„Kada žmogus yra komoje, jo būklę prognozuoti labai sudėtinga. Lygiai taip ir su ekonomika - valstybės biudžetas yra skaičiuojamas remiantis į šalies ekonomikos būklę“, - sako Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, trečiadienį patvirtintą bei pristatytą Vyriausybės ateinančių metų biudžetą vertinantis kaip pernelyg optimistišką.
„Valstybės biudžetas buvo sudarytas remiantis prielaidomis, kurios, neaišku, ar pasiteisins“, - sako ekonomistas Romas Lazutka.
Remiasi prielaidomis
Trečiadienį Vyriausybė pristatė kitų metų biudžetą: juo remiantis vaiko pinigai kitąmet turėtų padidėti nuo 60 iki 70 eurų, minimali mėnesinė alga „popieriuje“ pasiekti 642 eurus, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 429 eurus.
Ekonomistas Romas Lazutka tokį Vyriausybės patvirtintą biudžetą vertina kaip pernelyg optimistinį.
„Reikia turėti galvoje, kad biudžetas, valstybės pajamų ir išlaidų planas, sudaromas remiantis prognoze, kokia bus ekonominė situacija kitais metais. Remiamasi prielaida, jog kitais metais šalies ekonomika augs, rodos, trimis procentais.
Pirmiausiai – tokiu laikotarpiu, kai yra pandemija, ekonominės prognozės yra praktiškai neįmanomos, ką matėme ir šiais metais. Kai tik buvo paskelbtas karantinas, centrinis bankas pristatė ekonomikos raidos scenarijus ir ekonomikos augimas šiems metams buvo numatomas vienu dviem procentais, galėjo būti dvidešimt procentų. Paskui, jau vasaros pradžioje, buvo pakeista prognozė, kad gal bus aštuoni procentai, o rudenį – jau pusantro procento. Matome, kaip netgi per šiuos metus prognozės keičiasi.
Tad valstybės biudžetas buvo sudarytas remiantis būtent prielaidomis, kurios, neaišku, ar pasiteisins“, - sako ekonomistas.
Turės skolintis
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje apsvarstyta ir pritarta 2021 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams.
Ministrų kabinetas pritarė minimalios algos didinimui 35-ais eurais, bet premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad naujoji valdžia dar turės galimybę peržiūrėti šį sprendimą, jei pasikeis ūkio augimo prognozės.
Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti maždaug septyniais procentais – nuo 377 iki 404 eurų.
Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 30 eurų didesnė ir sudarys 428,9 euro. Didžioji šio padidėjimo dalis yra dėl pensijų indeksavimo (taip pat šiek tiek didesnės yra naujai skiriamos pensijos).
„Kitų metų biudžetą po rinkimų patvirtins jau naujasis Seimas. Tad, jei biudžetas išliks toks, koks sudarytas dabar - jame nenumatoma nieko itin naujo, ko nebuvo įtvirtinta įstatymais iki šiol. Kad bus indeksuojamos pensijos, taip pat padidinti vaiko pinigai - tie sprendimai buvo priimti anksčiau, o biudžetą sudarant į juos atsižvelgta. Bet visos išlaidos yra didesnės negu pajamos ir deficitas kitiems metais planuojamas, atrodo, penki procentai. Vadinasi, iš mokesčių surinkti planuojama mažiau pajamų penkiais procentais, negu kad bus išlaidų, taigi, vėl reikės skolintis. Šiais metais reikėjo skolintis gana daug, kitais metais vėl bus skolinamasi. Ir nelabai kur dėsies, netgi jeigu ekonomika augs, kaip yra prognozuojama“, - sako R.Lazutka, pridurdamas, kad dalis suplanuotų išlaidų tiesiog jau bus dengiamos iš paskolų.
Beje, prieš biudžeto projekto svarstymą Vyriausybėje išsiskyrė premjero ir finansų ministro Viliaus Šapokos nuomonės dėl vadinamosios 13-osios pensijos. S.Skvernelis teigė, kad jei Seimas priims įstatymą dėl kasmetinės 200 eurų išmokos, Vyriausybė privalės rasti tam lėšų. Skaičiuojama, kad tam reiktų apie 180 mln. eurų.
Tarp kitko
Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metais pajamos auga 531 mln. eurų nuo planuotų 2020 metais. Tuo metu išlaidos kitais metais auga 3,138 mlrd. eurų. Tačiau įvertinus Covid-19 suvaldymui skirtas lėšas, išlaidos kitąmet, lyginant su šiais metais, bus netgi šiek tiek mažesnės.
Bendrai 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos bus 15,49 mlrd. eurų, o pajamos – 11,38 mlrd. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, šiemet biudžeto deficitas sieks 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto. 2021 metais tikimasi jį sumažinti iki 5 proc., o 2022 ir 2023 metais atitinkamai iki 2,7 ir 1,6 proc.
Pagal investavimo sritis daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų). Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,57 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 1,84 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 763 mln. eurų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: