Įsikūrę kitoje miesto dalyje
Pagrindinis Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ padalinys yra Vaikų reabilitacijos klinika. Joje teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugos vaikams.
Iki šiol vaikų reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos filiale, esančiame kitoje miesto dalyje, nutolusiame maždaug penkiais kilometrais nuo centrinio Kauno klinikų miestelio.
 
„Kauno klinikos yra Žaliakalnyje, o mes esame įsikūrę Vilijampolėje. Veiklą vykdome trijuose pastatuose: viename veikia Konsultacijų poliklinika, kitame – mokymo centras bei dienos centras autizmo diagnozę turintiems vaikams, o pagrindiniame – įsikūręs stacionaras ir administracija. Naujo pastato statymas, apie ką jau kuris laikas pagalvodavome, prilygo rožiniam sapnui. Man atrodė, kad galiu apie daug ką svajoti, bet mažai realistiška, kad tai bus įgyvendinta“, – pasakoja LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė ir Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. dr. Audronė Prasauskienė.
 
Anot profesorės, pasirinkimui buvo keli variantai: arba rekonstruoti turimus pastatus ir pritaikyti juos šiuolaikiniams standartams, arba statyti „naują namą“.
„Pirmiausiai įvertinome tai, kad esame universiteto ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dalis, tai yra turėtume susitelkti į sudėtingiausius atvejus ir diagnostinius bei terapinius metodus. Antra, Lietuva yra nedidelė šalis ir vaikų skaičius dramatiškai mažėja. Trečia, išsivysčiusių šalių tarptautinė patirtis rodo, jog reabilitacijos paslaugos stacionare vaikams turėtų būti teikiamos tik tol, kol tai gyvybiškai būtina, o toliau vaikai turėtų keliauti namo ir paslaugos jiems turėtų būti teikiamos namuose, ugdymo įstaigose, ambulatorinėse reabilitacijos tarnybose. Ketvirta, kokybiškos reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitais specializuotais universiteto ligoninės padaliniais. Taigi, pasirinkimas buvo aiškus: nauji pastatai Kauno klinikų miestelyje“, – motyvus dėsto A.Prasauskienė.
 
Sutartis su statybos darbus vykdančia kompanija buvo pasirašyta praėjusių metų gruodžio mėnesį, o statybos darbams numatyta apie 12-16 mėn. Visgi, Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. A.Prasauskienė dar negalvoja apie iškilmingą naujo pastato atidarymą, dabar pagrindinis tikslas – pasirengti sklandžiam persikėlimui, idant nebūtų sutrikdytas paslaugų teikimas.
 

„Dabartinėje mūsų lokacijoje turime istoriją, fantastiškai pavasarį žydintį obelų sodą, daug erdvės, sentimentų. Tačiau naujose patalpose turėsime nesugriuvusią kanalizacijos sistemą, erdvias palatas ir darbuotojų kabinetus, naują modernią įrangą, tampresnį bendradarbiavimą su kolegomis, patogesnes sąlygas dirbti su studentais, vykdyti mokslinius tyrimus“, – būsimomis permainomis džiaugiasi LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė ir Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. dr. Audronė Prasauskienė.

 
Palatos su visais patogumais
Kauno klinikų miestelyje iškilęs naujas pastatas užtikrins reabilitacijos paslaugų teikimo vienovę ir nenutrūkstamumą, nes reabilitacijos paslaugos bus suteikiamos savalaikiai tiems, kurie gydomi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuose. Po to jie galės reabilitaciją tęsti Vaikų reabilitacijos klinikoje. 
 

„Vaikų reabilitacijos klinikos ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas perkėlus į centrinę Kauno klinikų teritoriją, bus užtikrinama visapusiška mažųjų pacientų priežiūra ir aukščiausia paslaugų kokybė“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.

 
„Vaikų reabilitacijos paslaugos yra glaudžiai susijusios su kitų sričių sveikatos priežiūros specialistų teikiamomis paslaugomis. Tad perkėlus Vaikų reabilitacijos kliniką į centrinį Kauno klinikų miestelį, šios klinikos pacientams bus lengviau suteikti ir kitų profilių vaikų ligų gydytojų – neurologų, chirurgų, ortopedų traumatologų, endokrinologų, akių ligų ir kitų sričių specialistų paslaugas bei pritaikyti platesnes ligų diagnostikos galimybes“, – privalumus įvardija Kauno klinikų generalinis direktorius prof. R.Jurkevičius.
 
Naujasis 2100 kv. m. pastatas pradėtas statyti erdvėje tarp vaikų ligų klinikos ir psichiatrijos klinikos pastatų. Patalpos išsidėstys rūsyje ir trijuose antžeminiuose aukštuose.
 
„Esame numatę keturiolika stacionarinių lovų, didžioji dalis paslaugų bus ambulatorinės ar vykdomos dienos stacionare. Numatytos poilsio patalpos ir darbuotojams, ir erdvės stacionare besigydančių vaikų tėvų bendravimui, vaikų „mokyklėlės“ patalpos ir kt. Neplanuojame griežtai išskirti skyrių, ketiname darbą organizuoti kurdami labiau specializuotas komandas, pavyzdžiui, spastiškumo valdymo, skausmo valdymo, mielomeningocelės, ankstyvojo amžiaus vaikų valgymo sutrikimų ir kt., į jų veiklą pritraukdami kolegas, dirbančius kitose klinikose“, – pasakoja A.Prasauskienė.
 
Klinikos vadovė akcentuoja, kad iškilus naujam pastatui, paslaugų teikimas bus patogesnis tiek mažiesiems ligoniams, tiek jų šeimoms, tiek ir pačiam ligoninės personalui.
Dauguma palatų bus vienvietės, kiekviena jų su individualia dušo ir WC patalpa sudarys apie 20 kv. m. Sunkią negalią turintiems vaikams maudyti numatyti atskiri vonios kambariai su tam pritaikytomis šiuolaikiškomis maudymosi priemonėmis. Projekte taip pat numatyta erdvė vaikus slaugančių tėvų pasisėdėjimui ir pabendravimui, ten taip pat suplanuota virtuvėlės įranga.
 
„Siekdami reabilitaciją po patirtos traumos ar ligos pradėti kuo anksčiau, suplanavome dvi dvivietes palatas su stebėjimo galimybėmis, deguonimi, gaivinimo įranga, žinoma, jei prireiktų. Vaikai, patyrę traumas, praktiškai jau po mėnesio gali turėti kontraktūrą, jeigu nepradedama taikyti tinkama kineziterapija arba neuždedamos tinkamos langetės. Taigi, tokiems vaikams reabilitaciją stengsimės pradėti kuo anksčiau. Tarp šių dviejų palatų bus vonios kambarys su pakeliamomis voniomis ir maudymo stalais, kad, nežalojant nugaros, vaiką būtų galima saugiai perkelti, išmaudyti ir suteikti jam galimybę geriau jaustis. Taigi, higieninės sąlygos bus puikiai išspręstos“, – patikina A.Prasauskienė.
 
Naujosiose patalpose du psichologų kabinetai turės atskirą stebėjimo kabinetą, taip pat bus įrengta savarankiškumo mokymosi erdvė, kur ne tik vaikai, bet neretai ir jų tėvai galės mokytis pasigaminti valgyti, pasinaudoti skalbykle ar indaplove ir t.t. Esant reikalui, visus stacionare gulinčius vaikus galės slaugyti vienas artimųjų.
 
„Prieš prasidedant COVID-19 pandemijai man teko savaitę lankytis įvairiose Šveicarijos ir Austrijos reabilitacijos ligoninėse. Daug kas nustebino, bet labiausiai – siekis kuo efektyviau panaudoti turimą reabilitacijos įrangą: nuo to, kur ir kaip ją sudėlioti, kaip apmokyti personalą ir organizuoti darbą. Norėtųsi įsigyti diagnostinių testų, judėjimo ir rankų funkciją lavinančių prietaisų, robotų, kurių veikimas remiasi dirbtinio intelekto funkcija“, – pasakoja A.Prasauskienė.

---

Vaikų reabilitacijos klinika ketina įsigyti prietaisų, priskiriamų robotų grupei, turinčių dirbtinio intelekto funkcijas. Jie skirti judėjimo funkcijai lavinti.
 


Esant sunkesniems judėjimo funkcijos pažeidimams, kai vaikas negali savarankiškai eiti, jis žingsniuoja „Lokomato“ pagalba. Vaikui prieš akis yra ekranas, kuriame yra kelias su kliūtimis. Žingsniuodamas kartu su aparatu, vaikas pasisukdamas gali išvengti kliūčių. T.y. vaikas ir treniruojasi, ir žaidžia.
 


Prietaisas „Andago“ yra skirtas vaikams, kurių ūgis yra didesnis nei 130 cm. Specialių diržų pagalba pacientas yra fiksuojamas prie specialių laikiklių, kurie padeda vaikui savarankiškai stovėti ir žingsniuoti. Jei pacientas krenta, diržų sistema jį „pagauna“. Prilaikomas diržų gali žingsniuoti pats arba jam gali padėti kineziterapeutas pultelio pagalba valdyti visą prietaisą, kad jis judėtų ten, kur nori pacientas. Tokiu būdu pacientas treniruojasi, stiprėja, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi.

