„Vos gavę signalą, kad Chmelnicko vaikų ligoninei reikalinga parama, reagavome žaibiškai“, – sako Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė. Šeštadienį į Ukrainą iškeliavo pilnai pakrautas autobusiukas, kuriame buvo mobilus rentgeno aparatas, stiklo jonomerinės plombos, medicininės kaukės ir respiratoriai, medicininės adatos ir dar daug įvairios odontologinės paramos.
Odontologų rūmai paskyrė 10 tūkst. eurų priemonių, kurios reikalingos Chmelnyckio vaikų ligoninei, nupirkti.
Tikslinė labdara – ypač vertinga
Odontologų rūmai paskyrė 10 tūkst. eurų priemonių, kurios reikalingos Chmelnyckio vaikų ligoninei, nupirkti. Už šiuos pinigus įsigijo mobilų rentgeno aparatą. Mat nuolat dingstant elektrai pacientams neišeina suteikti pagalbos. Taip pat buvo įsigyta vaikų plombavimui skirtų medžiagų.
„Mūsų buvo paprašyta tiksliai aukoti tai, kas jiems be galo reikalinga“, – sako nelikus vietos improvizacijoms V.Brukienė. Anot jos, aukojimas įgauna dar didesnę vertę, kai žinai, jog tai, kas nuvežta, bus tikslingai ir nedelsiant panaudota.
„Šiuo atveju buvo labai reikalingi nurodyti daiktai, o ne pinigai, nes nupirkti reikiamus aparatus ir medžiagas paprasčiausiai nėra kaip. Personalo ligoninėje netrūksta, visa bėda nėra kuo dirbti“, – apie vaikų ligoninės Ukrainoje situaciją pasakoja medikė.
Vienu šūviu – du zuikiai
Labdarą surinkę Odontologų rūmų atstovai džiaugiasi vienu šūviu nušovę du zuikius. Mat Chmelnyckio vaikų ligoninei pirkta amunicija buvo iš lietuvių gamintojų.
„Tai tapo netiesiogine parama ir reklama mūsų šalies verslui. Nors nuolaidos lietuvių gamintojai mums nesuteikė, įdėjo nemažai dovanų, įvairių pagalbinių priemonių, kurios taip pat svarbios – odontologas be to nelabai galėtų dirbti“, – aiškino gyd. odontologas ortopedas Vytautas Kyga, sėkmingai organizavęs ir padėjęs atgabenti paramą į Chmelnyckio vaikų ligoninę.
Surinkti auką – tik pusė darbo
Tiesa, nupirkti ir surinkti reikiamas medžiagas – tik pusė darbo. Iššūkis Odontologų rūmų atstovų, prisijungusių prie kilnaus tikslo, laukė surinkus labdarą. V.Brukienė pasakoja, kad darbus apsunkina muitinės procedūros.
„Kai per sieną veži savo paties įsigytą daiktą, užtenka parodyti šio kvitą, o vežant žmonių suaukotus daiktus, tenka pereiti sudėtingą ir ilgą procedūrą. Visur turi būti aiški tvarka ir apskaita, todėl geras kelias savaites su muitinės darbuotojais dirbome su deklaracijomis. Kiekvieną daiktą, kurį vežėme, reikėjo ne tik aprašyti, dokumentuoti, suteikti jiems reikiamus kodus, bet ir pasverti“, – pasakoja Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė ir džiaugiasi, kad prie dokumentinio darbo noriai stojo kolegos.
„Apsidžiaugi, kad viską supildei, darbus atlikai, bet ne, pasirodo, dar nuvykus prie sienos teko didžiausią deklaraciją pildyti...“ – apie nenumatytus keblumus kalba V.Brukienė pridurdama, kad labdaringą veiklą ypač apsunkina sukurta sistema.
Jaudina pripratimas prie karo
Misija sėkmingai nugabenti reikiamą amuniciją truko visą savaitgalį. Paklausta, ar moteris nepabūgo leistis į karo niokojamą šalį ir kaip į tai reagavo namuose likusi šeima, trys vaikai, V.Brukienė sako likusi rami – viskas dėl kilnaus tikslo.
„Ko gero, visi medikai supranta, kad jų specialybė reikalauja atjautos ir jų darbas tam tikra prasme yra pasiaukojimas. Štai medikai Ukrainoje jau priprato dirbti karo sąlygomis. Dirbti yra taip šalta, kad rankas šildo tik paciento kvėpavimas. Jų nebebaugina ir sirenų kauksmas. Jie yra išmokę dviejų sienų taisyklę: jei viena siena griūna, žinai, kurios pusės laikytis, kad kai grius antra, tavęs neprispaustų. Taigi kai ima kaukti sirena, jie su pacientu tiesiog išeina į koridorių, užuot bėgę slėptis į rūsį“, – kokiomis sąlygomis dirba ukrainiečiai medikai pasakoja gydytoja.
„Žmogus prie visko pripranta. Man daug baisiau, kad mes, likę saugiame prieglobstyje, priprantame, jog kažkur netoliese vyksta karas ir mūsų tai jau nebejaudina. Aplinkinių valstybių pripratimas prie karo reiškia nuovargį, o šis – mažėjančią pagalbą ir atjautą. Labdarą inicijuoti daug sunkiau, kai aplinka yra apsnūdusi“, – jauriai tęsė pašnekovė ir ragino nepavargti aukoti.
Miestą apšaudė išvažiavus
„Prieš penkiolika metų, kai dar kopdavau į kalnus, amžinąjį atilsį tėvams apie tai pasakydavau tik grįžęs“, – šypteli prisiminęs gyd. V.Kyga. Po kelionės į karo niokojamą šalį jis sako vykti į patį miestą buvo per daug rizikinga.
„Norėjome siuntą vežti tiesiai į ligoninę, tačiau buvome įspėti, kad šiuo metu čia itin pavojinga, todėl susitikome tiesiog prie sienos“, – pasakoja gydytojas.
Tą paliudija ir tai, jog kitą dieną po siuntos pristatymo, miestas buvo apšaudytas, taigi jiedu su V.Brukiene džiaugiasi, kad misiją pavyko įgyvendinti saugiai ir pačiu laiku. Simboliška ir tai, kad Odontologų rūmų surinkta labdara į Ukrainą iškeliavo karo metinių proga – vasario 24-ąją.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: