Praėjusią savaitę penktajame „Onkologų klube“ ieškota atsakymų, kodėl Lietuva pagal krūties vėžio gydymo rezultatus jau ne pirmi metai yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) atlikta analizė skelbia, jog nuo ES vidurkio smarkiai atsiliekame pagal daugelį rodiklių: šiuolaikinės diagnostikos prieinamumo, prevencinių patikros programų vykdymo, šiuolaikinio medikamentinio gydymo prieinamumo ir kitus. Pasak pranešimą pristačiusios Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinosios direktorės prof. Sonatos Jarmalaitės, dažniausiai dalijamės paskutines vietas su kaimynine Latvija.
Krūties vėžys – dažniausia onkologinė liga tarp moterų. Šią diagnozę kasmet pirmą kartą išgirsta apie pusantro tūkstančio Lietuvos moterų. Pasak medikų, onkologinės ligos net ir lėtinių kontekste yra itin specifinės, pacientai su liga gyvena ilgai – du, tris dešimtmečius.
Ko trūksta, ką darome ne taip, ar visada kaltas tik finansų trūkumas, ar išnaudojame visas realias galimybes, ar vykdydami europinius projektus pagalvojame apie gerų idėjų įgyvendinimo tęstinumą jiems pasibaigus? Tai - tik dalis klausimų, kuriuos aptarė profesionalų – medikų, sveikatos politikų – komanda.
Trys problemos ir jų sprendimai
Problema Nr. 1 - prastai veikianti prevencinė programa.
Sudarytas veiksmų planas numato, jog pasibaigus dabar vykdomam projektui NVI bus atsakingas už tolesnį Krūties vėžio prevencinės programos vykdymą. Bus nustatyta, kam priskirti programos sklaidos funkcijas (žiniasklaidiškumo, visuomenės informavimo, matematinės analizės), neapribojant tos funkcijos gydytojo kompetencijai ir pareigai. Numatoma į procesą įtraukti ir pacientų organizacijas.
Problema Nr.2 - krūties vėžiu sergančio paciento kelias nuo diagnozės iki gydymo, įskaitant apmokėjimo principus.
Numatyta sudaryti Krūties vėžio diagnostikos ir gydymo protokolą, kuris numatytų, kaip pacientai juda ligoninėje iki diagnozės nustatymo, po to sekančio chirurginio gydymo iki paskiriant medikamentinį gydymą.
Norint pagerinti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo rezultatus būtina plėtoti krūties vėžio kompetencijos (angl.
excellence) centrų idėją numatant, kokie privalomi diagnostikos metodai taikomi, kiek operacijų per metus vykdoma centre, idant būtų išlaikytas pakankamas paslaugos teikimo kompetencijos lygis. Suformuluoti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas teikiančio specialisto aprašymą ir įdiegti krūties vėžio specialistų sertifikavimą. Neabejotinai reikia suformuoti atskirus finansavimo krepšelius diagnozei nustatyti, gydymo paslaugoms, paliatyviai slaugai.
Problema Nr. 3 – senas krūties piktybinio naviko gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašas.
Šis aprašas nenumato lokaliai progresavusio ar metastazavusio krūties vėžio gydymo prieinamumo Europoje jau taikomais naujos kartos medikamentais, pvz., CDK 4/6 inhibitoriais ar kitu, jau daug metų taikomu gydymu (pvz., fulvestrantu).
Šiuo klausimu LR SAM įsipareigojo organizuoti pagrindinių krūties vėžio gydymą vykdančių įstaigų vyriausiųjų specialistų susirinkimą, kurio metu numatoma nuspręsti, ar reikalingas krūties piktybinio naviko gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašas, ar iš esmės pakanka tarptautinių (ESMO) gairių vertimo į lietuvių kalbą. Jeigu bus sulaukta specialistų pritarimo įteisinti tarptautines gaires, LR SAM iniciatyva atliks pilotinį šiuo metu LR taikomo vėžio gydymo reglamentavimo reorganizavimo projektą, jo objektu pasirenkant krūties vėžį. Bus teikiamas siūlymas atsisakyti šiuo metu galiojančio krūties piktybinio naviko ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo, privalomo laikytis parenkant krūties vėžio gydymą, kompensuojamą PSDF lėšomis, kaip iš esmės pasenusio dokumento. Bus siūloma įdiegti standartizuotus tarptautinių gairių adaptavimo vietinėje praktikoje principus, taip pat įstatymo pagrindu užtikrinti, kad tarptautiniai (ESMO) standartai arba jų pagrindu ruošiami bei paraleliai atnaujinami nacionaliniai klinikiniai protokolai taptų vieninteliu visoms gydymo įstaigoms privalomu gydymo standartu.
Tarp kitko
Krūties vėžio situacijai Lietuvoje aptarti į tradicinį „Onkologų klubą“ atvyko SAM viceministrė Kristina Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius, jo pavaduotojas Viačeslavas Zaksas, LSMU Onkologijos instituto vadovė prof. Elona Juozaitytė, Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė, NVI Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė Petkevičienė, NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Daiva Gudavičienė, dr. Laura Steponavičienė, farmacinių įmonių atstovai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: