemą, – šyptelėjo direktorius. – Vasara mums – pats darbymetis, pajamos auga, paslaugų kiekis ženkliai didėja, dėl to būtina atsakingai tam pasirengti. Iš anksto planuojame, kaip organizuosime darbą, kokių pajėgumų reikės ir imame ieškoti trūkstamų žmonių. Nesakau, kad radome auksinį receptą, bet tai, kad atliekame šiuos namų darbus – padeda. Jei birželį ar liepą pradėtume dairytis kineziterpeuto, ergoterapeuto, bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, tikrai būtų vėlu.“ Pašnekovas pamini, kad vasarai reikia ir registratūros darbuotojų, vaikų laisvalaikio užimtumo specialistų, virėjų, padavėjų ir kt.
Įdarbina terminuotai
Dalis specialistų „Palangos gintare“ ir yra įdarbinami terminuotai, būtent vasaros sezono metu. „Metų pradžioje paskambiname, pasitiksliname, ar planai nepasikeitė, ar atvyks, ir laukiame. Žmonėms šis modelis patrauklus – mes stengiamės suteikti geras sąlygas, kolektyvas – tikrai draugiškas, be to, vilioja ir galimybė laisvus vakarus leisti prie jūros“, – kalbėjo S.Deveikis.
Jis neslepia, kad darbo užmokesčio sąnaudos didžiulės – daugiau nei 80 proc., tačiau su šia realybe susitaikė, nes kitaip būtų sunku prisivilioti medikus. Juolab kad Palangoje būsto kainos tikrai nėra mažos.
„Palangos gintarą“ gelbsti ir atliekantys praktiką studentai, kurių dalis kartais lieka ir nuolatiniam darbui. Direktorius teigia, kad dirbti su vaikais gali ne kiekvienas, todėl čia prigyja tie, kurie geba rasti bendrą kalbą su mažaisiais.
Kai kurių specialistų ieško su žiburiu
Tačiau įstaigai vienas rūpestis rasti personalą sezonui, kitas – nuolatinius darbuotojus ir čia ryškėja tam tikros tendencijos. Didžiausias poreikis ir rūpestis yra fizinės medicinos reabilitacijos gydytojai. „Dauguma sanatorijų išgyvena jų trūkumą, čia tikrai yra stygius. Dominuoja pensinio amžiaus medikai, o pakeisti jų nėra kam“, – apgailestavo S.Deveikis.
Kiti sanatorijoje būtini specialistai – medicinos psichologai. Direktorius teigia, kad prisivilioti juos taip pat iššūkis. „Taip pat tikrai stipriai auga klinikinių logopedų poreikis. Paradoksas, bet nuolatinio slaugytojų stygiaus kaip ir nejaučiame, slaugytojų padėjėjų taip pat, – kalbėjo S.Deveikis. – Agituoju vadovus ieškoti naujų žmonių, jei mato, kad kolektyvas ant ribos. Kur personalas vyresnio amžiaus, gali dažniau sirgti, reikia pasirūpinti pamaina. Geriau turėti papildomą žmogų, nes tada ir esamiems darbuotojams ramiau dirbti, krūvis ne toks didelis, o jei kas iškrenta – yra kam pakeisti.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: