Studijuos daugiau
Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK), kuriam pirmininkauja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, į valstybės finansuojamas studijų vietas kitąmet siūlo priimti 199 asmenų daugiau nei šiais mokslo metais.
Studijoms ir vientisosioms studijoms siūloma skirti 114 valstybės finansuojamų vietų daugiau. Iš jų vientisosioms medicinos krypties studijoms siūloma skirti 20 valstybės finansuojamų vietų daugiau, farmacijos studijoms – 10 vietų daugiau.
 
„Jeigu valstybė moka universitetams už medikų paruošimą, ministerija turėtų betarpiškai dalyvauti aiškindamasi, kokių, kur ir kada reikės gydytojų artimiausioje bei tolesnėje ateityje. Apie tai Lietuvos medikų sąjūdis kalba jau antrus metus. Ačiū Dievui, pagaliau atėjo laikas, kai ministerija tą išgirdo ir ėmėsi veiksmų. Kai buvo kalbama, kad SAM yra Strateginio planavimo skyrius, nesupratau, kuo jis užsiima. Kas ten buvo strategiškai planuojama, sunku suvokti. Tikrai nebuvo gilinamasi į tai, kiek ir kokių medikų reikia“, – sako A.Gerliakienė.
 
Kaip nurodoma ministerijos pranešime, formuojant valstybinį užsakymą pirmą kartą išbandytas naujas sprendimų priėmimo procesas. Šis yra paremtas gilesne sveikatos priežiūros specialistų poreikio analize. Išplėtus minėto komiteto sudėtį ir patariamąjį socialinių partnerių ratą, kaip tvirtinama, sprendimai nuo šiol geriau atitinka visuomenės bei gydymo įstaigų poreikius. Beje, prioritetas skiriamas šiuo metu labiausiai trūkstamų specialistų – slaugytojų – parengimui. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas numatyta priimti 85 asmenimis daugiau.
 
„Svarbu, kad būtų susirūpinta ne tik dėl gydytojų, bet ir dėl slaugytojų, kadangi situacija su šiais specialistais tragiška. Jeigu prognozuojama, kad 2030 metais truks apie 3 tūkstančius gydytojų, slaugytojų dar daugiau – net 7 tūkstančių. Vertinant, kiek dabar turime jų paruošiamų kiekvienais metais ir kiek realiai lieka sveikatos sistemoje, kitaip tariant, neišvažiuoja į užsienį, nenuklysta į grožio industriją – apie du šimtus naujų slaugytojų per metus. Išplėstinių paslaugų slaugytojų turime vienetus. Nepaisant to, kad didžioji dalis krūvio po reformos turėtų tekti būtent jiems. Kadangi šiandienos skaičiavimais, slaugytojų reikėtų maždaug aštuonis kartus daugiau, negu yra dabar, nežinau, ar šiame šimtmetyje pasieksime norimą skaičių. Taigi, „nešviečia“ mums slauga namuose ar gyvenamojoje vietoje, kaip dabar yra aiškinama ir deklaruojama reformos rengėjų“, – įvertina A.Gerliakienė.
 
Rezidentų bazės keliamos į rajonus
Be to, Sveikatos apsaugos ministerija, apklausiusi įstaigas, išsiaiškino, kokiam skaičiui gydytojų rezidentų įstaigos galėtų apmokėti rezidentūros studijas.
 
„Žengtas žingsnis, kad į regionus keliaus rezidentai, kitaip tariant, yra perkeliamos rezidentūros bazės. Visą laiką rezidentus buvo susirinkusios universitetinės ligoninės ir ne paslaptis, kad tie rezidentai pavaduodavo jau dirbančius medikus budėjimo metu. Manau, kad dabar jie pasiskirstys regionuose ir pamatys, kad ten irgi dirba bei gyvena žmonės. O ir regioninių ligoninių gydymo bei paslaugų teikimo lygis neišvengiamai pagerės. Kadangi jaunimas neleidžia užsisėdėti vietiniams medikams. Reikia ir žinias atnaujinti, jeigu nori dirbti rezidentų kuratoriumi“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi A.Gerliakienė.
 
„Dabar mums labai reikėtų neurologo, greitai reikės ir kardiologo, ir radiologo... Pirminėje grandyje, aišku, jaučiamas ir šeimos gydytojų trūkumas. Du išėjo į pensiją ir jau reikia juos kuo nors pakeisti...“ – nuolatiniu medikų trūkumu skundžiasi Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris.
 
Pasak jo, gerai, jog kitąmet studijuojančių mediciną bus daugiau, visgi esminis klausimas – kaip jie po studijų baigimo pasiskirstys po gydymo įstaigas?
„Taip, jie baigs studijas ir bus aukštos kvalifikacijos specialistai. Bet jeigu bus toliau tokia tvarka ir toks apmokėjimas už darbą kaip dabar, atlyginimų kėlimas pagal įkainį, kuomet trečio arba antro lygio specializuotos arba galinčios teikti brangesnes paslaugas įstaigos visada gaus didesnį procentą lėšų ir turės didesnę galimybę pakelti gydytojams atlyginimus...
 
Jeigu rajonai neturės didesnio krepšelio atlyginimams kelti, nauji specialistai neis pas mus dirbti, kad ir kiek daug jų bus. Politikai turi suprasti, kad atlyginimas už tos pačios kvalifikacijos gydytojo darbą turėtų būti toks pats visur, bent jau panašus. Iškart duodu pasiūlymą: didinkime įkainį toms įstaigoms, kur mažesnis kiekis uždirbamų lėšų yra skiriamas darbo užmokesčio fondui. Tuomet bent jau galėsime suvienodinti darbo užmokestį gydytojams. Be to, turi keistis mentalitetas ir mažėti rajonų menkinimas“, – svarsto vadovas.

---

 
Komentarai
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas:

- Sunku prognozuoti, kas dėl to pasikeis, kadangi daug baigusiųjų studijas išvažiuoja. Tokiomis priemonėmis situacijos nesuvaldysi. Čia kaip su kolorado vabalais kovojame: pasodinkime daugiau bulvių, gal išnyks... Jeigu nori ką nors pasiekti, reikia veikti konkrečiau, o ne vien didinti studijuojančiųjų skaičius. Nes miestuose gydytojų tikrai netrūksta. Dabar savivaldybės tiesiog sudaro sutartis su studentu ar rezidentu. Jeigu valstybė galėtų padėti dar papildomai savivaldybėms, manau, tai duotų ženkliai didesnį rezultatą.

---

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:

- Medikų reikia ruošti daugiau, ypač slaugytojų ir jų padėjėjų. Kalbant apie gydytojus, iškyla klausimas, kokių specialybių paruošiame pakankamai, atsižvelgiant į šalies poreikius. Kai buvo skelbiamos „Strata“ prognozės, kokių medikų labiausiai trūksta, ne vienas pastebėjome, kad jos nėra tikslios. Tikiuosi, kad dabartinė komisija tas prognozes įvertino tinkamai ir, bent jau girdėjau iš ministerijos, kad orientuojamasi būtent į šeimos medicinos gydytojus, terapeutus, kurių labiausiai trūksta rajonuose. Man atrodo, kad reikėtų akcentuoti ir skubiosios medicinos pagalbos gydytojus. Tikiuosi, kad šių specialybių medikų ir bus ruošiama daugiausiai.

---

 

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos pirmininkė Aušra Volodkaitė:

- Slaugytojų trūksta beveik visuose regionuose. Visgi turime galvoti, kad reikia ne tik paruošti daugiau studentų, bet taip pat pasirūpinti, jog daugiau jų pasiliktų dirbti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pagrindinis dalykas, kad darbo vietos būtų patrauklios ir konkurencingos, palyginti su užsienio šalimis. Tai darbo užmokestis ir krūvio reglamentavimas, psichologinė darbo aplinka, pagarba profesijai. Dabar ypač daug skambučių sulaukiame dėl didelių darbo krūvių įstaigose, dėl didelio pacientų skaičiaus vienam slaugytojui, kadangi jų trūksta ir neateina nauji darbuotojai, krūvis paskirstomas tiems, kurie šiuo metu dirba įstaigoje. Nors deklaruojama, kad slaugytojo darbo užmokesčio vidurkis yra 1,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, yra daug įstaigų, kur užmokestis to vidurkio nesiekia ir jis didinamas vangiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!