Krizių įveikimo centrai po Valstybės kontrolės radaru

Mantas Jusis
2023-01-19
Ar normalu, jog patyrus smurtą šeimoje arba patekus į kitą krizinę situaciją, kurioje reikalinga pagalba, valstybė tik 14 proc. asmenų sugeba pasiūlyti psichologo ir vos 10 proc. teisinę pagalbą? Čia dar ne viskas: jei gyvenate regione, iki krizinių įveikimo centro jums gali tekti pėdinti (nukeliauti) 50 kilometrų, nes pavėžėjimas iki jų neorganizuojamas. Tokias išvadas atliktame audite pateikia Valstybės kontrolė.
Krizių įveikimo centrai po Valstybės kontrolės radaru
Valstybės kontrolės auditas nustatė, jog net 37 proc. savivaldybių netaikė jokių proaktyvių priemonių, kurios padėtų identifikuoti krizinėse situacijose atsidūrusius asmenis.

Palikti be pagalbos
„Šį auditą pradėjome, nes savivaldybėse nepakankamai išplėtotos socialinės paslaugos. Audito pradžioje savivaldybėse veikė 61 krizių centras, bet net 14 tokio apskritai neturėjo. Daugiau nei pusė asmenų, esančių krizinėse situacijose, nebuvo identifikuojami, jiems nesuteikiama pagalba. Toliau vertinant rizikas nustatyta, jog trūksta individualių paslaugų, nepakanka bendradarbiavimo tarp institucijų. Taip pat trūksta pagalbos asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio“, – sako Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė ir šio audito grupės vadovė Rasa Rakauskienė.
 
Bent dalis rizikų ir prielaidų, audito pradžioje, deja, pasiteisino. Nustatyta, jog net 37 proc. savivaldybių netaikė jokių proaktyvių priemonių, kurios padėtų identifikuoti krizinėse situacijose atsidūrusius asmenis.
 
Nei savivaldybės, nei Socialinių reikalų apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nė karto per trejus metus nevertino joms pavaldžių įstaigų veiklos. Nevertintas ir pagalbos centrų išsidėstymas, t.y. ar jų tinklas savivaldybėse pakankamai tankus ir lengvai pasiekiamas. SADM nuomone, „socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas yra savivaldybių̨ savarankiškoji funkcija“. Valstybės kontrolė dar atkreipė dėmesį, jog trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų keičiantis informacija. Visi audituojamo laikotarpio pranešimai, apie asmenis, kuriems reikalinga pagalba gauti tik iš policijos. Tuo tarpui iš švietimo, gydymo įstaigų ar tų pačių pagalbos centrų nesudarė nė procento.

 
Centrai ginasi: atsidūrė vienoje ataskaitoje
Pakalbinome kelis pagalbos centrus, kurie sulaukė aštrių kritikos strėlių. Vieni jiems mestus akmenis linkę grąžinti atgal į kontrolierių daržą. Kiti abejoja pačia tyrimo koncepcija, kai skirtingi centrai inspektuoti vienu tyrimu, t.y. taikant vienodą „kurpalių“.
 
„Mes gauname pastabas dėl esą per mažai suteiktų konsultacijų. Kiekvienam žmogui užvedame anketas. Kiekvienoje jų yra priemonių planas, o jame parašyta, jog buvo pasiūlyta teisininko konsultacija ir psichologo pagalba. Žmonės jos atsisako. O aš žinau, kodėl. Nes būna neblaivūs. Ryte susitaiko ir jiems nebereikia nei psichologo, nei teisininko. Tokios pagalbos reikia tiems, kurie planuoja skyrybas ar panašiai“, – sakė Anykščių moterų ir informacijos centro pirmininkės pavaduota Elvyra Lasskaja.
 
Kito centro vadovė tikino atsidūrusi viename stalčiuje su centrais, su kuriais atsidurti tikrai neturėjo.
„Audituojamas objektas buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o savivaldybių administracija, jų socialinių paslaugų centrai, kompleksinės pagalbos centrai buvo antriniai subjektai. Jie irgi yra vieni subjektų, kurie įgyvendina apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Bet taip jau nutiko, jog visi atsidūrėme vienoje ataskaitoje, o infografike informacija pateikta neaiškiai“, – teigė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė Jurgita Cinskienė.

 
Mini interviu
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys:

- Valstybės kontrolės atliktas auditas pateikė pastabų ir kritikos vadinamų Krizių įveikimo ir specializuotos pagalbos centrų veiklai. Kaip vertinate jo išvadas ir rezultatus?

- Audito ataskaitoje aiškiai matau trūkumą savivaldybių veikloje. 37 proc. arba daugiau nei trečdalis netaiko jokių proaktyvių priemonių. Jos tarsi imasi funkcijos, bet nedaro veiksmų, kad gyventojams paskleistų žinią. Mūsų socialiniai darbuotojai dirba gerai, bet tikriausiai nėra marketingo specialisto, nors kiekviena paslauga turėtų turėti marketingo planą.
 
- Ką galėtume, o gal turėtume padaryti su Krizių įveikimo ir specializuotos pagalbos centrais: leisti jiems veikti taip, kaip jie veikė iki šiol, didinti finansavimą, o galbūt griežtinti kontrolę?
- Bet koks griežtinimas gali atsisukti mums kitu lazdos galu. Akreditavimas, licencijavimas, griežtinimai ar kontrolių įvedimas, kai neturime pakankamai pinigų, reiškia, jog stumiame tuos žmones lauk.
Problema, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Kai kurie rajonai tiesiog nepritraukia specialistų. Arba šie neturi didelės patirties. Jie tik baigę mokslus ir pradeda dirbti krizių įveikimo komandoje. Mes, kaip valstybė, kartais elgiamės nelabai gerai, nes sudarome sąlygas mokytis ant klientų.
 
- O kaip dėl ataskaitoje minėto pavėžėjimo paslaugos?

- Visi dabar nori būti pavėžėjami... Šiais laikais žmogui iš taško A pasiekti tašką B nėra sudėtinga. Su arkliais gi nebevažinėjame. Taip pat neturime ir vienkiemių, kurie būtų nepasiekiami. Čia svarbus bendradarbiavimo dėmuo tarp institucijų. Žinau daugelį merų, kurie, reikalui esant, atveš, ras transportą. Todėl ką nors papildomai organizuoti nematau prasmės.

 
SADM komentaras
Ministerija į L.S. klausimus sutiko atsakyti tik raštu ir  tik anonimiškai. Pasitikslinus, su kuriuo ministerijos specialistu bendraujama, atsakyta: su  „komunikacijos grupe“.
Ministerija, siekdama atliepti ataskaitoje pateiktus rezultatus ir užtikrinti efektyvius pokyčius smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityje, Valstybės kontrolei pateikė rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame nurodoma, kad ministerija:
 
Siekdama suteikti pagalbą kaip galima daugiau asmenų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, planuoja plėsti informavimo priemones apie teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į visuomenės nuomonės apklausos rezultatus. Ministerija organizuos visuomenės informavimo kampanijas, padedančias atpažinti įvairias smurto formas bei suteikiančias informaciją, kur galima kreiptis pagalbos nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje.
 
Siekdama parinkti paveikiausias paslaugas ir turėti aktualius duomenis apie asmenis, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje, ministerija užtikrins, kad įstaigos, teikiančios šias paslaugas, kauptų ir teiktų tikslius duomenis. Tam yra numatyta įtvirtinti privalomas duomenų rinkimo formas. Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas įpareigotas įdiegti unikalių (nesikartojančių) smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų, gavusių specializuotą kompleksinę pagalbą, skaičiavimo sistemą. 
 
Ministerijoje veikia darbo grupė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, į kurios sudėtį įtraukti ir nevyriausybinių organizacijų, vykdančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas, atstovai.
   
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris