- Pavyko patvirtinti pavasario sesijos darbų programą, nors, kaip pati sakote, buvo nemažai triukšmo.
- Daug diskusijų sukėlė pavasario sesijoje esantys kontraversiški projektai, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymo. Džiaugiuosi, kad jį pavyko išlaikyti bent jau darbotvarkės programoje, nes tai svarbu mūsų koalicijos parneriams. Sutinku, kad partnerystės įstatymas mūsų šaliai yra būtinas ir jį palaikau. Norėčiau tikėti, kad seksis jį priimti, žinoma, tai nėra lengva, nes opozicija prieš.
 
- Įstatymas dėl Klaipėdos universiteto ligoninės priimtas. Kaip reorganizacija vyks toliau?
- Dabar laukiame Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamų poįstatyminių aktų. Logiška jungti Klaipėdos jūrininkų ligoninę su Klaipėdos universitetine. Jos viename kieme, net pasiskirsčiusios dienomis, kada kuri priima klasterius. Tad jungimas yra natūralus ir neišvengiamas žingsnis. Kalbant apie Klaipėdos vaikų ligoninę, galbūt šiek tiek vėliau ji bus taip pat jungiama prie šio darinio, žinome, kad ji turi tokią ambiciją. Ministerija, kaip matau, tai vertina palankiai.
Kiekvienas Seimo narys turi savų iniciatyvų, aš taip pat esu pateikusi kelis projektus ir tikiuosi, kad jie bus sutikti palankiai. Pirmasis – tai priėmimo stadijoje esantis donorystės modelio keitimo projektas, dėl kurio tikrai plačiai tariausi ir su dvasininkais, ir su sveikatos priežiūros specialistais, jį palaiko pacientų organizacijos, Nacionalinis transplantacijos biuras.
 
- Kokių pokyčių siekiate Lietuvos organų donorystės sistemoje?
- Numatomi pokyčiai yra pakankamai nedideli, bet svarbūs donorystės plėtrai. Noriu pažymėti, kad Lietuva atsilieka pagal donuojamų organų skaičių, taigi šią situaciją tiesiog būtina keisti – juk mūsų šalyje yra daugybė žmonių, tarp jų ir vaikų, kurie kasmet laukia organų. Mano inicijuojamas pokytis – įdiegti numanomo sutikimo modelį priešingą dabartiniam, kai savo valią skatinami išreikšti žmonės, kurie sutinka būti donorais. Mano projekte siūloma, kad savo valią išreikštų tie, kurie griežtai nesutinka. Visi kiti, kurie nėra prieš, būtų laikomi numanomais donorais. Tokiu atveju, po mirties jau būtų tariamasi su mirusiojo giminaičiais. Tai, kad visi po mirties tampa potencialiais donorais, yra pritaikiusios jau ir kai kurios kitos užsienio šalys, yra net radikalesnių variantų, bet mes einame mažais žingsneliais – nesinori inicijuoti radikalių pokyčių, kurie būtų sunkiai priimami. Jei seksis šiam, teiksiu ir kitus projektus.

- Svarstomas ir jūsų projektas, susijęs su specialios paskirties maisto produktais.
- Inicijuoju, kad jie būtų kompensuojami kaip vaistai. Šis projektas taip pat turi nemažai palaikymo, tačiau jam reikia diskusijų: iki įgyvendinimo trūksta tam tikrų mokestinių pokyčių, pavyzdžiui, tokiems maisto produktams turėtų būti skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis.

- Kaip į tai reaguoja verslininkai?
- Verslininkai į šiuos pokyčius reaguoja pozityviai.

- Kodėl svarbu kompensuoti specialiuosius maisto produktus?
- Specialieji maisto produktai skirstytini į keletą grupių. Pirmoji apima medžiagų apykaitos ligomis sergančių pacientų maitinimą. Tam iš mums įprasto maisto gali reikėti pašalinti specifines aminorūgštis, gliuteną. Antroji grupė – terminalinėmis, onkologinėmis ir kitomis ligomis sergantys pacientai, kurie maitinasi parenteriniais arba enterinais mišiniais. Jų reikia ir vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Mišiniai nėra pigūs, parenteriniai dar brangesni už enterinius. Tačiau tai yra ne prabangos, o būtinoji prekė. Nesutrinsi kotleto ir nesumaitinsi ligoniui parenteriniu būdu. Žmonės ieško visokių kelių, kaip atpiginti šį maistą, tačiau norint pritaikyti kompensacinį mechanizmą, šie produktai turi tapti vieningos kompensavimo sistemos dalimi.

- Dar vienas jūsų projektas susijęs su Odontologų rūmais.
- Jis yra svarstomas ir iš tiesų sulaukia daug diskusijų. Esu už savivaldą – kad kuo daugiau organizacijų veikdamos savarankiškai prie valstybės padėtų vykdyti jos funkcijas. Vyksta diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybe. Savivaldos norės ne tik Odontologų rūmai, bet ir farmacininkai bei kiti sveikatos apsaugos sistemos dalyviai. Tačiau odontologai turi senas tradicijas ir tikrai palaikau jų siekį turėti savo rūmus. Planuojame tarptautinę konferenciją, kurios metu kitos valstybės pasidalintų gerąja patirtimi, kaip tai veikia ir kodėl yra naudinga. Lietuva turi puikiai veikiančių tokių rūmų pavyzdžių teisės srityje, pvz., advokatūra, antstoliai, taip pat architektai.

- Turbūt nesutiksite su opozicijos siūlymu stabdyti reformą dėl karo Ukrainoje?
- Opozicija siūlymas keistas. Tai visiškai neteisinga, nes kalbama apie atskirų stacionarinių skyrių išsaugojimą ir neturi jokio ryšio su Ukraina – gi neveš pas mus masiškai žmonių iš Ukrainos, greičiau jau lietuviai ten vyks padėti. Žinoma, kad visiems labiausiai rūpi akušerijos ir chirurgijos skyrių išsaugojimas, tačiau nereikėtų tų suplakti su Ukrainos įvykiais.
Tikimės sėkmės įgyvendinant reformą, nes tai yra svarbu ne tik investuojant į įrangą, infrastruktūrą, bet ir darbuotojus, jų kvalifikaciją. Jau visi suprantame, kad mūsų hospitalinis modelis yra neefektyvus, lietuvių sveikata nėra itin gera, todėl būtina stiprinti pirminę grandį.

---

 
Dosjė
J. Sėjonienė (g. 1981 m. balandžio 19 d., Kėdainiai). 2005 m. baigusi Kauno medicinos universitetą tapo medicinos gydytoja. 2010 Vilniaus universitete įgijo gydytojos radiologės specialybę.
2010–2020 UAB „Affidea Lietuva“, gydytoja radiologė
2010–2020 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras, gydytoja radiologė
2013–2017 UAB „Kardiolita“, gydytoja radiologė
2010–2011 Nacionalinis vėžio institutas, Branduolinės medicinos skyrius, gydytoja radiologė
2009–2010 Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Radiologijos skyrius, gydytoja asistentė
2007–2010 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras, gydytoja asistentė
2005–2008 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, Greitosios pagalbos skyrius, medicinos gydytoja
Nuo 2018 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė. Korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narė. Lietuvos medikų sąjūdžio narė, valdybos pirmininko pavaduotoja (2019–2020)

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!