Apie viską nuo pradžių
Traukiniobilietas.lt po nesenai įvykusio „kapitalinio remonto“ peradresuoja į ltglink.lt puslapį, kuriame galima įsigyti traukinio bilietus internetu.
Tačiau prieš pat Rasų šventę, 22 d. vakare, bilietų internetu nusipirkti nebeįmanoma, puslapis po ilgo galvojimo meta įmantrų klaidos ženklą.
 
23 d. UAB „Lietuvos geležinkeliai“ viename, vis dar veikiančiame bendrovės puslapyje litrail.lt/naujienos atnaujina anksčiau skelbtą pranešimą spaudai. Jame patvirtinamas faktas apie patiriamas atakas bei sutrikdytą puslapių veiklą. „Apie sutrikimus LTG Grupė nedelsdama informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kartu su kibernetinio saugumo partneriais imasi visų būtinų veiksmų tinkamai svetainių veiklai atkurti ir palaikyti“, – rašoma įmonės pranešime spaudai.
 
Bet pati įdomiausia šio pranešimo dalis, o, tiksliau, jos įgyvendinimas atbulomis ir surištomis rankomis yra čia: „Tuo atveju, jei išvykimo stotys neturi veikiančių̨ kasų, traukinio bilietus kviečiama įsigyti traukinyje. Įvykus sutrikimams svetainėje keleiviams, įsigyjantiems bilietus traukinyje, nebus taikomas papildomas administravimo mokestis“. Tai tapo priežastimi plačiau apžvelgti situaciją, įmonės komunikaciją, pareiškimus ir svarbiausia jų įgyvendinimus.
Kadangi ir pačiam tenka keliauti traukiniais į Trakus, Kauną, Ignaliną, Šiaulius, galiu apie situaciją kalbėti ir iš pirmojo asmens perspektyvos.
 
23 d. rytą kaip įprasta prieš 10-20 min. iki kelionės bandau įsigyti traukinio bilietą. Puslapis neveikia, bandymai jį perkrauti nepadeda. Lipu į traukinį, nes bilietų kasos, bent jau Vilniuje, likus 5 min. iki jo išvykimo bilietų nebeparduoda. Priėjus konduktoriui mandagiai paaiškinu situaciją ir jau ruošiausi mokėti papildomą mokestį perkant bilietą traukinyje. Traukinio palydovas – jaunas, mandagus ir supratingas, patikrinęs telefone, jog puslapis neveikia, papildomo antkainio nepritaikė. Visgi, žiūrint iš dabartinės perspektyvos, tai buvo mažas pavojaus skambutis, jog vidinė komunikacija įmonėje neveikia itin sklandžiai, ir pirmoji keleivius aptarnaujanti grandis ryte dar nežinojo apie įmonės priimtą ir visuomenei komunikuojamą sprendimą netaikyti paslaugos mokesčio bilietus perkant traukinyje. Nes minėtam konduktoriui teko pačiam tikrinti, ar puslapis neveikia.
 
24. d. traukinio bilietas.lt ir ltglink.lt puslapiai vis dar nepasiekiami, bilietus šįkart perku kasoje. Per bilietų kontrolę klausiu palydovės, jei jų neturėčiau, ar man būtų taikomas žyminis mokestis? Atsakymas: „Taip“. Dvi dienos po sutrikimų pradžios, diena po spaudos pranešimo išplatinimo, jog jis neturėtų būti taikomas. Pasidomiu, ar konduktorė nėra girdėjusi apie 23 d. sprendimą dėl mokesčio netaikymo. Atsako, jog neteko, kiek nustemba.
 
27 d. pataikau tą valandos ar 15 minučių langą, kai svetainė veikia ir pavyksta įsigyti bilietus internetu.
28 d. bilietų platformos vis dar neveikia, 23 d. sprendimas dėl mokesčio netaikymo neatšauktas. Vėl keliauju traukiniu. Lygioje vietoje įvyksta drama su konduktore, kuri vis kartoja mantrą apie bilietų kasų darbo laiką, stotis, kur jų nėra. Esą tik tada mokestis netaikomas, o apie neveikiančio puslapio išimtį nenori net girdėti. Dabar jau kirba noras rimtai pasidomėti, kas gi čia vyksta. Todėl kreipiuosi į „LTG Link“.
 
„LTG Link“ atsako raštu
Motyvuodama laiko stoka įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė atsisako bendrauti telefonu ir klausimus prašo pateikti raštu. Po paros redakciją pasiekia įmonės atsakymas.
Įmonė pasidalijo statistika, iš kurios galima spręsti, kiek jai svarbi yra jau savaitę neveikianti arba nepastoviai veikianti bilietų pardavimo platforma, mat net 41 proc. bilietų birželį buvo parduota būtent joje.
 
Taip pat atsakyme atkartojama informacija, kokio pobūdžio sutrikimai, atakos įvykdytos prieš įmonę bei kokių veiksmų buvo ir yra imamasi.
Tačiau atsakyme raštu neatsakyta į du klausimus: kaip, kada, kokiais kanalais apie sutrikimus ir priimtus sprendimu informuoti įmonės darbuotojai: kasininkai, palydovai? Bei nepateiktas įvertinimas, ar 7 dienas trunkantys didesni ir mažesni sutrikimai, pasekmių suvaldymas, priešiškų veiksmų užkardymas yra pakankamai greitas, bent vidutiniškai geras tokio kalibro valstybinei ir strateginę reikšmę turinčiai įmonei?
 
Nors savaitgalį įmonės puslapiai galimai veikė be sutrikimų, pirmadienį jų būta ir rimtų. Apie 6.50-8.30 val. bilietų platformos buvo nepasiekiamos arba pasiekiamos tik protarpiais. Kai puslapis buvo pasiekiamas, jame vis dar kabėjo informacija, atkartojanti pranešimą apie netaikomą mokestį, ir pranešimas, jog gali būti kliūčių atsiskaityti už paslaugas naudojantis SEB bankininkyste.
 
O štai antradienį ryte traukinių palydovai ar bent dalis jų vis dar nieko negirdę apie sprendimą dėl paslaugos mokesčio netaikymo. Nors itrail.lt/naujienos komunikuoja priešingai: „Įvykus sutrikimams svetainėje keleiviams, įsigyjantiems bilietus traukinyje, nebus taikomas papildomas administravimo“. Iki 28 d. vėlaus vakaro tai paneigiančio, atšaukiančio ar apie klaidą pranešančio pranešimo nėra.
 
Dar kartą paskambinus ir paprašius patikslinimo LTG atstovai vėl pažadėjo atsakyti raštu. Netrukus gautas atsakymas į klausimo esmę neatsakė, t.y. kokias tvarkas ir mokesčius taikys ar netaikys konduktoriai bilietų platformos sutrikimo atvejais.
„Galimų svetainės sutrikimų metu klientai kviečiami įsigyti bilietus kasose arba traukiniuose. Tuo atveju, jeigu geležinkelio stotyje kasos nėra arba ji nedirba, traukinyje įsigyjant bilietą nėra taikomas papildomas administracinis mokestis“, – sakoma atsakyme.
 
Paprašius patikslinimo į patikslinimą – bet jei bilietų kasa dirba, mokestis visgi yra taikomas? Pvz., kai puslapis turi lengvų sutrikimų, veikia, neveikia, vėl veikia? „Taip, trumpalaikių sutrikimų atveju bilietus kviečiame įsigyti veikiančiose kasose arba traukiniuose“, – laiške rašė K.Dzikaraitė. Kaip tai dera ar nedera su 23 d. LTG pranešimu spaudai dėl mokesčio netaikymo, klausimas lieka atviras, o, tiksliau, visiškai nesuderinamas ir prieštaraujantis vėliau atsiųstam laiškui.
 
Kur padėti kablelį šioje nedidelėje „Lietuvos geležinkelių“ byloje „pasigailėti negalima nubausti“, galime nuspręsti kiekvienas pats sau. Būdami Lietuvos piliečiai esame ir valstybinės įmonės netiesioginiai akcininkai, turintys dar pasyvią teisę pasirinkti, būti ar nebūti šios įmonės klientais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!