Specialistų nuomonės išsiskiria
„Praktiškai tai, kas nuo mūsų priklauso, jau viskas paruošta, bet dar reikia susiderinti su kitomis ministerijomis, pavyzdžiui, kaip bus ruošiami specialistai. Įstatymiškai turi būti apibrėžta visa licencijavimo tvarka. Dabar kai kurie gydytojai bijo užsiimti veikla, kuri teisiškai nėra reglamentuota. Nors norinčiųjų gydyti dėlėmis tikrai daug ir jų dar padaugės, kai bus išleistas įstatymas. Dabar, sakykime, gydančiųjų dėlėmis Lietuvoje yra apie keturiasdešimt, bet visi dirba negalėdami parodyti konkrečios veiklos. O apie tuos, kurie neturi medicininio išsilavinimo, net nekalbu.
 
Bet tokių, kurie nebūdami medikai, gydo arba kitaip plėtoja savo veiklą, tikrai nemažai“, - sako Lietuvos hirudologų draugijos pirmininkė dr. Vanda Kramarauskienė, kuri praėjusią savaitę skaitė pranešimą Seime. Čia buvo surengta konferencija, kurioje buvo pristatomos alternatyviosios medicinos sritys, kalbama apie jos įteisinimo problemas ir galimus sprendimo būdus.
 
Jei tikėti parlamentaru D.Kepeniu, įstatymų projekto pateikimo liko laukti visai nedaug: „Dabar ministerijoje vyksta visi baigiamieji darbai, sąvokų derinimo klausimai. Yra tikimybė, kad dar šį rudenį iki Kalėdų turėsime galimybę teikti projektą Seimui, bet garantuoti negaliu. Kiekvieną kartą, kai viskas, atrodo, jau eina į pabaigą, staiga atsiranda koks nors aktualus klausimas. Pavyzdžiui, kada svarstėme paskutinį kartą, tai pagal poveikį žmogaus sveikatai yra išskirti trys atsakingumo lygiai: aukštas, vidutinis ir žemas. Pavyzdžiu, hirudoterapija aukšto ar vidutinio lygio? Nuomonės išsiskiria. Ta pati joga – kai kas mano, kad yra žemo poveikio žmogaus sveikatai, kai kam atrodo, kad užsiiminėti joga gali būti pavojinga. Dar nėra sudėlioti orientyrai, kad visiems būtų aišku“, - sako Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio narys D.Kepenis.
 
Pacientai neapsaugoti
Blogiausia, kad valdininkams taip tempiant gumą pirmiausiai rizikuoja nukentėti pacientai. Anot POLA viceprezidento G.Žižio, galų gale reikėtų parengti alternatyviosios medicinos įstatymą.
 

„Ypač per televizijos šou dažnai kalbama: va, aš gėriau žolelių arbatą, tepiausi kažkokiu tepalu ir išsigydžiau ketvirtos stadijos vėžį. Tai yra visiškas absurdas! Dar neaišku, ar žmogui buvo ketvirtos stadijos vėžys, nematome to žmogaus ligos istorijos. Aš labiau linkęs tikėti tuo, kas yra inovatyvu, pripažinta mokslo pasaulyje ir, duok Dieve, kad visa tai mes turėtume. Nesakau, kad alternatyvioji medicina nėra svarbi. Bet kuomet kalbama, kad žmogus išsigydė vėžį, tai aš iš karto noriu paklausti, kodėl už tai jos negavo Nobelio premijos“, - sako pacientų atstovas, POLA viceprezidentas Gediminas Žižys.

 
Taigi, kas trukdo žengti ryžtingus žingsnius, jog tokį įstatymą turėtume ir Lietuvoje?
„Galima tikėtis, kad tam priešinasi susitelkę farmacijos atstovai. Įsivaizduojate, kokia tai galinga jėga, kuri turi galimybių kalbėtis su sprendimų priėmėjais. O kita jėga yra silpna, neturinti jokių galių, tai yra alternatyviosios medicinos atstovai. Jie silpnučiai, dar neapsiplunksnavę paukščiukai ir jie tokių galių neturi. Jiems dabar įrodyti savo tiesas be galo sunku. Kol neateis ryžtingas politikas ir nepasakys: prašau man trijų savaičių laikotarpyje ant stalo padėti įstatymo projektą, mes jį svarstysime, tol ir bus tempiama guma“, - sako G.Žižys.

---

 
Komentarai
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų pirmininkas Vaidas Deksnys:

- Įstatymas tikrai yra ruošiamas, tik mes, aišku, nežinome paskutinės versijos, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija nesidalija ta informacija. Buvome susitikę ir su ministerijos specialistais, aptarinėjome detales. Kiek žinau, įstatymas turėtų tikrai pasirodyti ir greitu metu, o kokios kokybės jis pasirodys, tai jau yra kitas klausimas.
 
Pati ministerija yra išskyrusi tris rizikos grupes, kurioms yra pritarę rūmai – tai aukšta, vidutinė ir žema. Kalbant apie aukštą riziką, tikrai turi būti medicinos gydytojai ir Sveikatos apsaugos ministerijos licencijavimas. Maža rizika – tai sveikatinimas, kur nereikalinga medicinos išsilavinimą turinčių žmonių dalyvavimas. Pati mažiausia rizika - kur rūmai arba asociacija galėtų atstovauti savireguliacijos principu. O iki galo nėra aiškumo dėl vidutinės rizikos, kur mes, rūmai, matome, kad turėtume kartu praktikai ir specialistai dalyvauti šios rizikos reglamentavime, mokymuose ir taip toliau. O ministerijos požiūris toks, kad jie tai turi daryti.
 
Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėja Jūratė Martinonienė:

- Netradicinės medicinos praktikos iki šiol nebuvo reglamentuotos. Tačiau tai nereiškia, kad tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Todėl, siekiant užkirsti kelią nesaugioms netradicinės medicinos paslaugoms, šiuo metu yra ieškoma sprendimų, kaip reglamentuoti šių paslaugų teikimo tvarką. Tam yra kalbamasi su ekspertais, diskutuojama. Kodėl? Todėl, kad labai svarbu nustatyti aiškius reikalavimus paslaugų kokybei ir jas teikiantiems žmonėms, t. y. kas gali jas teikti, kokiomis sąlygomis, kaip užtikrinti saugumą pacientams ir pan. Tai padaryti yra labai svarbu, nes kai kuriais atvejais, priklausomai nuo gydymo būdo, gali didėti rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis.
 
SAM jau ne kartą buvo išsakiusi poziciją, kad mums visais atvejais yra svarbiausia pacientų interesai – jų gerovė, saugumas, teikiamų paslaugų kokybė. Tad bet kokios paslaugos, susijusios su gydymu, turi būti kokybiškos ir saugios. Šis atvejis – ne išimtis.
Atkreipiame dėmesį, kad skubotų sprendimų nebus, nes tai jautrus klausimas, kuris reikalauja detalesnės analizės ir tinkamo pasirengimo. Juk kalbama apie žmonių gydymą. Svarbu suprasti tai, kad jei nebus užtikrinta paslaugų kokybė ir saugumas, didėja užkrečiamų ligų, infekcijų rizika. Tad šiuo klausimu visi sprendimai bus pagrįsti tik mokslu ir racionaliu protu.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad reglamentavus netradicinės medicinos paslaugas, jos nebus finansuojamos PSDF lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys.


Netradicinė medicina https://netradicinemedicina.com