Pabėgėlius turime ne pašalpomis vilioti

Deimantė Gruodė
2016-12-05
Jau seniai aišku, kad pabėgėliams Lietuva - nemielas kraštas. Tai byloja pastarieji įvykiai, kuomet svetimšaliai susikooperuoja ir slapčia sprunka į išsvajotąją Vokietiją. Kita vertus, pabėgėliai, kurie nusprendė įleisti šaknis mūsų šalyje, skundžiasi itin menkomis socialinėmis pašalpomis, už kurias gerovės nesusikursi. Nepavyks nei būsto išsinuomoti, nei už komunalines paslaugas susimokėti.
Pabėgėlius turime ne pašalpomis vilioti
Gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, užsieniečiai gauna 71,4 Eur kas mėnesį vien maistui ir smulkioms išlaidoms.

Siutina per menkos pašalpos
Remiantis naujo tyrimo duomenimis, kaip didžiausią integravimosi Lietuvoje problemą pabėgėliai nurodo būsto ir darbo paieškas. Jie skundžiasi, kad per mažos išmokos užkerta kelią susirasti gyvenamąją vietą didmiesčiuose.
 
„Pabėgėliams mokamos pašalpos yra per mažos. Kaip jie patys sako, Rukloje, kokios pašalpos bebūtų mažos, jie dar šiaip ne taip pragyvena. Bet jie bijo, kaip išsikėlus iš Ruklos už pašalpas reikės nuomotis būstus bei sumokėti už komunalines paslaugas“, - sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, pristatydama tyrimą, kuriame dalyvavo aštuoniolika prieglobsčio prašytojų.
 
Anot jos, estai pabėgėlių apgyvendinimo klausimus perleido nekilnojamojo turto agentūrai. O štai Vilniuje pabėgėliams talkina Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“.
„Pabėgėliai akcentuoja, kad prašo ne pašalpų, o darbo ir kalbos kursų. Lietuva tikrai ne ta šalis, į kurią svetimšaliai važiuotų dėl pašalpų. Kas nori išvažiuoti, vis tiek išvažiuos. O tie, kurie nori mūsų šalyje „kabintis“ į gyvenimą, kalba ne apie pašalpas, o apie galimybę kokiu nors būdu įsigyti būstą ir susirasti darbą. Bet, kaip jie ir sako, pašalpos yra tokios, kad už jas išsinuomoti butą, mokėti komunalines paslaugas, ypač nesusiradus darbo, praktiškai neįmanoma“, - sako A.Sipavičienė.

 
Gyvena geriau nei Ruklos gyventojai

„Jeigu žmonės atvažiavo ieškoti gero gyvenimo, pas mus jis nėra toks geras, kaip jie įsivaizdavo. Vargu, ar kuris Ruklos gyventojas gyvena geriau negu Pabėgėlių centre apgyvendinti asmenys“, - sako Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.
Anot jo, jeigu pabėgėliai išmoksta lietuvių kalbą, ilgai netrukus susiranda darbą.
 
„Manau, kad tie žmonės, kurie pas mus atvyko iš karo zonos, normaliai adaptuojasi, integruojasi ir gyvena. Pripažinkime, jeigu pabėgai iš karo zonos, tikrai nereikalausi, kad tau kiekviename kambaryje būtų įrengtas dušas ir geras Wi-Fi signalas. Tai yra išsidirbinėjimas, mūsų žeminimas ir niekinimas, kadangi ne visi netgi dirbantys gyventojai gali sau tai leisti. Jeigu žmogus bėga nuo karo ir jo gyvybei gresia pavojus, jis tikrai neišsidirbės atvykęs į kitą šalį, kuri sutiko jam suteikti laikinąjį prieglobstį“, - sako Ruklos seniūnas.
 
Traukos faktorius – didesnės išmokos
Lapkričio pradžioje per Lietuvą nuskambėjo istorija, kuomet trisdešimt penki pabėgėliai maršrutiniais autobusais spruko iš Lietuvos, kaip spėjama, Vokietijos kryptimi.
„Nedelsiant informavau Vokietijos ambasadą Lietuvoje, kad asmenys išvyko Vokietijos kryptimi ir kad prireikus esame pasirengę bendradarbiauti su atitinkamomis tos šalies institucijomis. Dabar viskas priklauso nuo Vokietijos, ar jie toliau stebės tuos asmenis, kurie kol kas nieko nepažeidė. Jie turi pabėgėlio statusą, dokumentus ir gali būti legaliai iki trijų mėnesių“, - sako laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einantis Tomas Žilinskas.
 
