- Būtinai pakalbėsime apie visus dominančią tarnybos optimizaciją, tačiau prieš tai perbėkime kitas aktualijas. Viena jų – medikamentinė pagalba Ukrainai.
- Su Ukrainos valstybine maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnyba puikiai bendravome ir seniau ne viename bendrame projekte. Šie glaudūs ryšiai su kolegomis padėjo greičiau išsiaiškinti poreikį ir suorganizuoti pagalbos siuntas. Paskutinėje siuntoje prie kurios prisidėjo ir Lietuvos verslas, buvo apie penkias tonas antibiotikų, vaistų, vakcinų ir kitų reikalingų daiktų. Antibiotikų prašė Ukrainos pieno asociacija. Ten, ypač okupuotose teritorijose, ūkiai neturėjo galimybės įsigyti vaistų gyvuliams, dėl ko nukentėjo pieno sektorius – sergant karvėms nebuvo galima gaminti pieno produktų.
 
- O kaip mūsų ūkius kamuojantis afrikinis kiaulių maras? Prieš metus jis buvo lyg ir nuslopęs?
Su Afrikiniu kiaulių maru gyvenam nuo 2014 metų ir tai, kad kurį laiką nebuvo nei vieno atvejo, lėmė gerai sustyguotos apsaugos priemonės. Beveik dvejus metus Lietuvoje nebuvo nė vieno šios ligos atvejo kiaulių ūkiuose, deja, šiemet šernų migravimo metu komerciniuose ūkiuose aptikta vienuolika, o ne komerciniuose – trys šios ligos židiniai.
Akivaizdu, kad šernuose virusas liko, tad negalima atsipalaiduoti ir reikia laikytis apsaugos, higienos priemonių. Reikia suprasti, kad afrikinis kiaulių maras – virusinė liga, jai patekus į ūkį mirtingumas yra šitamtaprocentinis. Tad užkratui patekus į ūkį, žala gali būti milžiniška. Štai Jonavoje išskersta apie du tūkstančius kiaulių.
Ligą valdyti būtina. Raginame visus, kurie miške pastebėjo šerno gaišeną informuoti teritorinius VMVT padalinius – už tai mokama trisdešimt eurų paskata. Kuo daugiau surinksime gaišenų, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas pateks į ūkius.
 
- Prisiminkime didžiulį visuomenės ažiotažą sukėlusią nelegalių veisėjų problemą. Tarnyboms, ir ne tik jūsų, tai buvo išbandymas. Kaip vertinate jūsų institucijos vaidmenį? Situaciją suvaldyti pavyko?
- Reikia suprasti, kad nelegalus veisimas yra šešėlinis verslas, kuriame sukasi tikrai nemaži pinigai, todėl visada atsiras norinčių rizikuoti ir užsiimti tokia veikla. Tad norint išnaikinti šį reiškinį, reikia daug darbo ir tinkamų instrumentų.
Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas leidžia taikyti žymiai didesnes baudas ir paprasčiau konfiskuoti netinkamomis ar net žiauriomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Didiname patikrinimų skaičių, stengiamės operatyviai reaguoti į visus tokius pranešimus, pradėjome taikyti slapto pirkimo metodą, kai pirkėju apsimetęs savanoris, ar mūsų darbuotojas įsigyja gyvūną ir taip „nelegalas“ sučiumpamas su visais įkalčiais.
Noriu padėkoti gyvūnų globos organizacijoms ir  aktyviems piliečiams už pagalbą, pastabas, idėjas, o svarbiausia už neabejingumą. Visų sutelktos pastangos jau duoda vaisių.
Pastebėjome, kad daugėja registruotų veisėjų skaičius ir šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 2,3 tūkstančiai legalių, registruotų veisėjų ir tai yra 700 daugiau nei buvo. Akivaizdu, kad nemažai jų nusprendžia išeiti iš šešėlio, nes darosi vis sunkiau dirbti nelegaliai.
Kas taip pat svarbu – departamentuose įsteigėme po vieną gyvūnų gerovės specialisto etatą. Jie tikrina turgavietes, reaguoja į skundus, vykdo internetinę kontrolę.
 
- Pereikime prie tarnybos optimizacijos temos. Kodėl tai darote?
- Oi, šia tema galiu kalbėti ilgai, tačiau pabandysiu glaustai (Šypsosi). Tarnyba yra viena didžiausių institucijų Lietuvoje, turinti apie per tūkstantį darbuotojų. Tiek departamentai, tiek skyriai yra visoje šalyje, o mūsų funkcijos itin svarbios ūkininkams ir regiono žmonėms. Vadovo pozicijoje esu pusantrų metų ir man teko pareiga įvertinti tarnybos veiklą tiek dabartinės ekonominės situacijos, tiek ateities iššūkių kontekste. 
Peržiūrėjau inspektorių krūvius, veiklas, patalpas. Pamačiau atvejus, kai penkių šimtų kvadratinių metrų pastate dirba trys arba šeši žmonės. Manau, visi supranta, kad tai – neracionalus valstybės lėšų švaistymas. Jei tie inspektoriai persikels į porą kabinetų, darbo kokybė nepablogės. Kadangi skyrius planuojame kelti į savivaldybes ar prie jų esančius pastatus – tai bus tik patogiau, nes visos paslaugos bus sutelktos vienoje vietoje.
 
- Vadinasi, neišeinate iš rajonų?
- Mes tikrai neišeiname iš rajonų, turime atsakomybę prieš jų gyventojus, suprantame kad esame reikalingi. Tik atsisakome perteklinio ploto. Dėl to tikimės sutaupyti pusantro milijono eurų, kuriuos skirsime inspektorių algoms didinti.
 
- Minėjote, kad darbo jėgos ir algų klausimas jums pastaruoju metu neduoda ramybės.
- Mūsų tarnyba – viena mažiausiai uždirbančių. Inspektoriaus algos vidurkis – 1100-1200 eurų „ant popieriaus“. Kitose priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose jis siekia 1600-1700 eurų. Noriu pažymėti, kad VMVT inspektorių nelengva išugdyti, o išlaikyti ar rasti naujus su tokiomis algomis vis sunkiau. Mūsų darbuotojus žvejoja privatus verslas, nes daug kur reikia jų patirties – skerdykloms, perdirbimo įmonėms ir kitur. Veterinarų paklausa didžiulė, man sunku juos pritraukti į viešą sektorių. Dėl to ir reikalingas patalpų, aptarnaujančio personalo mažinimas, kad lėšas būtų galima nukreipti algoms didinti. Tą seniai reikėjo padaryti, tiesiog aš papuoliau į tą laiką. Tai būtina daryti dabar, jei norime išlaikyti žmones. Šiuo metu specialistų amžius daugiau nei penkiasdešimt metų, mes nepritraukiame jaunimo, taigi neįsilieja naujos žinios, idėjos, neatsiranda proveržio. Tačiau būtina eiti kartu su visuomene, keistis, padaryti paslaugas kokybiškesnes, efektyvesnes.
Man ši tema svarbi – jaučiu daug noro, emocijų, kad tarnyba žengtų koja kojon su laiku ir visuomenės poreikiais. Tačiau tam reikia ieškoti galimybių ir priimti sprendimus, kurie kartais žmones išmuša iš komforto būsenos, kurią visi mėgstame. Tačiau nepasitenkinimas laikinas, o nauda, tuo tvirtai tikiu, džiaugsimės ne vienerius metus.

---

 
Dosjė
Gimė 1982 m. Jurbarke.
Įgijo magistro laipsnį viešojo administravimo ir veterinarinės medicinos studijų srityse.
Nuo 2007 metų kyla karjeros laiptais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Tarnybos vadovu tapo 2021 m., prieš tai nuo 2018 m. dirbo direktoriaus pavaduotoju.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!