Veikia ir sveikąsias ląsteles
Šiandien priešvėžinių vaistų rūšių turima nemažai. Pacientas gali būti gydomas tik chemoterapija, gali būti šalia skiriama taikinių terapija ar vien tik taikinių terapija arba imunoterapija.
„Naujos kartos vaistai, taikinių terapija, imunoterapija yra pažangesni tiek efektyvumu, tiek mažesniu toksiškumu. Palyginti su klasikiniais chemopreparatais, jų toksiškumas yra mažesnis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad šie nauji modernesni vaistai, veikdami tam tikras vėžinės ląstelės grandis, taip pat veikia ir sveikąsias. Imunoterapijos, kaip vieno naujausių vėžio gydymo būdų, šalutinius poveikius irgi stebime. Jie gali pažeisti įvairias organizmo sistemas, todėl vieno gydytojo chemoterapeuto konsultacijos nebeužtenka, reikia ir kitų specialistų nuomonės“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė.
 

„Dabartinė onkologijos mokslo pažanga, naujausių klinikinių tyrimų rezultatai jau leidžia derinti kelias medikamentinio gydymo rūšis, o šalia geresnio efektyvumo turime žinoti ir apie tokių kombinacijų šalutinius poveikius“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė.

 
Chemoterapijos vaistas, veikdamas vėžinę, paveikia ir kitas, ypač greit besidauginančias ląsteles. Dėl to, pasak dr. B.Brasiūnienės, gydant pacientus stebimi gleivinių uždegimai (mukozitai, viduriavimai ir t.t.), kraujo sistemos pokyčiai, mažėja leukocitų, trombocitų, hemoglobinas, slenka plaukai, pasireiškia silpnumas, virškinimo trakto sistemos pokyčiai (pykinimas, apetito stoka, skonio pakitimai) ir kt. Paminėjusi dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius dr. B.Brasiūnienė pridūrė, jog chemoterapijos vaistai gali paveikti ir kitas mūsų organizmo sistemas: nervų, endokrininės, širdies, inkstų ir t.t.
Vieni šalutiniai poveikiai pasireiškia jau pirmomis dienomis po chemoterapijos, pavyzdžiui, skonio, apetito stoka, pykinimas, o kiti, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, gali atsirasti per mėnesį ar žymiai vėliau (kardiotoksinis poveikis ar neurologiniai simptomai).
 
„Mano minėtų šalutinių poveikių pasireiškimo sunkumas gali būti skirtingas ir priklauso nuo aukščiau išvardintų priežasčių, tačiau gali būti ir minimalus arba pacientas praktiškai nieko nejaučia, išlieka aktyvus bei darbingas.
Šiuo metu praktikoje turime nemažai efektyvių vaistų toksiškumui mažinti, jį gydyti ar jo išvengti. Tai ir vaistai nuo pykinimo, ir granocitų kolonijas stimuliuojantys medikamentai ar antibiotikai, skiriami profilaktiškai išvengti odos reakcijų. Kraujo transfuzijos, sunkesnių infekcijų gydymas organizuojamas nedelsiant stacionaro sąlygomis“, – sako dr. B.Brasiūnienė.
 
Kartais atsisako gydymo
Specialistai apgailestauja, jog kasmet konsultuoja pacientus, kurie atsisakė siūlomo gydymo ir atvyko pas juos tik tuomet, kai išplitęs vėžys jau kėlė invalidumo būkles. Tokiais atvejais vieniems dar spėta padėti, kitiems, deja, tegali pasiūlyti paliatyvias simptomines priemones, kančioms sumažinti. „Ypač skaudūs atvejai, kai konsultuoji pacientus, kuriems savu laiku buvo galima pagelbėti ir visiškai išgydyti vėžį“, – sako dr. B.Brasiūnienė.
Priežasčių, kodėl dalis sergančiųjų vengia gydymo, yra daug, viena jų – būsimo gydymo baimė. Todėl NVI, LOD, VU organizuota konferencija apie priešvėžinių vaistų toksiškumą kvietė ir gydytojus, ir slaugytojas dalintis patirtimi bei naujienomis, kaip tokių dalykų išvengti.
 
„Svarbu pacientą ir jo artimuosius informuoti apie galimus pokyčius, pamokyti, kaip šiuos atpažinti, kaip pagelbėti sau tarp chemoterapijos kursų ir kada skubiai kreiptis pagalbos“, – sakė dr. B.Brasiūnienė.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė paminėjo ir kitas galimybes, kurias siūlo Nacionalinis vėžio institutas: specialūs pacientams skirti chemoterapijos dienynai, kur patariama, kaip elgtis konkrečioje situacijoje ir nurodyti kontaktiniai adresai; Paciento mokykla, kur žmogus gali daugiau sužinoti apie ligą, gydymą ir metodus, kaip padėti sau; psichologo, dietologo ar kitų specialistų konsultacijų galimybė; muzikos, meno, fizinio aktyvumo užsiėmimai ir pan. Sveikos gyvensenos (fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, normalaus svorio palaikymas, streso suvaldymas ir pan.) mokymasis ir siekimas – dar vienas svarbus veiksnys, kurio mokomi onkologiniai pacientai, ir čia svarbus vaidmuo tenka reabilitologams bei kitiems specialistams.
 
Vaisingumo išsaugojimas
Onkologine liga sergančioms jauno amžiaus moterims aktualus vaisingumo išsaugojimas po gydymo.
„2014 metais Nacionaliniame vėžio institute pradėta „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Į ją įtraukiami onkologiniai pacientai iki keturiasdešimties metų amžiaus, norintys išlaikyti reprodukcinę funkciją ir natūralią lytinių hormonų sekreciją. Dažniausiai naudojamas vyrų vaisingumo išsaugojimo būdas – spermos užšaldymas. Galimas ir sėklidžių užšaldymo metodas. Pasaulyje taikomi keli moterų vaisingumo išsaugojimo metodai: kiaušialąsčių užšaldymas, embrionų užšaldymas bei kiaušidės audinio užšaldymas prieš pradedant priešvėžinį gydymą. Nacionaliniame vėžio institute pasirinkta tokia metodika, kai šaldome ne tik pačias lytines ląsteles, bet ir kiaušidžių audinį“, - sako NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas.
 

„Sisteminis medikamentinis priešvėžinis gydymas veikia ne tik vėžį, bet ir lytines ląsteles. Po dviejų trijų chemoterapijos kursų dažniausiai išsenka kiaušidžių rezervas. Jos nustoja išskirti lytinius hormonus, sustoja folikulų brendimas ir sukeliama jetrogeninė kastracija. Taip pat prarandama moters reprodukcinė funkcija“, – sako NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas.

 
Gera žinia, kad pacientėms, atitinkančioms programos kriterijus, prieš pradedant medikamentinį priešvėžinį gydymą, chirurginės intervencijos, dažniausiai laparoskopijos, metu paimamas kiaušidės audinio fragmentas, kuris siunčiamas į Nacionalinio vėžio instituto Biobanką, kur po atitinkamų procedūrų užšaldomas. 
„Praėjus penkeriems metams po gydymo, jeigu liga neprogresuoja, galima kiaušidės audinio reimplantacija į moters kūną. Prieš tai patikrinamas reimplantuojamo kiaušidės audinio gyvybingumas bei ištiriama dėl piktybinio naviko ląstelių. Įsitikinus, kad kiaušidės audinys prigijo, pacientė siunčiama  į vaisingumo centrą dirbtiniam apvaisinimui. Pasaulyje panaudojus šią metodiką skaičiuojama jau tūkstančiai tokių pacienčių palikuonių. Lietuvoje kaip tik praėjo penkeri metai nuo programos pradžios. Turime ir pacientes, ir jau esame pasiruošę metodikas, bet mūsų darbą pristabdė pasaulinė pandemija“, – pasakojo K.Žilinskas, pridurdamas, jog ne visais atvejais, priklausomai nuo ligos stadijos, gali būti taikomas šis vaisingumo išsaugojimo metodas. Visgi ginekologas onkologas tikisi, kad po metų institutas jau turės apčiuopiamą rezultatą – po tokios procedūros gimusį kūdikį.

---

 
Komentaras
Nacionalinio vėžio instituto laikinoji direktorė prof. Sonata Jarmalaitė:

– Kai būna ganėtinai ryškūs šalutiniai poveikiai, be abejo, pacientą hospitalizuojame, konsultuojamės su Santaros klinikų gydytojais ir jis gauna visą reikiamą pagalbą. Bet galbūt jautriausias klausimas yra, kai pacientas dėl ne itin ryškių pakitimų nedrįsta kreiptis, nes galvoja, kad visgi į gydymo įstaigą pakliūti dabar yra ir rizikinga, ir sudėtinga arba telefonu tinkamai neapibūdina simptomų. Konferencijoje buvo aptariami iki sunkiai pagydomų reiškinių komplikavęsi atvejai.
Taigi, nuotolio atsiradimas dėl karantino, be abejo, apsunkina gydymą, gydytojo ir paciento komunikavimą. Tačiau NVI Chemoterapijos skyrius sėkmingai priėmė karantino iššūkius, perorganizavo darbą ir teikia ne tik įprastines paslaugas, bet ir daug konsultacijų telefonu.

---

 
Tarp kitko
Plaukų slinkimas yra vienas emociškai ir estetiškai svarbiausių veiksnių, dėl kurio labiausiai kremtasi moterys. Šiandien NVI chemoterapijos skyriaus specialistai pacientams gali pasiūlyti šaldomuosius šalmus chemoterapijos leidimo metu, idant padėtų išvengti plaukų slinkimo. Plaukų slinkimas pristabdomas 30–40 proc. moterų.