Jis teigia, kad pats laikas mūsų šalyje peržiūrėti integracijos modelį ir visai kitaip organizuoti darbus.
„Ne socialinėmis pašalpomis turime traukti pabėgėlius, o tiesiog sudarydami sąlygas jiems saugiai įsitvirtinti mūsų valstybėje, įsidarbinti, užsidirbti ir pragyventi už tuos pinigus, kad jų vaikai galėtų eiti į darželius ir mokyklas. Turime sudaryti saugias sąlygas. Bet tikrai ne pašalpomis juos viliodami ir taip sukurdami traukos faktorių. Kokių sprendimų bus imtasi Europos Sąjungoje, dar sunku pasakyti, bet yra akcentuojama efektyvi pabėgėlių grąžinimo politika. Jeigu atvykėliai yra iš saugiųjų valstybių ir jiems nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jie būtų grąžinami į savo kilmės šalį ir vadinamieji ekonominiai migrantai nebūtų paliekami Europos Sąjungoje“, - sako T.Žilinskas.


 
Nuomonė 
Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis:

- Nesmagu girdėti, kad tokie dalykai vyksta Lietuvoje. Estijoje tokios aštrios problemos nėra, nes ten pabėgėliams kartu prie finansinės net dvejiems metams suteikiama būsto aprūpinimo parama.
 
Latvijos ir Lietuvos situacija - kitokia, vadinasi, turėtume studijuoti Estijos pavyzdį ir žiūrėti, kaip iš tiesų būtų galima spręsti problemas. Nes kai jau yra nutariama priimti pabėgėlius ir jie gauna pabėgėlių statusą, negali iškeliauti nelegaliai į kitą šalį. Taikomi labai stiprūs apribojimai. Ir tie, kurie savavališkai išvyko, labai smarkiai rizikuoja, nes jie bus grąžinti atgal į Lietuvą.

 
Juk jie yra informuojami ir supažindinami su teisinėmis pasekmėmis. Paskui jie gali net penkeriems metams gauti ribojimus tolesniam jų statuso įtvirtinimui. Tad jie rizikuoja prarasti dar penkerius metus.
Lietuva vienaip ar kitaip turi būti pasiruošusi išspręsti problemas, nes tie identifikuoti pabėgę asmenys bus tikrai sugrąžinti atgal į Lietuvą.
 
Aišku, reikia žiūrėti, kokios priežastys verčia juos bėgti. Jeigu iš tikrųjų jų sąlygos yra nepakankamos, jeigu keturių asmenų šeimai neužtenka skiriamos pinigų sumos ir nėra darbo, tuomet Lietuvos vykdomosios valdžios atstovai turi žiūrėti, kaip spręsti problemą kartu su savivaldybėmis, verslo organizacijomis. Juk yra milijonai sprendimo būdų.

 
Tarp kitko
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vieno asmens perkėlimas iš Graikijos ir Italijos bei integracija kainuoja 6 tūkst. Eur, o iš Turkijos – 10 tūkst. Eur. Visas šias lėšas finansuoja Europos Sąjunga, todėl Lietuvos biudžeto lėšos nenaudojamos.
Gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, užsieniečiai gauna 71,4 Eur kas mėnesį maistui ir smulkioms išlaidoms.
 
Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui ir kt. Šios kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklauso nuo šeimyninės padėties: vienam asmeniui mokama 204 Eur; dviejų asmenų šeimai – 306 Eur; 3 asmenų šeimai 408 Eur; jeigu daugiau kaip trys asmenys šeimoje – papildomai skiriama 51 Eur pašalpa kiekvienam asmeniui.
 
Taip pat, persikėlus į savivaldybę, išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa: suaugusiam asmeniui 204 Eur, vaikui 102 Eur, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui sulaukus pilnametystės – 1122 Eur.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“

    Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“

    LSMU Kauno ligoninės šeimos gydytojas – echoskopuotojas Paulius Butylkinas (31 m.) vienas tų, kuris stebėdamas prastė...
    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...

    Budinti vaistinė


    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

    Sveika šeima


    Pasninkas – ne griežtesnis už dietas

    Likus beveik mėnesiui iki Kalėdų prasideda adventas. Dažnai šis laikotarpis suprantamas kaip niūrus susivaržymo metas. Tačiau, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, toks jis negali būti. Jis turi būti viltingas. O pagal senąsias tradicijas, kartu su juo prasidedantis pasninkas įpareigoja kur kas mažiau nei šiandieną paplit...

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Daiktų apsuptyje
    Henrikas Vaitiekūnas Daiktų apsuptyje
    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica