- Kazlų Rūda – įdomi savivaldybė tuo, kad dar prieš kelerius metus įgyvendino sveikatos priežiūros modelį, kuris yra lyg iš akies trauktas sveikatos centras.
 
- Subrendome sprendimui sujungti PSPC ir ligoninę, kai joje kritiškai sumažėjo paslaugų skaičius, krito Vidaus ligų skyriaus rodikliai, o Priėmimo išlaikymas tapo neadekvačiai brangus. Tapo aišku, kad savarankiškai ligoninei toliau egzistuoti nėra galimybės. 
Atlikome pertvarką, kurios metu dalies antrinio lygio paslaugų atsisakėme, dalį išlaikėme, (tarkime, slaugą, paliatyvųjį gydymą), o dalį plėtėme. 
Pavyko pritraukti naujus specialistus, pavyzdžiui, dermatologą, endokrinologą, psichiatrą. Inicijavome reabilitacijos centro atsiradimą. Su Lenkijos partneriu, Šypliškių valsčiumi, įvykdėme pusės milijono eurų vertės projektą, kurio metu atnaujinome gal keturiasdešimties metų senumo įrangą. Nuo lapkričio vidurio pradėsime teikti vandens reabilitacijos paslaugas.  
 
- Ar pajutote ekonominę sujungimo naudą?
 
- Reforma davė teigiamą rezultatą, nes akivaizdžiai sutaupėme ūkiui, pradėjome naujus infrastruktūros darbus. Sujungus įstaigas atsirado platesnis matymo laukas, didesnės perspektyvos. Pasirašėme sutartį su Kauno klinikomis ir tapome pediatrijos ir šeimos specializacijos rezidentūros baze. Rezultatas – turime tris apsigynusius rezidentūrą rezidentus, kurie pradėjo pas mus dirbti gydytojais. Ir tai ne pabaiga.  
 
- O kaip atlyginimai, pavyko juos padidinti?
 
- Visų skaičių nepasakysiu, nes atlyginimai turi tam tikras šakutes, jie priklauso nuo ligonių kasų finansavimo.
 
- Ateitis…
 
- Geriatrija, ilgalaikė slauga, paliatyvi priežiūra. Daug ką diktuoja demografija ir vis labiau augantis vyresnio amžiaus, negalią turinčių žmonių skaičius. Žiūrime, koks valstybės apmokėjimas už įvairias paslaugas ir į tai orientuojamės. 
Mažesni miestai turi suprasti, kad medikui pirmiausia reikia dviejų dalykų – praktikos ir tinkamos įrangos, kad jis galėtų savo žinias maksimaliai panaudoti. Apeliuoju į 20-30 tūkstančių gyventojų miestus, kur vyksta kova dėl antrinio lygio funkcijų.
Akušerija, pulmonologija, ortopedija… viskas įmanoma, bet su dviem sąlygomis: kad būtų numatytos investicijos įrangai ir kad vyktų keitimasis kompetencijomis. Kad, pavyzdžiui, Kauno specialistai dalytųsi patirtimi regioninėse ligoninėse, o Marijampolės chirurgas turėtų galimybę praktikuotis Kauno klinikose, kur atnaujintų žinias su aukščiausio lygio kolegomis. Būkime realistai: be praktikos surūdija geriausios žinios. 
 
- Pakalbėkime apie rinkimus. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į prezidentus? Su kokia žinute ateinate?
 
- Tokį sprendimą priėmiau todėl, kad per pastaruosius penkerius aštuonerius metus vis labiau ryškėjo tam tikros ateities-išlikimo problemos, bet buvo vis mažiau politinio dėmesio joms spręsti. 
Kaip antai: dažnai mėgstame kalbėti apie klimato atšilimą, žalumo politiką, bet iš tiesų nuo Lietuvos šioje srityje beveik niekas nepriklauso, tai – Kinijos, Rusijos, didžiųjų Europos šalių reikalas. Kur kas rimtesnė mūsų problema - demografija. Statistika negailestinga: per penkerius metus į darbo rinką geriausiu atveju ateis šešiasdešimt tūkstančių žmonių, o iš jos pasitrauks šimtas keturiasdešimt tūkstančių. Jau dabar vienas dirbantis išlaiko daugiau nei vieną nedirbantį. 
Galinčių gimdyti moterų skaičius taip pat sumažėjo tiek, kad net su idealiausia gimstamumo politika jų nepakaks sustabdyti šalies ritimosi į demografinę duobę. Taigi nėra kito kelio, kaip tik visais įmanomais būdais stengtis grąžinti emigrantus. Ir kuo greičiau, pasitelkiant įvairias marketingines akcijas. Reikėtų bent šimto tūkstančio grįžusių – jie vienintelis sprendimas išsaugant tautinę valstybę. 
 
- Iš kokių partijų tikitės palaikymo? 
 
- Kol kas turime susitarimą su Regionų partija. Atradome, kad mus sieja daug bendrų politinių nuostatų. 
 
- Kokių?
 
- Tai ir skatinamosios priemonės dėl emigrantų, kuomet jiems būtų galima trejus penkerius metus netaikyti GMP, nes jie atneša kitus mokesčius (Sodros, PVM, PSDF), plius taps vartotojais, mokės akcizus. Geriau turėti dalį mokesčių nei nieko. Taip pat ekonomiškai atsilikusiuose regionuose gyventojams vertėtų taikyti mažesnį GMP, palengvinant naštą darbdaviui, nes Vilniuje ir Biržuose dabar reikia mokėti tuos pačius mokesčius. 
 
- Beje, internete esate vadinamas seksualiausiu meru. Kaip pavyko užsitarnauti tokį statusą?
 
- Nacionaliniuose rinkimuose – Seimo, prezidento – vis dar užsižiūrime į paviršinį foną, saldainio popieriuką per daug nesigilindami į tai, ką kandame. Žiniasklaida rašo taip, kaip jai atrodo. Aš to nesureikšminu. Svarbu ne kandidato patrauklumas, o ar jis susitvarkys su savo pareigomis, ar su komanda kurs pridėtinę vertę bendruomenei. Visa kita – emocinis laukas su daug gandų, tuščio laiko leidimo, bet kiek apie tai bekalbėtum, nepakeisi.
 
- O kaip vertinate dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą? Ar jam gerai sekasi prezidentauti?
- Norai buvo geri. Kas gi drįstų prieštarauti ir sakyti, kad mes neverti gerovės valstybės? Bet matau, jog prezidentas, sąmoningai ar ne, pasirinko būti opozicijoje su abiejų seimų daugumomis. Jis pasirinko opoziciją ir prie „valstiečių“, ir dabartinėje vyriausybėje. Ir tas vienerių metų, kaip skaičiavo politologai, prezidento nekalbėjimo laikotarpis su ministru pirmininku yra neadekvatus. Ypač turint omenyje kovidą, karą Ukrainoje. Gal premjerė yra kategoriška, sakykime. Bet negali prezidentas nekalbėti metus su Vyriausybe, nebendrauti su Seimo dauguma, nes tuomet tikslas kurti gerovės valstybę yra pasmerktas neišsipildyti.

---

 
Dosjė
M.Varaška (g. 1979 m. gegužės 26 d. Kazlų Rūdoje). Buvęs Seimo narių Nijolės Steiblienės, Henriko Žukausko, Petro Baguškos padėjėjas, Seimo narys.
2012 m. MRU įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.
2003-2004 m. VšĮ Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro juristas.
2006-2008 m. – LR teisingumo ministro patarėjas, VĮ Registrų centro valdybos pirmininkas, 2013 m. – LR krašto apsaugos ministro patarėjas, 2016 m. – LR sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
2013-2016 m. Gamintojų ir importuotojų organizacijos EPA direktorius.
2016-2018 m. – LSMU Kauno klinikų viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.
2018 m. UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!