- Abu rinkiminėse programose deklaruojate, jog didinsite pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir spręsite žmogiškųjų resursų problemą, medikų etatų trūkumą. Iš kokių lėšų planuojate tai įgyvendinti?
 
Kandidatas į Klaipėdos miesto merus, LR Seimo narys Audrius Petrošius:
- Iš esmės, aš visada laikausi pozicijos, kad savivalda turi rūpintis tomis funkcijomis, kurios yra deleguotos įstatymų. Ir tai, kad iki šiol savivalda valdė ligoninę, kuri reikalavo investicijų, vienais metais mažiau, kitais metais daugiau. Nepriklausomai nuo to, kad didžiąja dalimi sistema yra išlaikoma iš PSDF lėšų, vis tiek miestas turėdavo investuoti į sveikatos priežiūros sektorių. Ir paskutinės investicijos, t. y. į ligoninių korpusų tvarkymą, turėjo būti skiriamos, jeigu aš neklystu apie 12 mln. eurų. Toks buvo planas ir tą miestas buvo pasiruošęs daryti. Aš visada sakau, kad mes turime rūpintis tomis funkcijomis, kurios yra pamatinės savivaldai. Tai šiuo atveju savivaldos savarankiška funkcija – pirminė sveikatos priežiūra. Miestas iki šiol nesusitvarkė normaliai su pirmine sveikatos priežiūra, bet rūpinosi aukštesne grandimi, kuriai buvo reikalingos gerokai didesnės investicijos ir tuos pinigus išleisdavo tam sektoriui.
 
Mes daug dirbome prie to, kad Klaipėda turėtų universitetinės ligoninės centrą. Ir vis dėlto mes nuimtumėme nuo miesto pečių tą brangiai kainuojančią naštą, kur tikrai negalėjome užtikrinti maksimalios kokybės. Paslaugos gal ir nebuvo blogos, bet pastatai, infrastruktūra ir visi kiti dalykai kalbėjo patys už save.
 
Lygiai taip pat, po pertvarkos valstybei atgal buvo grąžinta deleguota GMP funkcija. Jau dabar šitas lėšas, kurios iki šiol buvo skiriamos šitiems dviem segmentams, bus galima skirti pirminei sveikatos priežiūrai. Mes jau esame pasiruošę tas lėšas panaudoti gydytojų darbo ir pacientų paslaugų kokybei gerinti, pirmiausiai pastatant naują Jūrininkų polikliniką, vėliau sutvarkant miesto polikliniką. Jeigu reikės, dalį lėšų skiriant specialistų motyvavimo paketams tam, kad pritrauktumėme tuos žmones dirbti į Klaipėdą. Taip pat bus ir paslaugų plėtra, nes atsiras daugiau vietų, kuriose mes galime tas paslaugas teikti, ir tos patalpos bus inovatyvesnės, įranga bus inovatyvesnė. Tikrai skirsime deramą dėmesį būtent tai funkcijai, kurią savivaldybė iš tikrųjų turėtų skirti.
 
Kandidatas į Klaipėdos miesto merus, Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus:
- Šiandien visi pasaulio miestai konkuruoja vieni su kitais dėl žmonių. Žmogiškasis ir socialinis kapitalas tapo pačiu svarbiausiu sėkmingo miesto faktoriumi. Kuo aukštesnis miestiečių kvalifikacijos, išsilavinimo ir laimės lygis, tuo sėkmingesnis miestas. Darysime viską, kad miestas būtų komfortiškas, saugus, patogus gyventi ir trauktų atvykti savo sričių profesionalus. Kad jauni medikai rinktųsi gyvenimą Klaipėdoje, kur jų lauktų galimybė dirbti ir užsidirbti, tobulėti, turiningai leisti laisvalaikį. Kad tai ne tušti žodžiai, o konkretūs faktai pritraukiant medikus į Klaipėdą, jau rodo popandeminė praktika.
 
Pinigų savivaldybės biudžete yra. Reikia tik juos racionaliai paskirstyti ir naudoti. Nešvaistant laiko ir piniginių resursų nereikalingiems procesams, stalčiuose nugulančioms galimybių studijoms, abejotinos reikšmės ir nekokybiškiems projektams ir aibei kitų dalykų. Dėl blogai valdomų projektų, matome juos išbrangstant keliskart. Už tuos pačius pinigus, ūkiškai tvarkant miestą galima nuveikti daug daugiau. Mūsų komanda prioritetiniu klausimu laiko pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, ko nedarė nei viena ligšiolinė miesto valdžia. Pinigų skyrimo klausimas pirmiausiai yra politinių prioritetų klausimas. Gaila, kad pastaruosius ketverius metus, Klaipėdos konservatoriai pirmininkavę miesto Sveikatos reikalų komitetui nieko nenuveikė, kad tai įvyktų.
- Vien jau įžengus pro vienos iš didžiausių Klaipėdos mieste sveikatos priežiūros įstaigų – Klaipėdos miesto poliklinikos duris, literaliai, darosi neramu, jog durų rankena liks rankoje... Kokius planus turėtumėte prastai poliklinikos pastato būklei spręsti?
Audrius Petrošius:
- Kaip ir sakiau anksčiau, iš esmės mes rūpinamės aukštesnio lygio paslaugų teikimu, nesusitvarkydami su tais dalykais ir tomis sritimis, kuriomis turėtumėme rūpintis. Sutinku, kad būklė yra labai prasta ir prioritetu šiai dienai yra naujos poliklinikos statybos - Jūrininkų poliklinikos. Kadangi tam, kad mes eitumėme link rekonstrukcijos ar perstatymo miesto poliklinikos, mes turime turėti kur tuos srautus nukreipti. Nes negali uždaryti tokio objekto iki tol, kol nėra atidarytas kitas objektas. Taigi, viskas yra palaipsniui - pirmiausia yra statoma Jūrininkų poliklinika. Tikrai yra ieškoma sprendimo miesto poliklinikai jau šiai dienai. Yra svarstoma ar turėtų būti rekonstrukcija ar vis dėlto perstatymas. Ieškosime geriausio sprendinio tam, kad vis dėlto tos paslaugos būtų vakarietiško standarto, tokios, kokios turėtų būti naujo amžiaus Klaipėdoje.
 
Arvydas Vaitkus:
- Šioje poliklinikoje medikų darbo ir pacientų aptarnavimo sąlygos gerokai prasilenkia su visais standartais. Savo programa esame įsipareigoję nedelsiant po rinkimų kviestis medicinos įstaigos vadovus, nuodugniai įvertinti stalčiuose dūlančius projektus ir priimti atitinkamus sprendimus, kad tiek medikų darbo sąlygos, tiek pacientų aptarnavimas vyktų šiuolaikiniame pastate. Poliklinika turi veikti naujai įrengtame pastate.
 
- Nors Klaipėdos universiteto ligoninės „gimimas“ turėjo bent iš dalies sumažinti pacientų eilių problemų, tačiau pacientai teigia, jog pokyčių kol kas nepajuto - eilės pas specialistus nesumažėjo. Nors ir KU ligoninė nėra tiesiogiai pavaldi miesto savivaldybei, prašau pasidalinkite, kokius organizacinius pokyčius įvardintumėte būtinais, sprendžiant milžiniškų eilių problemą, kokius sisteminius pakeitimus įgyvendintumėte tapęs meru?
Audrius Petrošius:
- Iš principo, šiandien dienai apie kažkokį kokybinį šuolį per mėnesį laiko kalbėti, mažų mažiausiai, yra neteisinga. Todėl, kad organizacija vis dar išgyvena jungimosi procesą: iš esmės yra tvarkomi dokumentai, vienodinamos tvarkos, atlygiai ir dėliojamos visos kitos procedūros. Apie kokybinį šuolį mes galėsime kalbėti kiek vėliau. Žinoma, kad tos eilės neturėjo sutrumpėti.
 
Ir tai, kad mes šiandien išgirstame, kad „pažiūrėkit, kokio ilgumo eilės pas specialistus“, ir dar būna kartais pasako: „kad anksčiau to nebuvo“ – tai buvo. Tiesiog mes apie tai nežinodavome, nes iki tol vyravo tokia politika – „jokių problemų nėra“. „Jokių problemų nėra, jos yra įsivaizduojamos“. Šiandien mes apie tas problemas išgirstame ir į jas reaguojame.
 
Tai apie rimtesnį pokytį bus galima kalbėti po struktūrinės reformos. Jinai realiai turėtų mus pasiekti po pusantrų metų nuo proceso pradžios. Jeigu mes ligoninę įsteigėme (šių metų, aut. past.) sausio 1 d., dabar vyksta vadovo parinkimo procedūros, su sklandumais ar nesklandumais. Tai išrinkus vadovą, mintis buvo, kad jis turės apie metus laiko apsiprasti ir pažinti visą įstaigą ir tik tada prieiti prie struktūrinės pertvarkos. Toks įsipareigojimas buvo ir darbuotojams. Taip pat po struktūrinės pertvarkos galima tikėtis kažkokio didesnio pokyčio.
 
Arvydas Vaitkus:
- Pirmiausia, ligoninių jungimas įvykdytas tik popieriuje, jokių esminių pokyčių nei struktūroje, nei medikų darbo organizavime, nei pacientų aptarnavime neįvyko. Antra, kiekviena reforma reikalauja lėšų reorganizacijai ir optimizavimui, jos buvo žadėtos, bet taip ir liko tik pažadais. Reforma buldozeriu prastumta neapgalvotai, be konkretaus plano, naudos santykio paskaičiavimo ir tik tam, kad kažką daryti ar vadovo vietoje paskirti sau palankų žmogų.
 
Vienas pagrindinių momentų eilių mažinime yra šeimos gydytojų skaičiaus didinimas, jų darbo sąlygų optimizavimas. Tai yra būtent savivaldos funkcija. Kaip matėme labiausiai reikalingos kardiologų paslaugos, dauguma pacientų kreipiasi norėdami tokios konsultacijos ne pas šeimos gydytoją, o pas specialistą. Ta kryptimi ir reiktų eiti.
 
Šalia šeimos gydytojų kabinetų steigti kardiologų konsultacinius kabinetus, kuriuose tokias konsultacijas galėtų gauti pacientai nelaukdami eilėse. Pritraukti gydytojus specialistus įdarbinant tokiose struktūrose. Toks modelis padėtų nukrauti nereikalingas konsultacijas Universiteto ligoninėje, kurios specialistai koncentruotųsi tik į sunkiausius atvejus, o žmonėms nereiktų laukti ilgiausiose eilėse lauke. Klaipėdiečiai būtų aptarnauti savalaikiai ir oriai. Dar viena labai svarbi priemonė – profilaktinės programos ir jų finansavimas šeimos gydytojo institucijoje. Tai mūsų programiniai siekiai, kuriuos žinome kaip įvykdyti.
 
- Medicininio, slaugos personalo trūkumas ir atlyginimai. Sveikatos apsaugos ministerijai skaičiuojant, kad jau 2030 m. Lietuvoje gali trūkti daugiau nei 3 tūkstančių slaugytojų, pasak medikų, problema yra vis didėjanti dar ir dėl to, jog slaugos darbuotojai intensyviuose slaugos darbuose gauna per mažą darbo užmokestį. Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją Klaipėdos miesto gydymo įstaigose ir, Jūsų nuomone, koks turėtų būti adekvatus bei orus atlyginimas slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams?
 
Audrius Petrošius:
- Atlyginimas be jokios abejonės nėra atliepiantis tų žmonių (darbuotojų, aut. past.) poreikio.
Slaugos sektorius tam tikra prasme yra neprestižinis, nebūtinai dėl atlyginimo. Kitas svarbus aspektas yra krūvis, kurį tu gauni. Ir mes į skandinaviškas sistemas žiūrime ne tiek dėl atlyginimo, o kiek už tą patį atlygį tu gauni pareigų, pvz. rūpintis trimis pacientais, kai Lietuvoje mes turime tikriausiai ir 20, ir daugiau. Ne iš gero gyvenimo trūksta specialistų ir tas trūkumas, kurį jūs minite - 3000, jisai susidaro būtent, pirmiausia tai dėl krūvio. Tai yra darbo sąlygos, tai žinoma, kad atlyginimai yra svarbus aspektas. Jisai turėtų būti didesnis, negu yra dabar. Tikslų skaičių įvardinti nebūtų teisinga, bet tai tikrai neatliepia to realaus poreikio. Bet taip yra daugelyje sričių viešajame sektoriuje Lietuvoje.
 
Tam tos pertvarkos ir yra reikalingos, kad vis dėlto kompleksiškai būtų sprendžiami šitie klausimai. Finansai šiam sektoriui skiriami nėra itin maži, bet jeigu nėra tvarkomasi ūkiškai, tai natūralu, kad galutiniame variante galiausiai nukenčia specialistai.
 
Arvydas Vaitkus:
- Atlyginimai sveikatos apsaugoje yra viena iš labiausiai ir pagrįstai eskaluojamų tematikų. Sutinku, kad atlyginimai nėra tokie, kokio verti dirbantys šį sunkų, bet labai reikalingą darbą – slaugytojai ir jų padėjėjai. Privačios įstaigos tai reguliuoja savo nuožiūra, o valstybinėse ar savivaldybės finansuojamose įstaigose turime remtis sutartimis su TLK ir suteikiamu finansavimu. Negaliu žadėti to, kas nepriklauso nuo savivaldos, netikiu ir stebuklingomis projektų ar kitomis „injekcijomis", šie pinigai nugula Vilniaus ar Kauno įstaigose. Atlyginimo dydis pirmiausiai turėtų būti kuo greičiau išdiskutuotas šalies masteliu, dalyvaujant profesinėms organizacijoms, LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir darbdaviams. Šį klausimą reiktų užduoti ir aklai reformas stumiantiems politikams, neturintiems nei patirties, nei žinių, nei supratimo apie sveikatos sistemą.
 
Su komanda esame pasirengę tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu imtis lyderystės, tarpininkauti derybose dėl apmokėjimo tvarkos keitimo. Savo iniciatyva, savivaldybės lygmenyje, matome būtinybę remti norinčius persikvalifikuoti, pagal miestui reikalingą realų šių specialistų poreikį.
 
Labai tikėčiausi ir palaikyčiau Klaipėdos Universitetą ir Klaipėdos valstybinę kolegiją, kuri turėtų būti šių specialistų kalvė regionui, tačiau turiu abejonių, vėlgi, ką valdantieji padarė, kad sudarytų visas sąlygas tiek įstatymų leidyboje, tiek praktikoje.
Ir pabaigai. Akivaizdu, bet kokios reformos be konkrečios strategijos ir veiksmų plano nieko nepasieks. Tai sakiau dar pusantrų metų atgal, kad reorganizacija vien dėl galimybės paskirti naują, sau palankų apjungtų ligoninių vadovą, yra iš esmės ydinga praktika šalyje. Kalbu apie nuskambėjusį ligoninių jungimo procesą Klaipėdoje.
 
Jei nėra strategijos, kurioje turėtų būti aiškumas kas po reformos pagerės pacientui ir medikams, tai nėra ir veiksmų plano kaip tuos tikslus pasiekti. Mane bandė įtikinti, kad strategija ir veiksmų planas bus vėliau. Praėjo jau beveik pusantrų metų, tačiau jokių tokio pobūdžio dokumentų nėra. Kurti struktūrą ir kitus juridinio vieneto steigimo dokumentus buvo numesta patiems Klaipėdos medikams. Mums, Klaipėdos tarybos nariams, buvo teigiama, kad reikia skubėti perduodant ligoninę, nes kitaip Klaipėda negaus apie 200 milijonų Klaipėdos universitetinės ligoninės sutvarkymui. Dauguma Tarybos narių vien dėl galimybės gauti lėšas ligoninių sutvarkymui, pritarė šios ligoninės perdavimui valstybei. Jaučiamės apgauti. Pinigai nepaskirti iki šiol ir požymiai rodo, kad Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo šiai pertvarkai numatomų 268 mln. eurų ir iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų, apie ką iškilmingai skelbė Sveikatos apsaugos ministerija dar 2021 metų vasarą, Klaipėdai liks tik muilo burbulas.
 
Klaipėdos ligoninių pompastiškai išviešinto apjungimo proceso pasekmės iki šios dienos rodo, jog ligonines palieka apie 80 medikų, nors ir taip čia buvo jaučiamas medikų trūkumas, o naujo sujungtų ligoninių darinio kasa artėja į minusą. Atkreipiu dėmesį, kad Klaipėdos mieste veikiančios ligoninės gydo ne tik miesto, bet ir viso Klaipėdos regiono, kuriame gyvena apie 370 000 gyventojų,  pacientus. Jau vien todėl miesto ligoninės turėtų gauti ir atitinkamą dėmesį ir finansinę pagalbą iš šalies centrinės valdžios institucijų.
 
Lietuvoje sveikatos sistema, mano nuomone, pati „serga". Medikai seniai indikuoja neadekvataus dydžio atlyginimus už atliekamą darbą, šalyje „šlubuoja" pirminės pagalbos sistema, pacientams tenka mėnesiais laukti eilėse. Jau ne pirmi metai nebeparuošiami pagal poreikį pediatrai, mažėja medikų skaičius regionuose. Apie panašias visos medicinos bėdas indikuoja Jaunųjų gydytojų asociacija ir medicinos srities ekspertai. Pasigirsta ir greitosios medicinos pagalbos reorganizacijos problemų apimtys.
Išvada viena – jei procesas ir toliau vyks tokiu keliu, tai gali pačioje artimiausioje ateityje reikšmingai paveikti Klaipėdos miesto ir šalies gyventojų sveikatos ir mirtingumo rodiklius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!