Kai mirė Anglijos karalienė (kaip teigiama, nuo senatvės), imta kalbėti: tik Lietuva – šalis, kur nėra vietos senukams, o nuo senatvės mirti neleidžia ministro įsakymas. Garbaus amžiaus sulaukusiems velioniams verčiau štampuojamos širdies ir kraujagyslių ligų diagnozės, į neregėtas aukštumas keliančios šių ligų statistiką Lietuvoje. Tačiau Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė kviečia atsižvelgti į papildomus faktus.
Higienos instituto duomenimis, senatvė, kaip pagrindinė mirties priežastis, Lietuvoje nurodoma vidutiniškai 8 mirusiesiems per metus (vertinant 2010-2021 m. laikotarpį).
Klampina sudėtinga tvarka
Higienos instituto duomenimis, senatvė, kaip pagrindinė mirties priežastis, Lietuvoje nurodoma vidutiniškai 8 mirusiesiems per metus (vertinant 2010-2021 m. laikotarpį). Mirties liudijime ji gali būti įrašyta tik tokiais retais atvejais, jei asmuo sulaukęs 80 metų, o šeimos gydytojas ne vienerius metus stebėjo nuolatinį gyvybinių funkcijų nykimą ir pan. Kitais atvejais, senatvė mirties liudijime gali būti įrašyta tik greta ligos (ar traumos), sukėlusios mirtį.
Deja, tik karališkos šeimos atstovai gali mėgautis gydytojų dėmesiu, kurie metų metus akylai stebi jų silpstančias gyvybines funkcijas, o mirties liudijimuose pasirašo po oriu mirties nuo senatvės įrašu. Paprastiems mirtingiesiems šiuos kriterijus atitikti nelengva. Kaip teigia Alytaus ligoninės Geriatrijos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja Vilma Lankininkienė, pagrįstai dokumentuoti, kad pacientas mirė nuo senatvės yra rizikinga dėl tokiai diagnozei taikomų reikalavimų.
„Norėdami išvengti nesusipratimų, vengdami įklimpti į tuščius biurokratinius pasiaiškinimus ir procedūras, renkamės diagnozes, kurios atitinka Higienos instituto reikalavimus“, – apie nusistovėjusią praktiką pasakojo Alytaus ligoninės Geriatrijos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja Vilma Lankininkienė ir teigė, kad įvardijant mirties priežastį dėl ligos problemų nekyla, nes vyresni žmonės paprastai turi ne vieną lėtinę ligą.
Jos nuomonę paremia ir Lietuvos šeimos gydytojų sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė: „Net ir atitinkant minėtas sąlygas, mirusiam pacientui ir išrašius mirties liudijimą su senatvės diagnoze, sulaukiama skambučio iš Statistikos departamento ar Higienos instituto su nurodymu, kad mirties liudijimas išduotas neteisingai, gydytojai nemoka nustatyti mirties priežasties ir nežino, kaip pildyti dokumentaciją.“
Kodėl negalima?
Tačiau „Eurostat“ nurodo, jog kuo mirties priežasčių statistikoje senatvės diagnozės mažiau, tuo statistikos kokybė geresnė. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė paaiškina, kodėl taip yra: „Senatvės, kaip pagrindinės mirties priežasties, nurodymas medicininiame mirties liudijime parodo, kad liga, sukėlusi mirtį, nustatyta nebuvo. Vadinasi, šalyje yra prasta ligų diagnostika. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gydytojai skiria pacientams vaistus bei operuoja dėl ligų, tam tikrų sveikatos būklių, o ne dėl senatvės.“
„Senatvė pati savaime nėra mirties priežastis, – tikina R. Ustinavičienė. – Mirti nuo senatvės reiškia, kad kažkas natūraliai mirė nuo su senėjimu susijusios ligos.“
Tačiau G.Baršauskienė atkreipia dėmesį, kad Didžiosios Britanijos skaičiavimais, pasaulyje kas 3 sekundes miršta žmogus nuo demencijos. „Pas mus tokių diagnozių beveik nėra. Kadangi progresuojanti demencija sukelia organizmo išsekimą, kuris yra pagrindinės ligos pasekmė, dėl ko žmogus mirė, tai turi būti pažymėta mirties liudijime. Yra atvejų, kai dėl demencijos žmogui mirus globos įstaigoje, ji sulaukia tikrinimų dėl gyventojų nepriežiūros, – tvirtina gydytoja. – Dar viena mirties priežastis, beveik niekada nenurodoma mirties liudijime – alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, nors žmogus miršta dėl ilgalaikio tokių medžiagų vartojimo.“
Pašnekovė pastebi, kadangi Lietuvoje didelė dalis gyventojų serga kokia nors širdies ir kraujagyslių liga, gydytojai pasirenka paprastesnį kelią ir mirties liudijimą išrašo nurodydami šią diagnozę. Nebent būna aiški kitos kilmės mirties priežastis, kuri atrodo tinkama Statistikos departamentui ar Higienos institutui. Lietuva yra pirmaujanti Europoje dėl didelio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau nemažos dalies tų mirčių priežastys yra kitos“, – mano G.Baršauskienė.
Visgi...
R.Ustinavičienė pažymi: „Lietuvoje medicininis mirties liudijimas pildomas vadovaujantis ministro įsakymu, „Eurost“ rekomendacijomis bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kodavimo taisyklėmis. Jose nurodyta, kad senatvės kodas priskiriamas netiksliai apibrėžtų būklių sąrašui, kuris turi būti tikslinamas nepaliekant pagrindine mirties priežastimi. PSO taisyklėmis vadovaujasi visos šalys, todėl mirties priežasčių statistika yra palyginama tarptautiniu mastu. Siūlymas keisti medicininio mirties liudijimo pildymo bei apdorojimo reglamentavimą senatvės diagnozės atžvilgiu, reikštų, kad Lietuva nusprendžia nebesivadovauti tarptautinėmis taisyklėmis.“
Tačiau pašnekovė priduria, kad dabartinai keturi kriterijai dėl mirčių nuo senatvės vis tiek nėra visiškai logiški: „Lėtinės ligos ar traumos nebūtinai gali būti mirties priežastis. Todėl, jei žmogus yra vyresnio amžiaus, paskutiniu metu nebuvo stebima ženklaus lėtinių ligų paūmėjimo ar kitų ūminių ligų, nestebima smurto požymių, turėtų būti galima diagnozuoti mirtį nuo senatvės. Nebent artimieji nesutinka su diagnoze ir pageidauja atlikti autopsiją.“
Komentaras
Santaros klinikų I Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. Ingrida Lisauskienė:
.jpg)
- Manau, kad mirtis nuo senatvės galima, bet šiuolaikiniame gyvenime – be galo reta. Mes, reanimatologai, vartojame klinikinio trapumo terminą, kuriam vertinti sukurta devynių balų skalė. Jei skiriamas vienas balas, žmogus yra aktyvus, sportuoja, gyvena aktyviai, ligos ir jų simptomai netrikdo kasdieninės veiklos. O devyniais balais vertiname sunkios būklės terminalinius ligonius, kurie dėl funkcinės būklės negali apsitarnauti; jiems reikia kitų pagalbos tenkinant netgi minimalius kasdienius poreikius ir lėtinės ligos jau yra pasiekusios išeičių stadiją.
Matau, kad artimieji dažnai nesugeba adekvačiai įvertinti lėtinėmis ligomis sergančių artimųjų būklės, nesupranta ligos keliamos grėsmės ir progresavimo. Jei asmuo nebegali judėti, yra prikaustytas prie lovos, nepereina net per kambarį, tai yra itin grėsmingas simptomas... Kad ir minimalus veiksnys, kiekviena, net iš pažiūros nesunki liga – peršalimas, gripas – išeikvos paskutinius ir trapius to paciento sveikatos likučius. Ir žmogus gali neišgyventi. Klinicistams klinikinio trapumo terminas leidžia patikimai nuspręsti, kada pacientą guldyti į reanimacijos skyrių, kiek suteikti pagalbos, kad galėtume pagerinti likusio gyvenimo kokybę.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: