Faktai
Kinijoje patvirtintos 3 jos gamintojų („Sinopharm“, „Sinovac“ ir „CanSino“) vakcinos.
Skirtingose šalyse atliktų III fazės bandymų metu nustatytas „Sinopharm“ vakcinų efektyvumas – 79–86 proc., „Sinovac“ – 50–91 proc.

---

 
Pirmieji skiepai vasarą
Kinijoje, kuri praėjusių metų pradžioje tapo COVID-19 epicentru, skiepyti pradėta dar vasarą. Net ir negavus oficialaus patvirtinimo bei neįvykdžius būtinų klinikinių tyrimų, vakcinas leista naudoti ekstremalios padėties sąlygomis. Taip buvo paskiepyta daugiau nei milijonas gyventojų: valstybės tarnautojai, užsienio studentai, medikai, kariškiai ir kt.
Trūkstant skaidrumo dėl tyrimų rezultatų, kiniškos vakcinos neturi pakankamai pasitikėjimo tarp Vakarų valstybių. Vasario pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad informacija apie Kinijos gamintojų vakcinas nėra pakankamai prieinama, taip pat pridūrė, jog informacijos prieinamumu jas lenkia rusiškos. 
 
Sveikatos ir vakcinų diplomatija
Lietuvos vadovai rusišką vakciną „Sputnik V“ įvardijo kaip geopolitinį instrumentą. Analitikai neabejoja – „vakcinų diplomatiją“ vykdo ir Kinija.
„Pekinas kovos su pandemija ir pagalbos kitoms šalims priemones sieja su popandeminio bendradarbiavimo perspektyva „Diržo ir kelio iniciatyvoje“. Be to, Pekinas nori tarptautiniu mastu save pristatyti kaip atsakingą didžiąją jėgą“, – rašė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitikas Moritzas Rudolfas.
 
„Diržo ir kelio iniciatyva“ – Aziją, Europą ir Afriką turinti sujungti Kinijos vyriausybės pradėta infrastruktūros plėtros strategija, dar vadinama „Naujuoju Šilko keliu“.
„Sveikatos diplomatiją“ Kinija aktyviai ėmėsi įgyvendinti pandemijos pradžioje, kuomet įvairioms šalims tiekė medicinines priemones, siuntė gydytojų komandas. Kovą humanitarinės pagalbos siuntą iš Kinijos gavo ir Lietuva.
 
Gegužę Kinijos vadovas Xi Jinpingas pažadėjo užtikrinti, kad Kinijoje sukurtos vakcinos bus „globalus viešasis gėris“ ir taps prieinamos bei įperkamos besivystančioms šalims. Taip pat pažadėta skirti 2 mlrd. dolerių Afrikai bei suteikti milijardą dolerių siekiančią paskolą Pietų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalims kiniškoms vakcinoms įsigyti. Spalį Pekinas prisidėjo prie tarptautinės iniciatyvos COVAX, kurios tikslas – vakcinomis nuo COVID-19 aprūpinti visas šalis. Kinija projektui planuoja skirti 10 mln. vakcinų dozių. 
Nors ir kritikuodamas Kiniją už neskaidrumą, E.Macronas efektyvią Kinijos vakcinų gamybą bei platinimą pavadino „aiškia diplomatine pergale“, kuri „truputį žemina“ Vakarų lyderius ir valstybes.
 
Europa durų neužveria
Stringant skiepijimo procesui, didžiųjų Europos valstybių lyderiai neatmeta galimybės įsileisti vakcinų iš trečiųjų šalių.  
„Nepaisant šalies, kurioje gaminama vakcina, jei jos yra saugios ir veiksmingos, jos gali padėti kovoti su pandemija“, – sausio pabaigoje sakė Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas, pridurdamas, kad vakcinos privalo būti patvirtintos Europos vaistų agentūros (EVA). 
 
„Kiekviena vakcina yra laukiama Europos Sąjungoje“, – vasario pradžioje teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. 
Prašymo patvirtinti kurią nors iš Kinijoje sukurtų vakcinų EVA nėra gavusi. Tiesa, vasario pradžioje „The Washington Post“ rašė, jog EVA teikė mokslines konsultacijas vienam Kinijos vakcinų gamintojų „Sinovac“.  

---

 
Komentarai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas:

- Kinijos kaip ir Rusijos atveju galėtume teigti, kad linkstama vakcina pirmiau aprūpinti nemažą dalį likusio pasaulio, ypač valstybes, kurios tiesiogiai nedalyvauja didžiuosiuose su turtingomis šalimis susijusiuose pirkimuose. Turime virtinę šalių, kur kiniškos vakcinos jau yra nukeliavusios, nors pačios Kinijos vakcinavimo rezultatai nedideli. Bet šiuo atveju tarp Kinijos ir Rusijos yra vienas reikšmingas skirtumas. Jei tikėtume tuo, ką sako Kinija ir kokia informacija iš ten „išeina“ (turiu ten gyvenančių pažįstamų), reikėtų konstatuoti, kad Kinija su pandemija susitvarko gerai. Iš pirmo žvilgsnio laiko prasme situacija jos „nespaudžia“ taip kaip Rusijos. Rusams, akivaizdu, kad reikia vakcinuotis, nes situacija yra nepaprastai rimta.
Todėl iš pirmo žvilgsnio galima teigti, kad kinai turi daugiau manevro laisvės, jiems negalioja tie argumentai, kurie galioja Rusijai. Kad Kinija noriai dalija vakcinas šalims, kurios jai yra draugiškos arba iš kurių tikimasi tam tikrų ekonominės ir politinės prigimties dividendų, –faktas.
 
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė:

- Daugiausia abejonių (dėl kiniškų vakcinų – red. past.) kelia informacijos trūkumas ir tai, kad kai kurios vakcinos yra be jokios registracijos. Visas prieštaravimas tas, kad šalys, atlikusios kiniškų vakcinų klinikinius tyrimus, pateikia skirtingus duomenis.
Mano nuomone, Lietuva neturėtų įsigyti kiniškų vakcinų todėl, kad abejonių kelia duomenų prieštaringumas. ES yra investavusi daug lėšų į vakcinas, kuriamas joje arba JAV. Klinikiniams tyrimams ir duomenų patikimumui keliami dideli reikalavimai. Man atrodo būtinybės ieškoti vakcinų iš trečiųjų šalių nėra. Juolab kad jos pačios nėra pagaminusios tiek vakcinų, kad joms užtektų ir dar liktų tiekti kitoms šalims. Noras tiekti vakcinas kitoms šalims, kai dar sava populiacija nėra paskiepyta, atrodo gana keistas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!