Dvigubas pacientų srautas
Pasauliui kovojant su užklupusiu koronavirusu, ekspertai ragina išlaikyti šaltą protą ir nepriimti skubotų sprendimų. Mat infekcija plinta greitai, o, nepaisant ekonominių praradimų dėl karantino, daugiausiai iššūkių tenka būtent sveikatos sektoriui. Nors daugelyje sričių gyvenimas sulėtėjo arba sustojo, medikų teigimu, jie dirba padidinto intensyvumo režimu. Tiesa, netrūksta ir bambeklių svarstymų, jog medikai tirština spalvas – esą sergančiųjų COVID-19, kuriems reikalinga intensyvi medikų priežiūra, šalyje nėra labai daug. Iš dalies su tuo galima sutikti, tačiau tai nereiškia, jog prasidėjus pandemijai žmonės stebuklingai pasveiko nuo visų kitų ligų.
Prieš savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu dėl viruso, kuris kelia didelę grėsmę tiek pacientams, tiek ir medikams, plitimo buvo nuspręsta laikinai uždaryti didelę dalį Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių. Šiuo metu joje paslaugas teiks tik akušerijos ir ginekologijos, onkologijos bei infekcinių ligų padaliniai. Skubios medicinos pagalbos teikimą perėmė Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Pacientams kaip ir ramu - pagalba bus teikiama. O kaip tokiam persiorientavimui pasirengusios gydymo įstaigos?
„Šioje kovoje kiekvienas privalo turėti savo vietą ir tiksliai žinoti ką daryti. Esame vadinamoji rezervinė ligoninė, aptarnaujanti pacientus, kuriems reikalinga stacionari, chirurginė ar reanimacinė pagalba. Perėmėme kitų Klaipėdos ligoninių skyrių, kuriuose buvo nustatytas infekcijos plitimas, darbą“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
Savaitę skubius pacientus priimančio RKL Priėmimo skyriaus vadovė Jurgita Syminienė į klausimą, ar pasikeitė jų darbo tempas, atsakė: srautas išaugo dvigubai. „Perėmėme visus skubius pacientus, išskyrus infekcinius, akušerinius ir onkologinius. Pacientų srautas mūsų skyriui išaugo daugiau nei dvigubai. Nuo sekmadienio mobilizuotos papildomos pajėgos skubiai pagalbai užtikrinti. Personalas, suprasdamas dabartinę situaciją, geranoriškai sutiko“, - sako Priėmimo skyriaus vadovė ir priduria, kad šiuo metu skyriuje per parą budi iki keturiasdešimties žmonių. Įprastai jų kiekis būdavo gerokai mažesnis.
Kuo dažniausiai skundžiasi pacientai atvykę į ligoninės skubios pagalbos skyrių? Paletė - labai įvairi, sako J.Syminienė, nuo kvėpavimo takų infekcijų iki pilvo skausmų. Nėra taip, kad vyrautų tik viena kuri nors sritis. Nepaisant karantino, pasitaiko ir atvykstančių dėl traumų. Štai savaitgalį netrūko ir politraumų, net itin sudėtingų. „Tačiau pastebime, kad karščiuojančių pacientų skaičius yra ženkliai padidėjęs. Juos stengiamės rūšiuoti prie Priėmimo skyriaus durų. Kad būtų išvengta ligoninės personalo galimo užsikrėtimo, karščiuojantys bei besiskundžiantys kvėpavimo takų infekcijomis arba turintys nepalankią anamnezę pacientai siunčiami į vadinamąjį uždarą infekcinį korpusą, idant išvengtumėme viruso plitimo gydymo įstaigoje“, - sako J.Syminienė. Tokie nuogąstavimai, kaip rodo situacija sveikatos sektoriuje, turi pagrindo, todėl būtina laikytis visų įmanomų apsisaugojimo priemonių.
„Pacientų srautas mūsų skyriuje išaugo daugiau nei dvigubai. Nuo sekmadienio mobilizuotos papildomos pajėgos skubiai pagalbai užtikrinti. Personalas, suprasdamas dabartinę situaciją, geranoriškai sutiko“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriaus vadovė Jurgita Syminienė.
Šiuo metu į gydymo įstaigą dėl kitos patologijos guldomiems karščiuojantiems ar nepalankią anamnezę turintiems pacientams atliekami ir PGR testai, kad būtų galima identifikuoti, ar į ligoninę patekęs žmogus nėra užsikrėtęs COVID-19 infekcija.
Visi pasirengę
Pagal ligoninės Ekstremalių situacijų valdymo tarybos planą, jeigu ligoninei tektų gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus, jie būtų gydomi naujajame korpuse, kuris nėra visiškai atskirtas nuo kitų ligoninės korpusų, mat įstaiga nėra projektuota gydyti infekcines ligas.
Iš viso paruošta 15 palatų, kuriose yra 40 lovų. Guldant palatoje po vieną pacientą, ligoninė pasirengusi priimti 15 sergančiųjų COVID-19 infekcija.
D.Steponkaus teigimu, kolegos iš kitų miesto ligonių, kurių darbą palietė infekcija verti didžiulės pagarbos. „Linkime jiems stiprybės ir ištvermės. Džiaugiamės, kad miesto vadovai supranta, kaip yra svarbu, kad infekcija neplistų po visas gydymo įstaigas ir jos netaptų infekcijos židiniais. Nors siaučia koronavirusas, nedingo ir kitos ligos, kamuojančios žmones. Jiems taip pat būtina pagalba. Todėl labai svarbu turėti mieste bent vieną „švarią“ ligoninę ir joje dirbančius medikus.
Kol kas įstaigoje (balandžio 7 d. duomenimis – red. past.) neturime nė vieno sergančio mediko ar kito darbuotojo. Tai pavyko pasiekti dar prieš karantino paskelbimą pradėjus kruopščiai ir atsakingai vykdyti sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos gydymo įstaigoms teikiamas rekomendacijas bei įgyvendinant būtinas infekcijos prevencijos ir kontrolės priemones, vadovaujantis SAM, NVSC ir kitų atsakingų valstybės institucijų rekomendacijomis bei nurodymais karantino metu. Todėl šiuo metu esame pajėgūs teikti būtinąją pagalbą pacientams visa apimtimi“, - sako D.Steponkus.
Pasak jo, visos gydymo įstaigos turėtų būti pasirengusios susidurti su COVID-19 infekcija bei maksimaliomis pajėgomis stengtis kovą prieš virusą laimėti. „Tik vienas niuansas: šioje kovoje kiekvienas privalo turėti savo vietą ir tiksliai žinoti ką daryti. Priešingu atveju, galime atsidurti išties nepavydėtinoje situacijoje. „Esame vadinamoji rezervinė ligoninė, aptarnaujanti pacientus, kuriems reikalinga stacionari, chirurginė ar reanimacinė pagalba. Perėmėme kitų Klaipėdos ligoninių skyrių, kuriuose buvo nustatytas infekcijos plitimas tiek tarp pacientų, tiek ir tarp personalo, darbą. Šiuo metu pas mus gydomi praktiškai visi Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientai, išskyrus akušeriniai, onkologiniai ir infekciniai, taip pat ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus pacientai. Teko perimti ir darbą Klaipėdos regione. Anksčiau skubių pacientų srautai iš regiono rajoninių ligoninių buvo paskirstomi per tris ligonines, dabar šį krūvį tenka prisiimti tik Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Tai, sakykime, viena mūsų misija. Antra – jei sergamumas COVID-19 ženkliai išaugs, ir pagrindinė koordinuojančioji situaciją Klaipėdos universitetinė ligoninė bus perpildyta, mes tiesiogiai perimsime infekuotus pacientus. Tačiau, kaip ir minėjau, reikia nepamiršti, kad žmonės serga ne tik COVID-19, bet ir kitomis ligomis, kurios taip pat negali palaukti“, - sako D.Steponkus.
„Norime, kad pacientai pas mus jaustųsi saugūs. Stengsimės, kad taip būtų ir ateityje.Tik sutelkę jėgas ir bendradarbiaudami įveiksime žmoniją užklupusią negandą“, - pridūrė jis.
Nereikalingas šokas
Tiesa, praėjusią savaitę ligoninės medikus ištiko šokas, kai pranešta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė ketino Tuberkuliozės padalinyje įsteigti karščiavimo kliniką. „Mums tai buvo didelis netikėtumas. Tiesą sakant, ne iš karto suvokėme visas galimas tokio žingsnio grėsmes. Mes, gydytojai, priimdami sprendimus pirmiausia įvertiname paciento būklę, surenkame anamnezę ir tik po to skiriame gydymą. Šiuo atveju, kalbu apie karščiavimo klinikos steigimą Tuberkuliozės padalinyje, buvo paskubėta, gydytojų terminais kalbant, su gydymo skyrimu. Šioje srityje dirbančių specialistų argumentai – svarūs: toks žingsnis būtų nedovanotina klaida tiek sergančiųjų tuberkulioze, kurie pas mus gydomi ir stacionare, ir ambulatoriškai, tiek žmonių, kurie karščiuoja ir nori pasitikrinti dėl COVID-19 infekcijos, atžvilgiu. Pasekmės galėtų būti itin liūdnos“, - sako D.Steponkus.
Laimei, šiandien medikai gali lengviau atsikvėpti, bent dėl to, jog norintiesiems pasitikrinti karščiavimo klinikoje nekils didesnė grėsmė užsikrėsti tuberkulioze, o sergantiems šia liga nekils pavojus „pasigauti“ dar ir COVID-19.
„Įkurdinti karščiavimo kliniką ten, kur gydomi sergantys tuberkulioze, ir atsparia jos forma, niekuo nepaaiškinamas sprendimas. Džiaugiuosi, kad savivaldybė priėmė tinkamus sprendimus“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.
„Aštuoniasdešimčiai procentų tuberkulioze sergančių žmonių pažeidžiami plaučiai. Jei tokie pacientai užsikrėstų dar ir COVID-19, didžiajai daliai jų tai būtų mirties nuosprendis. Man net sunku komentuoti tokią situaciją. Tuberkuliozės padalinio stacionare gydoma apie devyniasdešimt pacientų, kurių negali nei išrašyti, nei perkelti kitur. Maža to, jie priklauso ir didelės rizikos grupei. Nemažai šių pacientų serga daugybine, atsparia tuberkuliozės forma. Be to, esame vienintelė gydymo įstaiga, stacionarizuojanti tokius pacientus ne tik Vakarų regione, bet apimame Mažeikius bei dalį Šiaulių rajono“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.
Į klausimą, ar RKL būtų pajėgi užtikrinti karščiavimo klinikos darbą, D.Steponkus atviras: „Pradėkime nuo to, kad karščiavimo klinikos funkcija visų pirma yra ambulatorinė paslauga, kurią gali puikiai įvykdyti pirminio sveikatos centro specialistai. Šiuo metu šeimos gydytojai pacientus konsultuoja nuotoliniu būdu, o esant tam tikrai patologijai siunčia mums. Papildomą karščiavimo klinikos funkciją patikėtą mums būtų galima palyginti su tuo, jei aukščiausio lygio kardiochirurgas eitų skiepyti vaikų. Sutinku, misija svarbi, bet tai puikiausiai gali padaryti ir šeimos gydytojas. Šiuo metu privalome efektyviai išnaudoti visus turimus žmogiškųjų išteklių sveikatos sektoriuje resursus.“
Faktas:
Po diskusijų Klaipėdoje nuspręsta, jog Karščiavimo klinika įsikurs Klaipėdos psichikos sveikatos centre.
„Tai vieta, kur tikrai neabejoju bus teikiama ši paslauga, vykdoma ši misija, adresas yra Galinio Pylimo gatvė 3, Klaipėdoje, tai yra Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpos“, – teigia uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, norint šiose patalpose įrengti Karščiavimo kliniką „reikėjo nueiti nelengvą kelią“, nes patalpos nebuvo sertifikuotos ir neturėjo reikiamų komunikacijų: čia nėra nei rentgeno aparato, nei laboratorijos kraujo tyrimams atlikti.
Pasak mero, geranoriško, konstruktyvaus bendradarbiavimo kontekste sutarta su Respublikine Klaipėdos ligonine, kad jie pasirūpins radiologinių paslaugų atlikimu ir vertinimu. Planuojama, kad Karščiavimo klinika Klaipėdoje dirbs visomis savaitės dienomis, ne mažiau kaip keturias valandas per dieną.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar praėjusią savaitę pabrėžė, jog karščiavimo klinikų nereikėtų kelti į ligonines, o jomis pasirūpinti yra savivaldybių pareiga. „Į ligonines tokių Karščiavimo klinikų nereikėtų kelti, ligoninių yra šiek tiek kita paskirtis ir kitas uždavinys. Yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios daug paprasčiau tam yra pritaikomos“, – sakė jis.
Atkreiptas dėmesys į tuberkuliozę
Svarstytas klausimas, kur uostamiestyje įkurti karščiavimo kliniką, į dienos šviesą iškėlė tuberkuliozės, kuri nors daugeliui ir nematoma, tačiau ypač pavojinga liga, situaciją šalyje. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės padalinio vadovės Romualdos Gylienės, nors kovo 24-ąją dieną minėta Pasaulinė tuberkuliozės diena, straipsnių, tyrimų ar diskusijų šia tema nebuvo. O juk tai - infekcinė liga, kuri kasmet nusineša daugiausiai žmonių gyvybių.
„Daug metų buvo kartojama, jog tuberkuliozė neaktuali ir išnyks per artimiausius dešimt metų, tačiau iki šiol nuo šios ligos pasaulyje kasdien miršta keturi tūkstančiai žmonių. Galbūt dėl tokio požiūrio Lietuva išlieka viena iš didžiausią bendrą sergamumą ir sergamumą daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze turinčia šalimi Europos Sąjungoje“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės padalinio vadovė Romualda Gylienė.
„Pernai metų duomenys apie sergamumą tuberkulioze vien Klaipėdos mieste yra keturiasdešimt du atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Dar kartą pabrėžiu, jog tai - tik Klaipėdos mieste, o ne visa Lietuva. Sergamumas šia liga mūsų šalyje visada buvo ir yra didelis, tačiau tuberkuliozei ir toliau skiriamas nepakankamas dėmesys. Vien šiemet jau turėjome tris mirtis nuo šios ligos, nors dar tik balandis“, - sako gydytoja.
Pasak medikės, ambulatorinis tuberkuliozės gydymas trunka nuo šešiolikos iki aštuoniolikos mėnesių, o visas tuberkuliozės gydymas (gydymas stacionare ir ambulatoriškai) - ir iki trisdešimt šešių mėnesių.
O kaip apsauga?
Kadangi Respublikinė Klaipėdos ligoninė nebuvo viena iš penkių vadinamųjų priešakinėse linijose kovojančių gydymo įstaigų, natūralu, kad ir dėl medikų aprūpinimo reikiamomis apsaugos priemonėmis, galvą teko sukti ligoninės administracijai. „Tik geranoriškų žmonių pagalba, administracijos pastangomis ieškant, kur įsigyti, apsaugos priemonėmis esame apsirūpinę. Investuojame ir į personalo apmokymus, kaip reikia dirbti pandemijos sąlygomis, kokių saugumo reikalavimų laikytis, kad virusas netyčia neišplistų ligoninėje. Kaip matome iš kolegų patirties, nuo to niekas neapsaugotas, todėl patys turime maksimaliai stengtis“, - sako J.Syminienė.
„Pacientų srautas mūsų skyriuje išaugo daugiau nei dvigubai. Nuo sekmadienio mobilizuotos papildomos pajėgos skubiai pagalbai užtikrinti. Personalas, suprasdamas dabartinę situaciją, geranoriškai sutiko“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriaus vadovė Jurgita Syminienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: