Iššovė dienos chirurgija

„Iššūkių nebijau“, – sako trečius metus Marijampolės ligoninei vadovaujantis Mantas Čėsna, šias pareigas pradėjęs eiti beįsisiūbuojant pandemijai. Tačiau energingo vadovo tai neišgąsdino. O įstaigos bendruomenė neseniai turėjo progą atšvęsti reikšmingą pasiekimą – Valstybinės ligonių kasos vertinimu, jie buvo geriausi Lietuvoje tarp visų regioninio lygmens ligoninių, nes pademonstravo efektyviausius veiklos rodiklius.

 
Paprašytas pasidalinti sėkmingos lyderystės paslaptimis, vadovas sau nuopelnų neprisiima. „Tai džiuginantis visos komandos pasiekimas, už kurį noriu jai padėkoti. Linkiu neprarasti ugnelės ir toliau kuriant pasididžiavimo vertą įstaigą. Stengsimės ne tik išlaikyti, bet ir dar pagerinti rezultatus“, – kalbėjo M.Čėsna.
 
Direktoriaus pavaduotoja ambulatorinių paslaugų valdymui ir kokybei Agnė Brazaitytė teigė, kad įstaigos pasiekimai džiuginantys net keturiolikoje iš dvidešimt šešių vertintų rodiklių – kai kur jie siekia net 100 procentų. Gerai sekėsi šiose dienos chirurgijos atvejų grupėse: kelio artroskopinės operacijos, peties artroskopinės procedūros, kojos nykščio deformacijos operacijos, kataraktos operacijos, odos ir poodinio audinio procedūros ir kitos.
 
Ligoninė siekia atitikti galvos smegenų insulto klasteryje dalyvaujančioms įstaigoms nustatytus paslaugų kokybės reikalavimus, įskaitant paslaugų teikimo laikus ir kt. „Nuolat analizuojame, kaip mums einasi, ką galime padaryti geriau, kad pacientai gautų prieinamas, saugias ir veiksmingas paslaugas“, – tvirtino A.Brazaitytė ir dėkodama kolektyvui skatino išlikti tokiems pat ryžtingiems ir profesionaliems.



Susidomėjimas didžiulis
Vienas specialistų, kurių dėka rodiklių lentelėje ligoninė šovė į priekį – gydytojas ortopedas traumatologas Laurynas Matuzonis, atliekantis po tris, o kartais ir keturias dienos chirurgijos bei endoprotezavimo operacijas per dieną. 2010 m. atvykęs į Marijampolės ligoninę jis buvo jauniausias skyriuje, o dienos chirurgija (ypač peties sąnario) buvo dar neįsibėgėjusi. „Per tą laiką daug kas pasikeitė. Padaugėjo dienos chirurgijos operacijų skaičius, išplėtėme kelio bei peties sąnarių operacijų spektrą. Pacientų srautai didėjo ne procentais, o kartais, ir auga toliau. Jau dabar planinių operacijų eilė nusitęsė iki gruodžio. Planuojame atidaryti dar dvi dienos chirurgijos operacines“, – šypsosi gydytojas ir kartu su ligoninės vadovu dalinosi planais didinti paslaugų apimtis bei kvietė prie komandos prisijungti naujus kolegas.
 
Marijampolėje atliekamos plataus spektro operacijos – ne visos regioninės ligoninės gali pasididžiuoti tokiu asortimentu. Čia vyksta peties, kelio sąnarių artroskopinės, rekonstrukcinės, taip pat peties, kelio, klubo sąnarių endoprotezavimo operacijos.
 

„Mūsų tikslas – suteikti kuo didesnę paslaugų įvairovę, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į didmiesčius. Pacientams iš kaimiškųjų vietovių, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi palydinčiųjų, yra sudėtinga pakliūti net į regioninę ar rajoninę ligoninę, jau nekalbant apie didžiuosius centrus“, – paaiškino gydytojas ortopedas traumatologas Laurynas Matuzonis.

 
Su direktoriumi jie prisiminė, kad dėl galimybės atlikti peties sąnario endoprotezavimo operacijas teko gerokai pasistengti. „Ši operacija reikalinga ne tik esant peties sąnario artrozei, masyviems rotatorių plyšimams, bet ir po daugiafragmentinių žastikaulio galvos lūžių, kai žmogui būtina skubi pagalba. Sudėtingos operacijos kelia viso skyriaus lygį, jei nustosime jas daryti, po kurio laiko gali nukentėti šioje ligoninėje dirbančių jaunų gydytojų profesionalumas ir žmonės kreipsis kitur ieškodami aukštesnės kompetencijos medikų“, – sakė L.Matuzonis.
 
M.Čėsna pritaria: galimybė atlikti sudėtingesnes operacijas perspektyviems specialistams net ne pinigų klausimas. „Šiandien peties sąnarys, rytoj gal klubas ar kelis. Ir kas lieka? Svarbiausia specialistams nedrausti realizuoti save“, – tvirtino vadovas. „Gerų rodiklių nebūtume pasiekę be vyresnių Ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojų, – sako L.Matuzonis. – Vertiname jų pagalbą – jie perduoda mums didžiulę patirtį. Kitaip vargu ar būtume taip progresavę. Ir mes nesiruošiame sustoti, dar matome silpnąsias vietas, ką reikia taisyti, žiūrime į ateitį, suprantame, kad reikia ruošti naują kartą, kuri vieną dieną galėtų pakeisti mus, todėl šiais metais ligoninėje bandysim įsteigti ortopedijos-traumatologijos rezidentūros bazę.“
 

Anesteziologijos ir operacijų skyriaus vedėjas Eligijus Jucius pasakojo, kad ligoninėje kasdien atliekama po 10-15 operacijų, dirba aštuoni gydytojai. „Per šį pusmetį atlikome per tris tūkstančius operacijų. Visas jų ciklas sureguliuotas atliepiant pacientų saugumo poreikius ir kad darbai eitųsi kuo efektyviau. Pavyzdžiui, po procedūros pacientai porą valandų stebimi poanestezinės priežiūros palatoje. Prieš dienos chirurgijos operacijas visus konsultuoja anesteziologai. Tai leidžia sutaupyti operacijos laiką ir kartu padidinti jų skaičių“, – pasakojo E.Jucius ir pridūrė, kad Marijampolėje ši praktika taikoma daugelį metų.  

 
Ėmėsi pokyčių
„Gal tokia ir sėkmės istorija – eiti į priekį nuo mažų dalykų. Neverta iškart tapti generolu – naudinga prieš tai pajausti virtuvę“, – pasakojo M.Čėsna apie savo lyderystės kelią į 724 darbuotojų turinčią Marijampolės ligoninę. Baigęs visuomenės sveikatą jis keletą metų dirbo savivaldybės gydytoju, po to vadovavo Kalvarijos ligoninei, Marijampolės pirminiam asmens sveikatos priežiūros centrui.
 
Ligoninė turi du šeimininkus – SAM ir Marijampolės savivaldybę. Su abiem vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas. M.Čėsna akcentavo, kad Marijampolės savivaldybė visuomet palaiko idėjas ir prisideda finansiškai. „Surėmę pečius stipriname ligoninę“, – teigė vadovas.
 
Vedžiodamas po įstaigą M.Čėsna pasakojo, kaip perorganizavo palaikomąjį gydymą ir slaugą, kurie buvo išsibarstę per chirurginį, terapinį, traumatologinį skyrius. „Gydyti reikia savo srityje, o slaugą palikti slaugai. Todėl įsteigėme naują padalinį, turime trisdešimt penkių lovų Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyvosios pagalbos skyrių, kuris visuomet pilnas, susidaro ir eilės. Turėtume kur – aptarnautume dar daugiau pacientų“, – tikino M.Čėsna.
 
Kitas jam rūpimas siekis – pritraukti gydytojus bei slaugos specialistus, sudaryti jiems patrauklias sąlygas. „Mielai priimtume gydytojus neurologus, psichiatrus, akušerius ginekologus, anesteziologus reanimatologus, vidaus ligų gydytojus, kardiologus. Nors pastaraisiais, atsižvelgiant į jų trūkumą šalyje, skųstis būtų lyg ir nepatogu – ligoninėje yra trys dirbantys gydytojai kardiologai“, – pasakojo M.Čėsna.
 
Jis mano, kad norint pasikviesti gydytojus, reikia bendrauti asmeniškai – skelbimai čia nepadės. „Pamirškime tai. Tiesiog kalbini, vedi derybas. Ir tai veikia – pernai į ligoninę atėjo aštuoni jauni gydytojai, šiemet dešimt“, – pasakojo vadovas.
 
Jis prasitarė, kad Konsultacijų poliklinikai investicijų sulauktų per sveikatos centro kūrimą, tačiau dėl dalyvavimo jo veikloje dar priimti sprendimo neskuba – laukia finansavimo tvarkos aprašo. Jei Marijampolės ligoninė įsijungs į sveikatos centro veiklą, su reforma jai ateitų pakankamai solidi suma – 1 mln.700 tūkst. eurų.
 
Antradienį ligoninėje oficialiai paminėtas Geriatrijos skyriaus atidarymas, į kurį atvyko ministras Arūnas Dulkys ir kiti garbūs svečiai. Kol kas ligoninė geriatro neturi, čia darbuosis vidaus ligų specialistai su išplėstine praktika. Vadovas tai mato kaip privalumą, kadangi šios specializacijos medikai turi universalią kompetenciją. Janutė (86 m.) – viena pirmųjų pacienčių Geriatrijos skyriuje. „Noriu gyventi milijoną metų, tad galvoju – mažu reiktų pasigydyti? – šypsosi sąmojo nestokojanti senolė, atsidūrusi čia dėl širdies problemų. – Buvo sutinusios kojos, prastai jaučiausi. Tačiau paskyrus vaistų, iškart pagerėjo. Duok, Dieve, sveikatos daktarei ir kitiems čia dirbantiems puikiems žmonėms.“


 
Skausmo kabinetas – vienintelis regione
„Idėjų mūsų darbuotojai turi pakankamai, o mano darbas – surasti priemones joms įgyvendinti“, – šypsosi M.Čėsna. Viena gera idėja kaip tik pasiekė finišą – tai naujai atidaryta moderni Skausmo klinika, teikianti skausmo diagnostikos ir gydymo paslaugas.
 
Šios idėjos autorius – Anesteziologas - reanimatologas Reanimacijos ir Intensyvios Terapijos skyriaus vedėjas, skausmo gydymo, diagnozavimo ir valdymo specialistas, atsakingas už ūmaus ir lėtinio skausmo valdymo tarnybą ligoninėje Linas Šikarskas. Jis baigė LSMU Kauno klinikų organizuotus skausmo medicinos kursus, šiemet prisijungė prie naujai įsteigtos asociacijos Danijoje. Gydytojas kviečia kreiptis visus, kenčiančius lėtinį skausmą (besitęsiantį ilgiau nei tris mėnesius). „Čia svarbiausias žodis – kenčiančius, kadangi užsitęsęs skausmas yra fizinė ir psichologinė kančia. Jis keičia fiziologiją, mažina gyvenimo kokybę, ryšius su aplinka, darbingumą“, – vardijo skausmo padarinius L.Šikarskas ir pridūrė, kad didžiausias malonumas jo darbe – matyti, kaip žmonės vaduojasi iš kančios gniaužtų.  
 
„Nėra paprasta to pasiekti. Daugelis mano, kad mes stebuklingai pradanginsime skausmą. Tačiau jei jis tęsiasi dešimtmečius, fiziologija tiek prisitaikiusi, kad problemą valdyti sudėtinga. Tuomet mūsų tikslas padėti maksimaliai, kiek galima. Kai skausmas sumažėja skalėje nuo aštuonių iki šešių balų, gerai, jei iki keturių – puiku“, – pasakojo gydytojas, ragindamas nedelsti ir kreiptis laiku.
 
Pašnekovas akcentuoja ir kitką: ateinant į Skausmo kliniką būtina turėti kitų specialistų tyrimus dėl skausmo priežasties. „Ir, jei ji aiški, šalinti pirmiausia. Esant operacijos galimybei – operuoti stuburo išvaržą, endoprotezuoti sąnarį ir pan. Nors iki tol suvaldyti skausmą galima ir reikia – tuomet lengvesnė operacija ir gijimas po jos. Negydydamas skausmo priežasties žmogus elgiasi kaip automobilio savininkas, kuris įsižiebus apie gedimą įspėjančiai lemputei kreipiasi į elektriką, kad ją išjungtų, užuot gedimą taisęs“, – palygino gydytojas.
 
Skausmo klinikoje daromos intramaskulinės trigerinių taškų injekcijos, intraveninis vaistų lašinimas ir titravimas. „Kartais užtenka kelių tokių procedūrų. Esant sunkiau valdomam skausmui, kontroliuojant echoskopu atliekamos krioneurolizės procedūros, C-lanko procedūra rentgeno kontrolėje“, – vardijo L.Šikarskas.
 
