Medikai nori savivaldos
2020-ieji metai Odontologų rūmų istorijos puslapiuose įrėžti juodžiausiomis spalvomis – tuomet buvo atimta jų savivalda, stipriai prisidėjusi prie šios srities specialistų gerovės, kurią jie turi sukūrę šiandien. Dabartinės vyriausybės programoje įrašytas siekis grąžinti odontologams savivaldą buvo viltis, kad trejus metus bendruomenę kamuojantis skaudulys bus išspręstas. Panašu, jog lemiamas laikas atėjo, nes Odontologijos įstatymo projektas su jį lydinčiais teisės aktais praėjusią savaitę pasiekė Seimo Sveikatos reikalų komitetą.
 
„Aš tikrai už savivaldą. Ir manau, kad tai yra kelias“, – tvirtino Seimo narė Paulė Kuzmickienė. Ji, ir kai kurie kiti parlamentarai kvietė šiame kontekste svarstyti ir kitų medikų specialybių savivaldos klausimą. „Esu už savivaldas bet kurioje srityje. Norėčiau, kad ir psichiatrai, ir kiti turėtų daugiau galimybių spręsti patys, nes tai – sveikesnės visuomenės kryptis“, – tvirtino Seimo narys Linas Slušnys.
 
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, prie kurio odontologai savivaldos ir neteko, prieštarauja šiam norui. Jei, anot jo, klausimas neria į tokius plačius vandenis, reikėtų papildomų klausymų komitete. Su tuo sutiko ir kiti politikai. „Siūlau daryti klausymus ir kviestis Akreditavimo tarnybą, ministeriją, gal net ir tą pačią vyriausybę. Reikia pasišnekėti paėmus ne kurią nors vieną sritį, bet visą sveikatos sistemą. Nes čia – rimtas klausimas. Dėl ko odontologų licencijavimas ir akreditavimas buvo sugrąžintas į bendrą sistemą? Nes tai buvo apsisprendimas, kaip matome akreditavimą ir licencijavimą apskritai. Jeigu dabar keičiama viena sritis, vadinasi, valstybė keičia kryptį“, – tvirtino parlamentaras.
 
P.Kuzmickienė įspėjo, kad tie klausymai negali būti atidėti iki „švento niekados arba bulviakasio“, todėl bendru sutarimu nuspręsta juos surengti gegužės viduryje.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė, vienareikšmiškai pasisakanti už savivaldos grąžinimą, teigia: tai, kas trečiadienį vyko Sveikatos reikalų komitete, jai primena absoliutų farsą. „Matyti, kad dėl šio įstatymo yra tiesiog tempiamas laikas“, – mano ji.
 
R.Šalaševičiūtė: gal ir nereikėjo atimti
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Sveikatos reikalų komitete leidosi į priešistorę ir paaiškino, kad tuo metu, kai nuspręsta panaikinti Odontologų rūmų savivaldą, juose tvyrojo „bardakas“. Tačiau dabar, anot politikės, situacija pasitaisė ir savivaldą galima grąžinti. „Turime pripažinti, kad savo laiku, bent jau 2014-2016 metais, kai toje sistemoje dirbau, visada sakydavome, kad bloga vadovybė... Dėl to, kas ten vyko, kokie buvo trūkumai, problemos ir taip toliau... tikrai nebuvo tvarkos“, – prisiminė R.Šalaševičiūtė ir pridūrė, kad tuomet pasigedo, jog rūmų nariai keltų klausimą, kaip susitvarkyti viduje.
 