---

Suburta profesionali komanda
A.Prasauskienė džiaugiasi suburta profesionalia, entuziastinga, besimokančių ir nuolat tobulėjančių specialistų komanda. „Pasisekė, kad mūsų komandoje yra specialistų, kurie domisi naujovėmis, dirba negailėdami jėgų, dalijasi įgytomis žiniomis. Galime turėti gražiausius pastatus. Bet jeigu kolektyvo viduje nebus tinkamos atmosferos, nežinau, ar tai bus pakankamas veiksnys darbuotojams pasilikti įstaigoje. Kas padeda žmonėms likti darbe? Pirmiausiai, pagarba specialistui, galimybė atskleisti save, gilinti žinias ir užsiimti mėgstamu darbu. Savo įstaigą kadaise esame paskelbę ligonine be ašarų. Norėčiau, kad tos tradicijos, jog vaikai pas mus neverkia, būtų išlaikytos ir naujosiose patalpose. Kad mokėtume mažaisiais pacientais taip gerai pasirūpinti, jog jiems nereikėtų pas mus verkti“, – sako A.Prasauskienė.
 
„Dar ruošiantis projektavimo darbams, kolegoms užsienyje parašiau laišką, kad ruošiamės turėti naują ligoninę ir norime pasižiūrėti vaikų reabilitacijos ligoninių Europoje. Tuoj pat atėjo laiškas iš Belgijos ir kitur su kvietimais atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip įrengti vaikų reabilitacijos skyriai pas juos. Pagrindinis lūkestis – vaikui draugiška aplinka ir sąlygos teikti kokybiškas reabilitacijos paslaugas. Reabilitacijos paslaugų kokybė neatsiejama nuo fizinių sąlygų, sudarytų darbuotojams teikti paslaugas ir jų kompetencijos. Manau, kad į visus šiuos principus bus atsižvelgta ir pacientai bei jų tėvai liks patenkinti mūsų teikiamomis paslaugomis“, – viliasi profesorė.

---

 
Tarp kitko
Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikoje gydomi skirtingo amžiaus vaikai, turintys įvairaus pobūdžio patologiją: cerebrinį paralyžių, autizmą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus, įvairios etiologijos kalbos bei komunikacijos sutrikimus, spina bifida (įskilą stuburą), įgytus galvos ir nugaros smegenų pažeidimus, kitus raidos sutrikimus bei protinį atsilikimą, nervų-raumenų ligas.
Pagrindiniai tokios reabilitacijos principai – vaiko raidos bei funkcinės būklės vertinimas, jų kaitos stebėjimas vaikui augant bei raidos sutrikimo ar diagnozės nustatymas kuo anksčiau, kai tik išryškėja vienam ar kitam raidos sutrikimui būdingi simptomai. 

---

 
Istorija
Vaikų reabilitacijos klinikos atsiradimo istorija ten, kur ji yra dabar: Kaune, Lopšelio g. 10 esančiuose pastatuose.
 
Pastatai buvo pastatyti dar 1929-1930 m. kaip moderniausia prieglauda Lietuvos našlaičiams. Iniciatyva buvo moterų organizacijos „Kūdikių gelbėjimo draugija”, kurios branduolį sudarė garbios Lietuvos moterys: S.Smetonienė, O.Stulginskienė, J.Tubelienė, B.Biržiškienė, A.Hubelienė, P.E.Prusienė ir kitos. Siekdamos pagelbėti našlaičiams vaikams, gelbėti jų gyvybes (buvusiuose kūdikių namuose mirtingumas buvo itin didelis) Ožeškienės g. esanti kūdikių prieglauda buvo perkelta į Lopšelio g. Pastatai buvo pastatyti iš vyriausybės gavus per 1,5 mln. Litų. Kūdikiais čia rūpinosi gydytojai B.Bylienė, V.Tercijonas, J.Luinienė, P.Baublys, A.Lipkinaitė, E.Kurklietienė-Žemkalnienė, slaugytojos V.Vikonienė, Z.Simonavičiūtė, O.Janočkina ir kt.
Sovietų laikais šiuose pastatuose veikė Specializuoti kūdikių namai, kuriuose glaudėsi per 270 kūdikių ir neįgalių vaikų.


 













Nuo 1994 m., padvelkus pokyčių vėjams, atsiradus naujų žinių ir tarptautinės patirties apie tai, kaip rūpinamasi našlaičiais ir neįgaliais vaikais išsivysčiusiose šalyse, Lopšelio administracija ir personalas daug dėmesio skyrė vaikų patekimo į kūdikių namus prevencijai, pradėtos teikti paslaugos neįgaliems vaikams ir jų šeimoms siekiant padėti tėvams auginti vaikus namuose, neatiduodant jų į globos įstaigas. Padedant kolegoms iš Norvegijos, 1997 m. pradėjome teikti ambulatorines, o 1998 m. – stacionarines paslaugas sutrikusios raidos vaikams. 2004 m., po itin ilgų ir karštų diskusijų, ligonių kasos pradėjo mokėti už šių paslaugų teikimą. 2009-2011 m., gavę pinigų iš ES ir Švedijos fondų, susiremontavo pastatus (iki tol jie buvo neremontuoti). 2011 m. sausio 1 d. tapo Kauno klinikų filialu, o 2014 m. buvo įsteigta LSMU Vaikų reabilitacijos klinika.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!