- Jūsų ligoninė išskirtinė, tarp pacientų dar žinoma kaip meno galerija? – paklausėme J.Sąlygos.
- Jau dvidešimt ketveri metai, kai mūsų ligoninė turi ištikimą draugą – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkus. Ilgamečiais draugais vadiname apie šimtą dvidešimt menininkų, kurie per visus tuos metus mūsų įstaigai padovanojo daugiau kaip šešis šimtus įvairių meno darbų. Turbūt ne kiekvienas gali pasigirti tokiais bičiuliais, kurie pradžiugina kiekvienais metais. Šiandien su pasididžiavimu teigiame, kad mūsų ligoninė yra lankomiausia meno galerija Klaipėdos mieste, o gal net ir Lietuvoje. Meno kūriniai puošia ligoninės palatas, medikų kabinetus, koridorius, fojė.
 
- Nuo ko prasidėjo medikų ir menininkų draugystė?
- Seniai pažįstu gerbiamą menininkę Sofiją Kanaverskytę. 1996 metais sutikau ją mieste, prisėdome kavos – tada ji paklausė, kaip man sekasi. Buvau ką tik paskirtas vyriausiuoju ligoninės gydytoju, tad sakau: viskas puiku, sekasi gerai, medikai - puikūs ir profesionalūs, ligoninė - nauja, bet toms sienoms vis tiek kažko trūksta. Jos visos viena spalva dažytos, nuobodžios. Sofija pažadėjo ką nors sugalvoti. Ir ką jūs manote? Ateina ruduo, atvyksta ji su keliasdešimt dailininkų ir jie dovanoja meno kūrinių, kad mūsų sienos būtų gražesnės. Nuo to laiko ši mūsų akcija, tradicija, ar kaip tai bepavadinsi, nenustoja gyvuoti.
Nebuvo metų, kad šis renginys neįvyktų. Menininkai yra mūsų draugai. Prisijungia prie mūsų per dviračių žygius, kai minime Pasaulinę širdies dieną, dalyvauja kituose renginiuose. Vertinu šią draugystę.
 
- Pandemija neleidžia džiaugtis menu kaip įprasta - didelėje sueigoje...
- Deja. Iki pandemijos šie renginiai būdavo graži šventė: surinkdavome gausių besidominčiųjų menu kolegų ir pacientų būrį. Menininkai kūrinius pristatydavo, visi mėgaudavomės apžiūrėdami naujus dovanojamus darbus. Šiemet teks susitaikyti su nauju – nuotoliniu bendravimu. Tikiuosi kitąmet, kai bus jubiliejinis, dvidešimt penktasis renginys, galėsime vėl visi susiburti.
 
- Sakoma, jog menas ne tik suartina, bet ir gydo. Pritariate šiai minčiai?
- Menas, nesvarbu, kokia jo forma, gydo žmones, padeda mūsų darbuotojams. Puikus pavyzdys - vos prasidėjo pandemija, keturios mūsų slaugytojos su keliais pacientais, kuriems buvo įtariamas užsikrėtimas COVID-19 Kraujagyslių chirurgijos skyriuje izoliavosi dešimčiai parų. Kai joms vakarais būdavo liūdna – dainuodavo. Taigi, meno kūriniai, bet kokia meninė išraiška yra puiki terapija.
Menas ir pandemijos metu nemažiau svarbus tiek medikų, tiek pacientų nuotaikai ir atsipalaidavimui. Bent sekundę nukreipdamas žvilgsnį į paveikslą, nukreipi neramias mintis, tampa kiek ramiau sieloje, rimsta neigiamos emocijos, mažėja nuovargis.
 
Terapija ir medikams, ir pacientams
Vyriausioji Klaipėdos jūrininkų ligoninės slaugytoja Aida Smagurienė sako, jog tiek personalas, tiek pacientai džiaugiasi, kad ligoninės erdvėse sutinka ne kičą, o tikrus, rimtus meno kūrinius ir gali jais gerėtis.

„Iš tiesų menininkų dovanojami kūriniai yra didelis indėlis į mūsų psichikos sveikatą. Kiekvienas mūsų tuose kūriniuose tam tikru momentu randame tai, ko mums labiausiai reikia. Aš praktiškai žinau, kur koks kūrinys ligoninėje yra eksponuojamas ir pagal savo emocinę būklę, nuotaiką galiu nueiti bei pabūti su konkrečiu kūriniu, pasisemti minčių, energijos, o kartais ramybės. Šį pavasarį, kai tik susidūrėme su COVID-19 infekcija, buvo dienų, kai tikrai reikėjo save mobilizuoti, susitelkti. Ir regis būtent žiūrėdama į paveiksle įamžintą audringą jūrą susimąsčiau, kad net ir joje galima pamatyti ką nors teigiamo – štai saulės properša, štai dangus. Tai perša mintį, jog tereikia vidinio susikaupimo, minutės rimties ir tikrai išplauksime į krantą. Ir tikrai jauti, kad panika traukiasi, o pats pradedi judėti tikslo link. Man tie meno kūriniai veikia kaip terapija, kai jos labiausiai reikia. Mene daug kas yra užkoduojama, o mes dekoduojame meną kiekvienas sau ir savaip, pagal vidinę būseną“, - sako A.Smagurienė.

 
Pasak sveikatos psichologės Inos Valeckienės, ne veltui meno terapija yra kaip atskira šaka, padedanti gerinti sveikatą: „Kai kurie meno kūriniai kabo ir palatose, o man atėjus vertinti paciento psichoemocinės būklės šis klausia, ką aš konkrečiame paveiksle ar abstrakcijoje matau. Jeigu palatoje guli keli pacientai, užverda nemenka diskusija, kaip kuris mato tą meno kūrinį. Toks meno konsiliumas – grupinė terapija. Tiesą sakant, man dėl to smagu, nes pacientai užmiršta problemas, nekalba apie vaistus ar operacijas, o dalijasi meninėmis įžvalgomis, ne tik angelais, bet ir demonais. Teigiamos mintys sukelia teigiamas emocijas, o šios savaime padeda greičiau sveikti ar net inspiruoti pacientus pačius imtis meno, kuris padėtų kuriam laikui atsiriboti nuo sveikatos problemų.“
A.Smagurienė sako ne kartą atkreipusi dėmesį, jog pacientai eina ir ieško kūrinių, stebi juos lygiai taip kaip parodų rūmuose – ir iš arčiau, ir iš toliau, analizuoja juos. „Kartais pacientai sako, jog būtent pas mus pamato tam tikrų menininkų kūrinius. Tikrai galime vadintis ne tik ligonine, bet ir rimta galerija“, - pasakoja slaugytoja.

---

 
Komentarai
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė:

- Artėjant gražiausioms šventėms tapo įprasta, kad menininkai nešini dovanomis praveria Klaipėdos jūrininkų ligoninės duris, kur rengiama tradicinė advento popietė „Ant gerumo sparnų“. Šiemet, deja, pandemija diktuoja kitas sąlygas ir mums tenka ieškoti skaitmeninio sprendimo, kaip visus suartinti. Bet įveikiama ir tai. Gyvai nepasidžiaugsime, tačiau džiugu, kad menininkai vis tiek skiria tiek meno kūrinius, tiek linkėjimus Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenei. Svarbiausia, kad mums pavyks nenutraukti gražios tradicijos.
Šiais metais net 17 menininkų kūrinius vėl įkurdins ligoninėje. Tai bus penkiolika meno kūrinių, o menininkų šeima Zita ir Romualdas Inčirauskai dovanoja knygą „Nulipdytas gyvenimas“.
Aš pati ligoninei dovanoju emalio miniatiūrą. Mano kūrinyje vario lakšte atspausta medicininė kaukė, simbolizuojanti tai, kad pandemija - nežinia ar ilgam, – bet taps mūsų dalimi, o medikams tai - darbo priemonė, be kurios jie negali apsieiti. Mano kūrinys yra dedikacija medikams, stovintiems priešakinėse kovos su COVID-19 linijose.
 
Menininkė Sofija Kanaverskytė:

- Šiais metais mūsų meninė akcija vyks jau dvidešimt ketvirtą kartą ir šiemet pirmą kartą sulaukiau organizatorės Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Neringos Poškutės-Jukumienės klausimo: ką daryti, juk pandemija. Nė nedvejodama pasakiau, kad pandemija ar karantinas neturi sutrukdyti tęsti šią mūsų gražią tradiciją. Esu pirmoji šio renginio iniciatorė ir kasmet ligoninei dovanoju kokį nors darbą – kartais ir diptikus ar triptikus. Tad iš viso per tuos dvidešimt ketverius metus ligoninėje būtų galima rasti apie trisdešimt mano darbų. O dabar, kiek žinau, tų menininkų darbų iš viso jau gerokai per šešis šimtus. Jeigu ši graži tradicija gyvuos iki trisdešimtmečio, galbūt meno kūrinių bus ir apie devynis šimtus.
 
Ne kartą girdėjau sakant, jog pati lankomiausia meno galerija yra Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Direktorius kažkada užsiminė ketinąs statyti priestatą, apsidžiaugiau, kad atsiras dar papildomos vietos menininkų darbams. Paskutinį sykį regis radau vos kelias palatas, kuriose nekabėtų paveikslai. Mūsų, menininkų, ir medikų draugystė yra jau reiškinys, kitų tokių gal pasaulyje nėra.
Taigi ir šiais metais negalėjau neprisidėti bei dovanoju koliažą „Natriurmortas“. Jį padariau iš to, ką radau stalčiuje: šiek tiek gintaro, sagų, akmenukų, šiek tiek smulkmių. Kūriniu noriu inspiruoti senus daiktus prikelti antram gyvenimui, menui. Manau, kad pagrindinė mūsų draugystės ir tradicijos mintis – menas gyvenimui. Galbūt tie kūriniai įkvėps pacientus, galbūt padės greičiau pasveikti ar bent trumpam išlaisvinti mintis.

---

 
Dovanojamų kūrinių sąrašas:


Gintautas Jonkus „LT“, ąžuolas, h-82 cm


Daiva Ložytė „Rimtis“, šamotas, lipdyta, glazūra, h - 56 x18 x12,5cm, 1100c


Danius Drulys „Lašas po lašo...“, h-42,5x38,5x25,8 cm, akmuo, metalas, organinis stiklas, medis


Liudmila Vėgėlienė „Ramybė“, mišri technika-monotipija


Isroildžon Baroti „Jūros pakrantė“, akvarelė, 42x37 cm


Augustinas Virgilijus Burba „Viskas pasakyta“, akvarelė, kinų tušas ant popieriaus


Neringa Poškutė-Jukumienė „Be ribų / Without Borders“, emalis, varis, rėminta


Petras Gintalas „Troškimas pasveikti“, akvarelė, 90x55 cm


Klaudijus Pūdymas „Saulėlydis“, 100x85 cm, mišri technika, pastelė, akrilas


Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė „Pažvelk į šį krantą“, 46x61 cm, mišri technika (iškilioji spauda, pastelė)


Toma Šlimaitė-Bubelienė „Nežemiški vaikai pajūryje“, 20x20 cm, ofortas


Antanas Garjonas „Už horizonto šviesa“, 80x60 cm, aliejus, drobė


Ernestas Žvaigždinas „Be pavadinimo“, 50x70, akrilas, drobė


Jonas Virbauskas „Balandukas“, marmuras, granitas


Sofija Kanaverskytė „Natiurmortas“, koliažas, 90x60 cm


Zita ir Romualdas Inčirauskai dovanoja savo knygą „Nulipdytas gyvenimas“