„Ir rezultatas buvo tas, kad viską išanalizavus nuspręsta: užteks dirbti taip netvarkingai! Dirbsime tvarkingai“, – apie Odontologų rūmų statuso keitimą ir atiduotą licencijavimą Akreditavimo tarnybai kalbėjo parlamentarė. Bet kartu svarstė, kad gal to žingsnio buvo galima nedaryti... o verčiau pažiūrėti, kaip Odontologų rūmams seksis tvarkytis pasikeitus vadovybei. „Tačiau yra kaip yra. Žingsnis buvo žengtas, – konstatavo ji. – Dabar yra skirtingos nuomonės. Aš – už savivaldą. Buvau už ją tada, kai dirbau, buvau tada, kai vyko reorganizacija, esu ir dabar“. Tačiau ji pritarė kolegų siūlymui galutinį sprendimą atidėti: „Geriau tartis ir nuspręsti kardinaliai.“
 
Savivalda vis tiek bus
Prarastos odontologų savivaldos klausimas tiek rūmų bendruomenei, tiek ilgametei Odontologų rūmų narei Vilmai Brukienei nuo 2020 m. nė akimirkai nebuvo išgaravęs iš galvos. Tuomet tapusi rūmų tarybos pirmininke odontologų lyderė ėmėsi šios problemos visomis jėgomis. Reikėjo apsišarvuoti kantrybe, kol Odontologų rūmų įstatymo projektas pasieks Seimo Sveikatos reikalų komitetą, tačiau praėjusią savaitę ji pagaliau gavo progą stoti akistaton su politikais ir ginti rūmų bendruomenės poziciją.
 
„Konstitucinis Teismas nurodo: tik savivalda gali užtikrinti vienodus profesinės etikos standartus, tobulinimą. Ir mūsų nuomonė tokia, – taip gyvena praktiškai visa Europa – kad niekas negali sektoriaus žinoti geriau, negu jame dirbantys profesionalai“, – į Seimo narius kreipėsi Odontologų rūmų pirmininkė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad dabar matomas ir panaikintos savivaldos rezultatas. „Pavyzdžiui, pakrikęs odontologų tobulinimas. Odontologų nėra vertinimo komisijose, licencijos jiems pratęsiamos kursuose apie šlapimo takų infekcijų gydymą! Per patį pandemijos įkarštį odontologams buvo panaikintos privalomos infekcijų kontrolės valandos. Iš tiesų, kai sektoriaus reguliavime nedalyvauja tos srities profesionalai, nutinka visokių kuriozų...  – pastebėjo V.Brukienė ir paminėjo daugiau blogybių. – Kas dabar nagrinėja odontologų profesinę etiką? Niekas. O kai tai darė savivalda, galėjome eiti net iki licencijos stabdymo. Mes, odontologai, skundo atveju pacientą įvertindavome kliniškai, objektyviai išnagrinėdavome klinikinę situaciją. Kas vyksta dabar? Patikrinama, ar teisingai surašyti popieriukai. Norėčiau pasakyti atsakingai: ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai tikrai neturi pakankamai kompetencijos spręsti odontologinio sektoriaus klausimų.“
 
V.Brukienei gėda už valstybę ir prieš Europą. „Kaip mes atrodome išsivysčiusių šalių akyse? Kartais iš tiesų tenka raudonuoti ir gelbėti situaciją, kai ateina užklausos iš Europos Sąjungos ir jas pakomentuoja visiškai nekompetentingi žmonės“, – atskleidė ji.
 
Užbėgdama už akių viešojoje erdvėje pasigirstantiems nuogąstavimams, kad universitetai „bus patraukti į šoną“, pirmininkė paaiškino, kad Odontologų rūmų taryboje, kuri yra aukščiausias valdymo organas, trečdalį sudaro LSMU ir VU profesoriai, jie užima vadovaujančius postus.
 
V.Brukienė mano, kad posovietinėje Lietuvoje Odontologų rūmai, matyt, bus „per anksti iššovę“. „2004 metais centralizuoto valdymo gerbėjai rūmams ir panašiems demokratiniams visuomenės procesams dar buvo nepasiruošę. Bet noriu pasakyti: savivalda yra ateitis. Taip gyvena visa Europa. Upės tekėjimo neužtvenksi, ji ateis. Keleriais metais anksčiau ar vėliau, bet ateis“, – net neabejojo Odontologų rūmų pirmininkė. Ir kreipėsi į susirinkusius Seimo narius: „Pamąstykite, kaip jūs norite išlikti mūsų tautos istorinėje atmintyje – ar kaip progreso skatintojai, ar kaip jo stabdytojai?“


 
Klausimas rimtas
Odontologų rūmų įstatymo projekto išvadų rengėjai Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo keturi: pirmininkas Antanas Matulas, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis, Paulė Kuzmickienė. Šiuo klausimu jie pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas ir bendros nuomonės nerado. Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas Vyriausybės pateiktą šio projekto išvadą pakomentavo lakoniškai ir teigė, kad, ministerijos nuomone, „su šiuo projektu galima judėti toliau“. V.Brukienė Vyriausybės išvadą vadina kompromisiniu variantu, kadangi fizinių asmenų licencijavimas būtų grąžintas rūmams, o įstaigų paliktas taip, kaip yra.
 
Vienas tų, kurie jokiu būdu nenori atverti odontologams kelio į savivaldą, – A.Veryga. Reaguodamas prie bandymų grįžti į ankstesnę tvarką, feisbuko profilyje jis liejo sarkazmą, kad „rūmams galėtų vadovauti kokia nors armonaičių ar dulkių pusseserė ar pusbrolis“. Šito pro akis nepraleido V.Brukienė, kuri pasidalino parlamentaro įrašu ir pavadino tai „klasikiniu pavyzdžiu, kaip Seimo narys klaidina visuomenę“.
 
Tačiau A.Veryga laikosi savo. Komitete gindamas savo poziciją jis aiškino matąs platesnę problemą. „Tai ne tik savivaldos klausimas, bet ir teisėkūros nuoseklumo klausimas, – dėstė parlamentaras. – Ir kai klausiama, kaip čia mes norime įeiti į istoriją, ar panašiai, tai čia turbūt ne toks klausimas, į kokias istorijas norime įeiti, bet kaip matome specialistų licencijavimo akreditavimo sistemą bendrai? Jokia medicinos sritis neturi akreditavimo ir licencijavimo funkcijos ir dabar tai yra nuosekli sistema. Tad ar mes odontologus matome kaip vieningą sveikatos sistemos dalį, ar ne?“
 
Buvęs ministras įsitikinęs, kad jei odontologams bus suteikta savivalda, pasipils prašymai ir dėl visų kitų savivaldų: „Jei pradėtume ką nors panašaus daryti gydytojų srityje, Lietuvoje sukurtume ne gerą istoriją, į kurią įeitume, o tiesiog sistemoje sukeltume chaosą. Ir man vis dėlto neaišku: ar dabar yra kaip nors ribojama galimybė rūmams organizuoti kvalifikacijos kėlimą? Ar kaip nors yra ribojamos iniciatyvos dėl vaikų burnos higienos programos? Suprantu, kad iš to, kas dabar galioja, šių iniciatyvų niekas neriboja.“
 
Parlamentarė Jurgita Sejonienė sutiko, kad ir kitų specialybių medikai, ne tik odontologai, norėtų savivaldos. Ji šį norą remia bei mano, kad odontologų klausimas tam galėtų būti puikus startas. „Ir ta kryptimi reikėtų eiti. Kad tai efektyvu, įrodo kitų šalių, kur tokie modeliai taikomi, patirtis. Kai valstybė savivaldai deleguoja savo funkcijas, pasirodo, kad su vyriausybės priežiūra ji gali jas vykdyti ne mažiau efektyviai“, – mano J.Sejonienė. Ji priminė, kad A.Veryga ne kartą tvirtino metines rūmų ataskaitas ir ten kažko neįžvelgė. „Kodėl tą kryptį reikėjo keisti, jūs taip ir neatsakėte, – pečiais gūžčiojo Seimo narė. – Kadangi ta funkcija nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai buvo atimta, kodėl gi jos nesugrąžinus?“
 
Odontologai neemigruoja
A.Gerliakienė A.Verygai turi ne vieną klausimą. „Reikėtų paklausti, kodėl jis taip bijo savivaldos?“ – sako LMS vadovė, kuri iš arti stebėjo procesą, kai iš odontologų buvo atimamos valstybės deleguotas funkcijos. „Prisimenu tuometinius argumentus. Vienas jų, kad odontologinis gydymas brangiai kainuoja visuomenei ir kad panaikinus valstybės deleguotas funkcijas kainos sumažės. Tai kiek sumažėjo kainos?“ – retorinį klausimą uždavė A.Gerliakienė ir prisiminė antrą argumentą, kuomet rūmai buvo kaltinami dėl neskaidrios veiklos. „O kaip pačiam Verygai pavyko kovoti su neskaidrumais sveikatos sistemoje bendrai? – teiravosi ji. – Girdėdama, kad sistemą siekiama suvienodinti dėl galimo chaoso, norėjau paklausti: kur Seimo narys jį mato vakarų valstybėse, kuriose medikų rūmai turi gilias tradicijas? Ar Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje nepakankamos gydymo paslaugos, gal pacientai ten miršta prie gydymo įstaigų durų? Ten tikrai yra kuo gėrėtis ir pavydėti – tai ir kompetencijų ugdymas, ir kvalifikacijos kėlimas... Rūmai atlieka ir profsąjungos vaidmenį, stebi paslaugų kokybę, kovoja už paciento ir visuomenės gerovę. Pas mus gi vis dar svaigstama dėl kontroliavimo – esą, jei valdžia sugebės kontroliuoti medikų bendruomenę, ji geriau veiks.“
 
Ji įsitikinusi, kad jei politikai ir toliau varinės tokias kalbas bei kikens komitetuose užuot ėmęsi veiksmų, nepatenkinta jaunoji karta tikrai pakels sparnus ir ras sau geresnes erdves – tiek finansine, tiek savirealizacijos prasme.
 

„Siekiančius kontrolės politikus erzina odontologų sėkmė. Tačiau matome, kas vyksta – medikus ta kontrolė baigia užsmaugti, jie perdegę, nusivylę, apatiški, – pabrėžė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė. – Atkreipkite dėmesį: odontologai neemigruoja. Nes jiems gerai čia. Jie turi tai, ko siekia bendros medicinos gydytojai – tiek finansiniais, tiek mokslo, kvalifikacijos kėlimo aspektais. Pas mus šie klausimai išspręsti. Tas pats liečia ir saviraišką – mūsų medicinos norma plati, leidžianti specialistui daryti įvairaus spektro procedūras. Kai yra tiek erdvės saviraiškai ir kūrybai, žmonės jaučia įkvėpimą mokytis ir dirbti.“

 
„Nors mūsų Etikos komisijos darbas labai apribotas ir negalime paveikti gydytojo licencijos, konfliktinės situacijos bendruomenėje sprendžiamos, į jas stengiamasi žvelgti objektyviai. Nežinau, kiek reikės laukti medikams, kad galėtų savo bendruomenėje nagrinėti tuos dalykus atsižvelgdami į klinikinius procesus“, – liūdnai konstatavo A.Gerliakienė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad viskam reikia laiko. Odontologų rūmai irgi tobulėjo pamažu. „Tačiau šiandien mes stiprūs. Pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimas tokio aukšto lygio, kad negėda pasirodyti japonui, amerikiečiui ar bet kuriam kitam. Kviečiami užsienio lektoriai, remiamasi pasaulinėmis naujovėmis, analizuojamos rimtos studijos, darbui naudojamos pažangiausios medžiagos. Man širdis džiaugiasi, kad kolegos tiek investuoja į žinias ir nuo to visuomenė tik išlošia. Odontologų rūmai davė tiek daug! Pasiekėme pasaulinį lygį per tuos metus ir nuo jo neatsiliekame“, – su pasididžiavimu užbaigė A.Gerliakienė.
 
Pasisakė Europos odontologų taryba
Europos odontologų tarybos pirmininkas dr. Freddie Sloth-Lisbjerg dar vasarį išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Prezidentui, Vyriausybei, susijusių ministerijų vadovams ir Seimo nariams džiaugdamasis, kad Seimas priėmė svarstyti Odontologų rūmų įstatymo projektą su jį lydinčiais teisės aktais. Kartu tarybos pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl nustojusios galioti rūmų savivaldos ir deleguotų funkcijų grąžinimo ministerijai. Jis tai vertino kaip Lietuvos odontologijos standartų mažinimą ir priminė, kad Odontologų rūmai nuo pat įkūrimo sėkmingai plėtojo veiklą bei užtikrino profesinės etikos kodekso laikymąsi bei prižiūrėjo specialistų kvalifikaciją.
 
Tarybos pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvos valdžia nepaisė Europos odontologų tarybos pastabų dėl Odontologų rūmų įstatymo panaikinimo. Tai jis pavadino žingsniu atgal nuo demokratinių procesų ir atkreipė dėmesį, kad Laisvųjų profesijų chartija, kurią priėmė Europos odontologų asociacija, įpareigoja gerbti laisvųjų profesijų savivaldos struktūras, kurios egzistuoja daugelyje valstybių narių.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas nusprendė, jog privaloma narystė profesinėse organizacijose yra pateisinama, jei šios institucijos vykdo profesines reguliavimo užduotis. dr. Freddie Sloth-Lisbjerg pasidžiaugė matydamas bandymą grįžti prie buvusių standartų ir vylėsi, kad siūlomas „Odontologų rūmų įstatymas“ bus priimtas ir atkurs privalomą narystę Rūmuose bei grąžins jiems reguliavimo ir švietimo licenciją, taip skatinant aukštus odontologijos ir dantų priežiūros standartus bei visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimą.

---

 
Neturintys savivaldos medikai – sabotuos ir valdžios sprendimus

VU Medicinos fakulteto prof. Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, buvęs (2014-2020) Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą.
Būdamas Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, turėjau galimybę lankytis įvairiose pasaulio valstybėse ir lyginti įvairių valstybių sveikatos sistemas. Tuomet atkreipiau dėmesį, kokia skirtinga yra medikų savivaldos situacija. Visose demokratijose ji vienaip ar kitaip yra įteisinta ir veikia. Senesnėse ES valstybėse narėse medikų savivalda ir savireguliacija skatinama bei užtikrinama įvairiais mechanizmais de jure ir de facto, o tose šalyse, kurios į ES buvo priimtos po 2000-ųjų, savivaldos mechanizmai kuriami ir stiprinami. O nedemokratiniuose režimuose arba valstybėse su prastai veikiančia demokratija medikų savivaldos nėra arba ji yra butaforinė. Tose valstybėse sveikatos sistemos valdomos „iš viršaus“ – sprendimus daro politikai, o jei ir įtraukiami medikai, tai vėlgi politikai ir valdininkai sprendžia, kurie medikai yra „tinkami“ įtraukti priimant sprendimus.
 
Didelį susirūpinimą kelia tai, kad demokratijos keliu prieš 32 metus pasukusioje Lietuvoje vis dar esama valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių, kuriose slopinami demokratijos kaip pamatinio veikimo būdo principai. Būtent tokia sritis išlieka Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Profesinių grupių savivalda svarbi ne tik medikams, tačiau medikų savivalda yra ypatingai svarbus ir būtinas veiksnys, kad sveikatos apsaugos sistema būtų veiksminga.
 
Pasaulyje sveikatos apsaugos sistemos yra sudėtingos ir turi sunkiai sprendžiamų sisteminių problemų, tokių kaip komplikuoti sistemos dalyvių tarpusavio santykiai, didelė galių asimetrija tarp skirtingų grupių, įvairūs korupcijos mechanizmai, paplitęs mobingas ir t. t. Lietuvos sveikatos sistemoje yra ir grėsmingai daug demoralizacijos, kurią palaiko medikų polinkis kritiškai vertinti valdžios daromus sprendimus, neretai jiems priešintis ir neprisidėti prie jų sėkmės. O tai savo ruožtu mažina bet kokių sveikatos sistemos reformų sėkmės galimybę. Medikų savivaldos mechanizmo skatinimas nutrauktų šią tradiciją ir paverstų medikų bendruomenę aktyviais permainų proceso dalyviais, o ne jo sabotuotojais. Neįgalinus medikų bendruomenės, neįtraukus medikų per savivaldą į permainų procesus ir nedelegavus jų savivaldai svarbių funkcijų, sveikatos sistemos reforma nebus sėkminga.
 
Jei visos šios funkcijos ar dauguma jų liks pavaldžios vykdomajai valdžiai, Lietuvos sveikatos sistemoje liks vertikalus modelis: valdžios institucijos, pasitelkdamos selektyviai pasirinktus jiems priimtinus specialistus, įvedinės tvarką sistemoje, o medikai ir pacientai tą tvarką kritikuos ir norės apeiti.
 
Savivaldos odontologų profesinėje grupėje sustabdymą vertinu kaip ypatingai nepriimtiną regreso požymį, kuris trukdys siekti veiksmingų ir labai reikalingų permainų Lietuvos sveikatos sistemoje. Modelis, atsisakantis įtraukti medikų bei pacientų atstovus į realų sprendimų priėmimo procesą, yra savo esme autoritarinis ir todėl pasmerktas nesėkmei. Ta nesėkmė būtų užprogramuota jau vien dėl to, kad, neįtraukus medikų profesinės grupės, šiuo atvejų odontologų, per savivaldos mechanizmą į svarbių ir realių sprendimų darymą, profesinei grupei pasiunčiama žinia, kad ja nepasitikima ir kad ji neturėtų prisiimti atsakomybės už sveikatos sistemos kokybę bei skaidrumą.
 
Per daugelį metų svarbių sprendimų galios susikoncentravo nedidelėje įtakingų medikų, susijusių su elitinėmis gydymo įstaigomis, ir artimų politikams ir valdininkams, grupėje. Ši medicinos elito grupė, kartu su įtakingais politikais ir valdininkais, yra suinteresuota išlaikyti realių sprendimų monopolį ir tokiu būdu blokuoti galių bei demokratijos procesų sklaidą sveikatos sistemoje. Medikų savivaldos atėjimas į sveikatos politiką stipriai sumažintų per dideles medicinos elito galias ir iš esmės pakeistų situaciją medikų bendruomenėje. Sprendimų darymo procese svarbų vaidmenį turėtų ne valdžios institucijoms lojalūs ir „nusipelnę gyventi geriau“ medikai, o tie profesijos atstovai, kuriuos iš savo tarpo išsirinktų eiliniai medikai.
 
Suprantama, kad perėjimas nuo autoritarinio-hierarchinio prie demokratijos principais grįsto modelio užtrunka, ir natūralu, kad naujas, savivaldos principais grįstas modelis ne iš karto veikia sklandžiai. Tačiau laikinos problemos negali tapti priežastimi šį mechanizmą menkinti ir tuo pretekstu jo atsisakyti. Ne prie Sveikatos apsaugos ministerijos suburtos komisijos, o pačių medikų savivaldos inicijuoti etikos komitetai gali padaryti realų pokytį. Jei bus blokuojama realios savivaldos procesų plėtra, visai bendruomenei bus pasiųsta žinia, kad sveikatos sistema atsisako demokratizacijos proceso, ir kad tokie procesai kaip korupcija, mobingas ar tradicijų nulemta galių asimetrija bus toleruojama, dangstoma ar net skatinama, kaip ir iki šiol.
VU prof. D.Pūro pasisakymas publikuotas 2022 m. gegužės 16 d. portale „Delfi“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!