„Nepasiskiepijusių karantinas“ – taip neoficialiai vadinamas nuo pirmadienio įsigalioję Vyriausybės nutarimas taikyti apribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Seimo opozicija skuba išnaudoti politinius kozirius ir žada jį apskųsti Konstituciniam Teismui, šiuo metu rengiamas kreipimasis. O naujai įsikūręs Sveikatos teisės institutas (STI) tikina irgi turintis pasiūlymų.
Seimo opozicija žada Konstituciniam Teismui apskųsti Vyriausybės nutarimą dėl vadinamojo „nepasiskiepijusių karantino“. Kreipimasis turėtų rastis dar šį rugsėjį, bet KT jo imtųsi ne anksčiau kaip kitą rudenį.
Kas iš to?
„Šaunuoliai“, – giria opozicijos darbą kai kurie socialinių tinklų vartotojai, kiti gi abejoja dėl realios tokio kreipimosi naudos.
Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Audronė Jankuvienė teigia, kad jeigu kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) būtų priimtas viso Seimo vardu, šios bylos būtų imtasi be eilės, jau po mėnesio kito. Be to, Vyriausybės nutarimas dėl „nepasiskiepijusiųjų karantino“ įvedimo būtų sustabdytas iki KT patvirtintų verdiktą šioje byloje.
Jeigu skundas pateikiamas tik grupės Seimo opozicijai priklausančių parlamentarų vardu, jis turėtų būti pastatytas į bendrą KT nagrinėjamų klausimų eilę. Nagrinėjimas įvyktų anksčiausiai po metų.
Tai, kad ketinama kreiptis į KT patvirtino šešėlinė teisingumo ministrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Vyksta judesys
Politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Lauras Bielinis teigia, kad kreipimasis į KT yra teisingas žingsnis. Nes sprendimai turi būti ratifikuoti. „Konstitucinis Teismas dar kartą patikrins ir tuomet jausimės tvirčiau. Jei bus kokių klaidų ar neatitikimų, jas bus galima ištaisyti. Be abejo, tai yra politinė kova: opozicija save demonstruoja kaip ginančią tam tikrą visuomenės grupę, o valdančiuosius nori parodyti kaip nesusitvarkančius“, – kalbėjo politologas. Jis netiki, kad visas Seimas priims kreipimąsi, tačiau neabejoja, kad tikrai atsiras dalis žmonių, kurie tokiam žingsniui pritars ir jį palaikys.
Su juo sutinka ir Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas, TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas, kuris tokį opozicijos norą vertina „labai normaliai“, tačiau nemano, kad Seimas kreipsis visuotinai. „Kiek aš derinau ir maldavau, kad Seimas bendrai kreiptųsi į KT dėl vaisto paskyrimo, kai buvo Verygos unikali idėja neleisti pasirinkti žmonėms reikiamų medikamentų. Sugebėjau surinkti 57 balsus ir vis dar laukiame KT sprendimo“, – apgailestavo A.Matulas ir pridūrė, kad tai, jo nuomone, daugiau politinis judesys, nei pagalba kovojant su COVID-19.
„Bet tai nestebina, nes atėjus į opoziciją atmintis sušlubuoja. Štai vakar Skvernelis gudriai aiškino, kad jei jie būtų valdžioje, iki tokio lygio valstybė nebūtų priėjusi. Bet pamiršo, kad kai pats paliko valdžią, atvejų skaičius buvo apie du tūkstančius“, – priminė politikas.
STI irgi nori diskutuoti
Vyriausybei žada padėti ir ką tik įkurtas Sveikatos teisės institutas (STI), kuris kreipėsi į Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo bei plačiau padiskutuoti.
„Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais. Esame susirūpinę, kad Vyriausybę konsultuoja siauras ekspertų ratas. Jaučiame pareigą ir atsakomybę padėti suvaldyti neigiamas COVID-19 pasekmes Lietuvai, mums rūpi, kad apie pandemijos valdymo priemones būtų atvirai diskutuojama iš teisės ir medicinos mokslo perspektyvos“, – rašoma kreipimesi.