Skubi pagalba keičiasi
Vos pradėjus vadovauti ligoninei, M.Čėsnos tikslas buvo modernizuoti ir išplėsti Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. „Šis padalinys – ligoninės veidas. Čia slypi ir didžiausi iššūkiai, nes pacientų srautai didžiuliai – per parą atvyksta apie šimtą žmonių“, – pasakojo vadovas ir pasidžiaugė, kad po poros mėnesių prasidės rangos darbų pirkimai ir gal net kitąmet įstaiga turės modernų, dvigubai didesnį Skubiosios medicinos pagalbos skyrių.
 

Direktoriaus pavaduotoja ambulatorinių paslaugų valdymui ir kokybei Agnė Brazaitytė papasakojo, kad naujovių čia įlieja ir atvykstantys dirbti jauni specialistai, kuriems pacientai negaili padėkų. „Kiekviena karta turi stiprybių. Jaunimas keičia bendravimo kultūrą, atsineša patirtį iš didelių ligoninių, kuria sėkmingai dalijasi su čia dirbančiais kolegomis“, – kalbėjo ji.

 
Vienas tokių veržlių gydytojų – Skubios medicinos pagalbos skyriaus gydytojas Adomas Kuliavas, vasaros gale imsiantis vadovauti šiam skyriui. „Atvykti į Marijampolės ligoninę skatino noras pritaikyti žinias ir suteikti tokią pagalbą žmonėms, kokią suteikdavau dirbdamas Kauno klinikose“, – aiškino jis. A.Kuliavas apsidžiaugė pasiūlymu tapti skyriaus vedėju, kadangi jaučia didelį malonumą optimizuodamas procesus, efektyvindamas darbus.
 
„Norėjosi išbandyti šį vaidmenį ekstriniam darbe. Man patinka, kai kritinėse situacijose turi aiškiai įvertinti padėtį, valdyti komandą“, – pasakojo medikas. Jam pavyko pritraukti ir jaunų kolegų, nors kai įsidarbino Marijampolėje, buvo pirmas ir vienintelis skubios medicinos gydytojas skyriuje. „Galimybės Marijampolės ligoninėje tikrai didelės. Tai mažosios klinikos, kuriose galima puikiai realizuoti save“, – tikina pašnekovas.
 
Neeilinė labdara
Marijampolėje veikia itin stiprus „Rotary“ klubas, kurio neeiliniai darbai pasiekia ir ligoninę. M.Čėsna iki šiol dėkingas, kad pandemijos metu jo nariai surinko apie 350 tūkst. eurų gyvybiškai būtinai medicininei įrangai.
 
„Atėjau vadovauti ligoninei ir matau: medikai tiesiog neturi kaip dirbti – rentgeno aparatų trūksta, didelės tėkmės deguonies įrenginių nėra, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų trūksta, videolaringoskopų trūksta... Normaliomis sąlygomis visko būtų gana, bet kadangi teko skaidyti srautus, reikėjo papildomų resursų, – pasakojo vadovas. – Pavyzdžiui, priėmime atskirai apžiūrėdavome vaikus, COVID-19 nesergančius pacientus ir tuos, kuriems patvirtintas virusas. Vadinasi, rentgenas turėjo būti ir ten, ir ten, ir ten. Verslininkai supirko visą trūkstamą įrangą. Įsigijome net specialią techniką palatų dezinfekcijai su sauso garo ir nano dalelių technologija. Buvome viena moderniausių ligoninių kovido metu.“|
 
Antras rotariečių labdaros projektas – Skausmo klinika. „Įkurti ją ligoninėje – puiki idėja. Klinikos reikėjo miesto ir aplinkinių rajonų žmonėms, apskaičiavome, kad įstaigai ji apsimokėtų ir finansiškai. Tik rūpėjo, kur gauti reikalingus porą šimtų tūkstančių eurų? Ką gi, tuomet ir vėl: „Laba diena, gerbiami verslininkai... – šyptelėjo M.Čėsna. – Iškėliau problemą, idėją, skaičiavimus ir jie sutiko padėti. Kai šalia gerų žmonių ratas, vyksta gražūs pokyčiai net ir stokojant pinigų.“

---

 
Pelnu turime dalintis su visuomene
Marijampolės ligoninės Skausmo klinikos projekto šeimininkas – verslininkas, „Mantingos“ įkūrėjas, visuomenės veikėjas, filantropas, Marijampolės miesto garbės pilietis, Marijampolės Rotary klubo narys Klemencas Agentas:


- Marijampolės ligoninėje veikti skatina ta pati gerumo, pagalbos formulė, kuria stengiausi gyventi nuo pat pirmųjų metų, kai sukūriau nuosavą verslą. Prasidėjus COVID-19 pandemijai negalėjau likti abejingas tam, kas vyko šalia.
 
Pamenu, kaip jaunas, energingas, sąžiningas Marijampolės ligoninės vadovas Mantas Čėsna nedrąsiai paprašė „Rotary“ klubo: gal galėtume padėti ligoninei įsigyti kokį vieną didelės tėkmės deguonies kvėpavimo aparatą? Apie tai pasikalbėjome su broliais rotariečiais ir nusprendėme – be jokių abejonių, reikia padėti. Jei ligoninė eitų viešo konkurso keliu, praeitų keletas mėnesių ir per tą laiką galimai mirtų mūsų savivaldybės žmonės.
 
Mane viduje ėmė nerimas, todėl tą patį vakarą apskambinau daug bičiulių, pažįstamų, papasakojau situaciją ir įrangos, kuri gali išgelbėti sergančius, poreikį. Nustebino bičiulių, pažįstamų pagalba ir noras aukoti. Ne vienas net padėkojo, kad prisiminiau ir paskambinau. Nuostabu, kad į pagalbą įsitraukė ne tik verslo bendruomenė, bet ir Marijampolės savivalda, asmenines lėšas aukojo gyventojai. Šį projektą galima vadinti stebuklu, nes per dvi savaites surinkome apie 350 tūkst. eurų. Tai – galinga suma, už kurią pirkome COVID-19 gydymui reikalingą įrangą. Aš ne tik būriau žmones pagalbai, bet ir inicijavau, kad „Mantingos labdaros paramos fondas“ kuo skubiau už 70 tūkst. eurų nupirktų Portatyvinį rentgeno aparatą, kuris jau kitą dieną buvo ligoninėje – štai kas yra greitis, kurio tuomet taip reikėjo nelaukiant viešų pirkimų.
 
Tam tikri išgelbėtų gyvybių pavyzdžiai primena, kad viskas, kas buvo daroma, prasminga. Pamenu, pažįstamas Marijampolės įmonės vadovas gulėjo ligoninėje. Vėliau jis man papasakojo apie palatos draugą, kuris jau atsisveikinėjo su gyvenimu. Tačiau tam žmogui, minėto vadovo akyse, prijungė didelės tėkmės deguonies kvėpavimo aparatą ir ligonio veido spalva iš mėlynos tapo normali, iškart paraudo žandukai ir jis pradėjo kilti iš mirties. Šią istoriją pažįstamas man pasakojo todėl, kad ant aparato buvo uždėtas „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ ženklelis. Džiugu, kad pasibaigus pandemijai, nupirkta įranga naudojama kitiems gydymo tikslams.
 
Vėliau, dar pandemijos metu, bendraujant su Marijampolės ligonine gimė Skausmo klinikos idėja. Pasirodo, apie 70 proc. žmonių į polikliniką kreipiasi dėl lėtinio skausmo. Galimybės jį gydyti mūsų regione nebuvo, nebent privačiai. Kadangi man rūpi, tapau labdaringo projekto šeimininku. Iniciatyvą įrengti Skausmo klinikos patalpas perėmė Marijampolės Rotary klubas, kurio narys architektas Algirdas
Marcinkevičius padėjo suprojektuoti apie 200 kv.m skausmo klinikos patalpas, statybinės organizacijos savininkas Gintaras Vilutis padėjo įgyvendinti klinikos remonto darbus, o ligoninė su Marijampolės savivaldos pagalba nupirko įrenginius gydymui. Klinika jau atidaryta ir tenkina Marijampolės miesto bei Lietuvos žmonių poreikius. Man svarbiausia, kad paslauga žmonėms finansuojama iš ligonių kasų.
 
Rotarietis esu nuo 1995-ųjų, per tą laiką Marijampolės „Rotary“ klubas įgyvendino daug projektų, taip pat ir ligoninėje, kurių vienas didesnių – Vaikų sutrikusios raidos centro įkūrimas. Kai kurie verslininkai mano, kad valstybinės įstaigos yra valstybės reikalas. Tačiau pasikalbėjus pavyksta įtikinti ir jie supranta, kad padėti turime ir mes – ne tik mokesčiais, kuriuos sumokame, bet ir per labdarą, skiriant dalį pelno geriems tikslams. Ir mūsų verslo bendruomenės ypač reikia tada, kai pagalbos rankos būtinos čia ir dabar, kaip pandemijos metu. Be jokių svarstymų, nelaukiant mėnesius trunkančių valstybės viešųjų pirkimų, dėl kurių užsitęsimo gali numirti žmonės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!