Nėra jokių kliūčių
Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė patikina, kad Vyriausybė diskutuoti neatsisako nė su vienu: „Mes nieko neskirstome į blogus ar gerus ir tikrai neatsiribojame nuo diskusijų. Nė vienam norinčiam nebuvo atsakyta susitikti. Nuolat kalbamės su įvairių visuomenės grupių atstovais. Noriu pažymėti, kad STI direktorius buvo pakviestas į posėdį, jis atvyko ir pats matė, kaip vyksta darbas. Jei STI ir toliau norės dalyvauti pasitarimuose dėl pandemijos valdymo, būtinai pakviesime“, – teigė Ž.Gudlevičienė.
Su priekaištais, esą vyriausybę konsultuoja siauras ekspertų ratas, premjerės patarėja nesutiko: „Mes tariamės kasdien ir stengiamės, kad tarybos darbe dalyvautų įvairių sričių atstovai – tiek gydymo įstaigų, tiek įvairiausių verslo asociacijų, profsąjungų nariai. Sprendimus priimti padeda ir sociologai, virusologai, imunologai. Jei klausimas liečia švietimo, kultūros įstaigas, renginių organizatorius, visuomet kviečiame juos išsakyti savo nuomonę, drauge deriname sprendimus.“
Aptiko dezinformaciją?
STI atstovai pasigenda viešai prieinamų oficialių epidemiologinių apžvalgų, be to, doc. dr. Rimas Jankūnas teigia, kad „Korona Stop LT“ pateikiami neteisingi faktai. „Teigiama, kad vakcina nuo COVID-19 yra praėjusi trečiąją klinikinių tyrimų fazę. Netiesa. Trečiosios fazės tyrimai dar neįpusėję, – tikino R.Jankūnas. – Natūralu, kad darydama tokias klaidas nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija negali tikėtis visuomenės pasitikėjimo.“
„Remiantis vakcinų tyrimų duomenimis, pateikiamais ES EudraCT duomenų bazėje ir
clinicaltrials.gov. registre, baigtas yra vienas iš III fazės vakcinų tyrimų etapų“, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė. Remiantis gautais duomenimis buvo suteikta sąlyginė registracija, t. y., buvo įrodyta, kad vakcinos sukelia imuninį atsaką ir bus veiksmingos apsaugant nuo COVID-19 infekcijos. Tačiau vakcinų gamintojai buvo įpareigoti ir tęsia kitus III fazės tyrimų etapus, siekiant gauti informacijos apie tai, kiek ilgai trunka apsauga nuo COVID-19 ligos, kaip gerai vakcinos apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos atvejų ir kt.
Visos šiuo metu ES registruotos ir žmonių vakcinacijai naudojamos COVID-19 vakcinos yra registruotos sąlyginės registracijos būdu, kuri palengvina ankstyvą prieinamumą vaistų, kurie skirti tenkinti medicinos poreikius, ypač tais atvejais, kai visuomenės sveikatai kyla grėsmės, kurias pripažįsta PSO arba ES.
Tarp kitko
KT jau dabar laukia trys su koronaviruso pandemijos suvaldymu susijusios bylos: dėl COVID-19 liga sergančių piliečių sugrįžimo į Lietuvą, dėl asmens teisių ribojimo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimais ir dėl darbuotojo, atsisakiusio pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, nušalinimo nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. Visus tris paklausimus šiemet balandį pateikė opozicijai priklausančių Seimo narių grupė. Jų KT tikriausiai imsis ne anksčiau kaip kitąmet pavasarį. Teismas turi teisę sujungti kelis susijusius paklausimus į vieną bylą. Dėl to spręs pats KT, gavęs naują paklausimą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: